Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. B. į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę į mamos A. G. ir tėvo J. G. palikimą. Pareiškėja D. B. nurodo ir teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad J. G. santuokos metu buvo įgytas ir pareiškėjos mamos A. G. vardu yra įregistruotas turtas:1386/3000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įgytas 2010-09-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7784 pagrindu bei ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-02-23 Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 Nr. 11-452 pagrindu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėčio J. G. vardu turtas registruotas nebuvo. Įpėdiniai pagal įstatymą visą laiką buvo įsitikinę, kad visas santuokos metu įgytas ir pareiškėjos mamos vardu registruotas turtas yra A. G. asmeninė nuosavybė, todėl po J. G. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. 2021-02-11 Vilniaus m. 40-ojo notaro biuro liudijimu Nr. 607, pareiškėja D. B. priėmė palikimą po mamos A. G. mirