Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Rūtai Janulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui S. T., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei pagal atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei R. T., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. N. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nuomos mokesčio priteisimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2³-5147/2000 buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės R. T. ir atsakovo S. T., santuokos nutraukimo byloje turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nepilnamečių vaikų sprendimo priėmimo metu šalys neturėjo (7 b. l.). Ištuoka buvo įregistruota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2007-02-13, įrašo Nr. 62 (5 b. l.). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. T., kuris šiuo metu yra nepilnametis (6 b. l.). 1998-08-14 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistruota R. T. nuosavybės teisė į 227/553 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2009-11-13 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu taip pat įregistruota R. T. asmeninės nuosavybės teisė į 72/553 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 13/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 13/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (9-14 b. l.). Taip pat nustatyta, kad po ištuokos įregistravimo 2007-10-23 R. T. vardu buvo įregistruota transporto priemonė VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (57, 148 b. l.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nurodytas turtas buvo įgytas jau po santuokos nutraukimo ir ištuokos įregistravimoo, todėl teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą, sprendžiant šio turto padalijimo klausimą netaikytinos. Pažymėtina tai, kad 2009 metais įgyta turto dalis nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip asmeninė ieškovės R. T. nuosavybė. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad minėta turto dalis buvo įgyta iš asmeninių jos lėšų, kurios buvo gautos pardavus turtą, paveldėtą po mamos mirties. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turtas buvo įgytas ieškovės vardu, tačiau „atsakovo pinigais“ (36 b. l.), tuo tarpu priešieškinyje nurodė, kad turtas buvo įgytas už bendras lėšas (97 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad 8000,00 Lt už įsigyjamą turtą buvo sumokėti iš jo sutaupytų asmeninių piniginių lėšų, aplinkybės, kad 18000,00 Lt sandorio sudarymo dieną jam perdavė ieškovė, paėmusi pinigus iš savo banko sąskaitos, atsakovas teismo posėdžio metu neneigė. Reikalavimą priteisti ½ dalį šio turto atsakovas taip pat grindė aplinkybe, kad šalys sandorio sudarymo metu vedė bendrą ūkį, bendrai tvarkė pinigines lėšas ir tai yra pagrindas padalinti visą tarp šalių įgytą turtą lygiomis dalimis. Pažymėtina tai, kad byloje ieškovės pateikta medžiaga patvirtina, kad po mamos I. Š. mirties 2004-08-20 ieškovė R. T. paveldėjo 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilį Renault Espace (60, 61 b. l.), ir pirkimo – pardavimo sutartimi paveldėtą turtą R. T. pardavė 2008-09-16, gavo pagal šią sutartį iš viso 30000,00 Lt (62-65 b. l.). Iš byloje pateiktos 2009-11-13 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ginčo turto dalis buvo nupirkta už 25000,00 Lt, taigi už paveldėtą ir parduotą turtą gautos 30000,00 Lt pinigų sumos ieškovei visiškai pakako atsiskaityti už įsigyjamą turto dalį. Byloje pateikti R. T. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad pagal minėtą sutartį į R. T. banko sąskaitą buvo pervesti 22000 Lt, 2009-11-13 R. T. buvo grąžintas 22029,21 Lt indėlis ir jai išmokėta 18000 Lt indėlio dalis (54, 55 b. l.). Šie byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo dalį 2009 metais ieškovė įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Iš pateiktos preliminariosios ginčo turto įsigijimo sutarties matyti, kad šią sutartį sudarė pati ieškovė R. T., preliminarioje sutartyje nurodyta, kad R. T. yra sumokėjusi 8000,00 Lt (67-69 b. l.). 2009-11-13 dalies žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė S. T., pagal įgaliojimą atstovaudamas R. T., S. T. perdavė turto pardavėjui 17000,00 Lt, pasirašant sutartį jis patvirtino, kad tarp jo ir įgaliotosios R. T. nėra interesų konflikto, R. T. sandorio sudarymo metu yra išsituokusi (sutarties 6.7, 6.8 punktai) (66, 70-75 b. l.). Šie duomenys leidžia teigti, jog sandorio sudarymo metu atsakovas S. T., veikdamas kaip įgaliotinis, laisva valia pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią R. T. asmeninės nuosavybės teise įsigijo dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Veikdamas, kaip R. T. atstovas pagal įgaliojimą, jis aiškiai išreiškė valią, kad neketina įgyti nuosavybės teisės į perkamą turtą. Teismas sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad įgaliojimo išdavimas ir pinigų perdavimas atsakovui patvirtina, kad ieškovė pasitikėjo atsakovu, dėl to išdavė jam įgaliojimą sudaryti sandorį, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad ieškovė siekė įgyti turtą ne asmeninės nuosavybės teise, o bendrai su S. T. Aplinkybė, kad šalys sandorio sudarymo metu vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, kad ginčo turtas buvo įgytas ieškovės R. T. asmeninės nuosavybės teise iš jos asmeninių lėšų. Atsakovas ilgą laiką pripažino minėtą sandorį, jo neginčijo. Teismas sprendžia, kad įgaliojimas patvirtina faktinę situaciją, jog tikroji šalių valia sandorio sudarymo metu buvo įgyti turtą ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad turtas buvo įgytas ieškovės vardu dėl to, kad įgyjant turtą atsakovo vardu būtų reikėję gauti kitų turto bendrasavininkų sutikimą, nepaneigia aptartų byloje nustatytų aplinkybių, kad turtas buvo įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgyta šalių santuokos metu, ir atsakovas S. T. faktiškai buvo minėto turto savininkas sandorio sudarymo metu 2009 metais, todėl jo nurodyta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu būtų reikėję kitų turto bendrasavininkų sutikimo įgyjant turto dalį S. T. nevertintina kaip reali kliūtis tokiam sandoriui sudaryti. Aplinkybės, kad turto bendrasavininkai būtų nedavę sutikimo S. T. įsigyti dalį minėto turto, atsakovas neįrodinėja. Atsakovo pateikti duomenys apie jo gautas pajamas nuo 2000 metų iki 2013 metų ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), sutarties nuorašas (116 b. l.) pagrindžia tai, kad atsakovas turėjo pajamų, kurias galėjo panaudoti jam priklausančios namo dalies, kuriame gyveno, remontui ir išlaikymui, šios aplinkybės neneigė ir ieškovė, tačiau nesuteikia pagrindo atsakovui reikalauti, kad būtų pripažinta jo nuosavybės teisė į ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgyto turto dalį. Pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius, jog S. T. prisidėjo prie įgyjamo turto asmeninėmis lėšomis, jis galėtų reikalauti iš ieškovės R. T. tik piniginės kompensacijos, lygios atsakovo panaudotų piniginių lėšų konkrečiam sandoriui sudaryti dydžiui, o ne priteisti jam ½ dalį turto, kurio įsigijimui atsakovas nurodo panaudojęs savo asmenine lėšas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo S. T. priešieškinio reikalavimas priteisti jam ½ dalį turto, įgyto 2009-11-13 sutarties pagrindu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti nurodytą turto dalį asmeniniu ieškovės turtu yra perteklinis, nes šis turtas pagal įstatymą yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir yra įregistruotas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl šio fakto papildomai pripažinti teismo sprendimu nereikia.

Byloje taip pat yra pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiui M. T.. Byloje nustatyta, kad nepilnametis M. T. gyvena su ieškove, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas (CK 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), turtu ir periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt per mėnesį, paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus M. T. išlaikymui priteisto turto tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad yra susidaręs 9000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas, nes nuo 2014 metų birželio mėnesio atsakovas nebeteikia sūnui išlaikymo, nuo 2011 metų rugsėjo iki 2014 metų rugpjūčio išlaikymą mokėjo epizodiškai savo nuožiūra, per nurodytą laikotarpį iš viso sumokėjo 8926 Lt, t.y. po 250 Lt per mėnesį (8926 : 36 mėn.), todėl prašo priteisti iš atsakovo po 250,00 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 9000,00 Lt, šią sumą įskaičiuoti į priteisiamo išlaikymo turtu sumą. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga virš 1000 Lt suma: maistui namuose reikia 360 Lt, patalynei, drabužiams ir avalynei 100 Lt, higienos paslaugoms ir priemonėms, skalbikliams 50 Lt , vaistams ir vitaminams 50 Lt, būsto mokesčiams apie 300 Lt, mokslui 100 Lt, maistui mokykloje 200 Lt, dailės būreliui ir priemonėms 50 Lt (2 b. l.). Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus ypatingų poreikių neturi, iš esmės yra sveikas. Tuo tarpu atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas turtu, sutinka mokėti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas ieškovės pateiktos išlaidų sąmatos neginčijo, tačiau nurodė, kad su ieškove buvo susitarę, kad vaiko išlaikymui jis mokės kas mėnesį po 300,00 Lt ir šį susitarimą jis vykdė. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad neteikė išlaikymo sūnui ir susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad yra sumokėjęs 14760,55 Lt vaiko išlaikymui ieškovės nurodytu laikotarpiu, taip pat yra mokėjęs mokesčius Šiaulių Petro Avižonio regos centrui, namo komunalinius mokesčius, pirkdavo vaikui reikalingus daiktus, vaistus. Prie Mato išlaikymo prisideda ir atsakovo tėvai. Teismas pažymi, kad teisė reikalauti išlaikymo ir jo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ar vykdo ją netinkamai. Teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

Atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai (38-41 b. l.) patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis mokėjo sūnaus išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį, dengė kitas su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas, mokėjo namo, kuriame vaikas gyvena, komunalinius mokesčius. Teismas pažymi, kad nors ieškovė ir nurodo, kad išlaikymą atsakovas mokėjo savo nuožiūra, tačiau tuo pačiu ieškovė patvirtino, kad didesnio išlaikymo ji nereikalavo, jai pakako gaunamų lėšų sūnui išlaikyti, tuo iš esmės pripažindama, kad atsakovo teikiamo išlaikymo nurodytu laikotarpiu pakako. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, vadovaudamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo yra nepagrįstas.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad byloje duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius, reikalaujančius ženkliai daugiau lėšų negu įprastai reikalinga tokio amžiaus vaikams, nėra. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma 1000 Lt suma yra reali, nes vaikui šiuo metu yra 10 metų, jis auga, jo poreikiai didėja. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo atleista iš darbo (15-17 b. l.), nuo 2014-11-04 dirba (duomenys neskelbtini), kur ieškovei buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (145 b. l.), teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išbandymo laikotarpis baigiasi ir pagal žodinį susitarimą su darbdaviu ieškovė gaus apie 3000,00 Lt darbo užmokestį.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas S. T., kaip ir ieškovė, neturi jokio kito, išskyrus aukščiau aptartą, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (93, 95 b. l.). Atsakovas gauna apie 2000,00 Lt pajamų per mėnesį (99-101 b. l.) Teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo užmokestį šiuo metu gauna laiku. Atsakovas moka gyvybės draudimo įmokas pagal sutartį (102 b. l.), turi finansinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį turėtų mokėti pagal pateiktą grafiką 733,49 Lt (103-109 b. l.) Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu moka bankui 560 Lt mėnesinę įmoką. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad su A. N. atsakovas S. T. augina 2014-07-02 gimusį sūnų S. T., kurių išlaikymui atsakovas skiria apie 400,00 Lt, dalį gaunamo darbo užmokesčio atiduoda A. N. Bylos duomenys patvirtina, kad A. N. turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (133-135 b. l.), kuriame gyvena kartu su atsakovu ir sūnumi, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą (130-132 b. l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisinat vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 300,00 Eur (1035,00 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, teismo nuomone, 1035,00 Lt (300 Eur) išlaikymo dydis abiems tėvams teikiant išlaikymą po 150 Eur, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė neturi kito turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti. Priteisiant išlaikymą turtu ieškovei tektų išlaikyti savo nepilnametį sūnų ir visą tiek ieškovei, tiek jos nepilnamečiui sūnui kaip išlaikymą paskirtą turtą negaunant jokių papildomų pajamų. Atsakovui priimamu sprendimu yra priteisiama dalis turto, kurio vertė yra 42029,50 Lt (12172,59 Eur). Nuo kreipimosi į teismą dienos 2014-08-27 iki M. T. pilnametystės (duomenys neskelbtini)yra pilni 92 mėnesiai, todėl per šį laikotarpį M. T. išlaikymui yra reikalinga 95220 Lt (92 x 1035,00 Lt) 27600 Eur suma. Atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudaro 13800 Eur. Priteisti didesnę išlaikymo dalį iš atsakovo pagal faktines bylos aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 9000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo yra nepagrįstas. 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą sūnui M. T. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (25,26 b. l.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad priteisiant išlaikymą turtu, vaikui perduodamo turto vertė iš esmės sutaptų su vaikui reikalingo išlaikymo suma. Iš ieškovės paaiškinimų ir reiškiamo reikalavimo dėl išlaikymo matyti, kad jai vienai pagal finansines galimybes būtų sunku užtikrinti būtinus vaiko poreikius, ji neseniai susirado naują darbą, pajamos, kurias ji gaus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatytos, todėl ji prašo priteisti ir dalį išlaikymo periodinėmis išmokomis. Patenkinus ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą turtą ir periodinėmis išmokomis, konstatavus, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, būtų pažeisti atsakovo teisėti interesai, nes jam tektų neproporcingai didelė vaiko išlaikymo našta, įvertinus ją pagal priteisiamo išlaikymo vertę. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis, nes atsakovas dirba, gauna pajamas, yra darbingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą turtu ir periodinėmis išmokomis tenkintinas iš dalies, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkintinas. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad šioje byloje išlaikymo M. T. po 150 Eur (517 Lt) kas mėnesį priteisimas iš atsakovo būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Iš atsakovo S. T. sūnaus M. T. išlaikymui priteistina po 150 Eur (517 Lt) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-01-28) iki vaiko pilnametystės.

Nepilnametis šalių sūnus gyvena ir gyvens kartu su motina (ieškove). Ieškovė yra savo nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodo, kad ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo priteisti jam iš ieškovės 4666,00 Lt piniginę kompensaciją dėl šeimos išlaidų patirtų nuomojantis butą. Nurodė, kad ieškovė viena naudojasi abiem šalims priklausančiu turtu, o atsakovas nuo 2011 metų nuomojasi butą ir buto nuomai išleido 14000,00 Lt. Dėl to, kad namu kartu su ieškove naudojosi ir šalių sūnus, atsakovas prašo priteisti iš atsakovės trečdalį nurodytos sumos. Šį reikalavimą atsakovas grindžia Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sudaryta 2010-09-09 (149 b. l.) ir banko sąskaitų išrašais (42 b. l.), iš kurių matyti atsakovo išlaidos būsto nuomai. Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad atsakovas 2011 metais išsikraustė savo noru, neprisidėjo nuo to laiko prie būsto išlaikymo, priežiūros bei remonto, niekada nereiškė pretenzijų į būsto dalį natūra. Neaišku kokiu pagrindu atsakovas reikalauja nurodytų išlaidų atlyginimo. Teismas sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad neaišku kokiu pagrindu atsakovas reikalauja iš ieškovės nurodytų išlaidų atlyginimo. Pažymėtina tai, kad santuoka tarp šalių yra nutraukta, atsakovas pats priėmė sprendimą išsikraustyti iš būsto, kuriame gyveno, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš būsto būtent dėl ieškovės kaltės, atsakovas, negalėdamas faktiškai naudotis turtu, nesikreipė į teismą dėl turto padalijimo ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo reikalaujamą sumą jo patirtais nuostoliais dėl ieškovės kaltės ar ieškovės skola atsakovui, šis reikalavimas nėra susijęs su santuokoje įgyto turto padalijimu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo M. T. iš atsakovo S. T. priteisimas, panaikintinos (CPK 150 striapnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas, įvertinęs tai, kad iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, patenkinta atsakovo priešieškinio dalis automobilio padalijimo ir dėl išlaikymo priteisimo sprendžia, kad patenkinta po 50 procentų ieškinio ir priešieškinio.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo posėdžio metu atsakovas neprašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad abi šalys turėtų atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu ieškovė ir jos atstovė prašė atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 420,00 Lt žyminį mokestį ir 1400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama šeimos byla, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas vaikui, todėl prioritetas teiktinas išlaikymo vaikui mokėjimui, o ne bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, be to, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, atsakovas atlyginti bylinėjimosi išlaidas neprašo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovo.

Byloje susidarė 20,58 Lt (5,96 Eur) išlaidų už procesinių dokumentų. Iš kiekvienos šalies priteistina šių išlaidų suma neviršija minimalios nustatytos priteistinos šių išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Padalinti R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą, priteisiant po ½ dalį bendro dalintino turto:

1. Priteisti R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn natūra:

Nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį 227/553 dalies 0,0553 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13998 Lt vertės, 41/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56990 Lt, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4860 Lt vidutinė rinkos vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8080 Lt vidutinė rinkos vertės, 41/100 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 Lt vidutinės rinkos vertės;

automobilį VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 767,49 Eur (2650,00 Lt) vertės.

2. Priteisti S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn natūra:

Nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį 227/553 dalies 0,0553 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13998 Lt vertės, 41/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56990 Lt, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4860 Lt vidutinė rinkos vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8080 Lt vidutinė rinkos vertės, 41/100 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 Lt vidutinės rinkos vertės.

Priteisti S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 383,75 Eur (1325,00 Lt) (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 75 euro centų) piniginę kompensaciją už R. T. atitenkančią S. T. turto dalį.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo M. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-01 priteisimą iš S. T. panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.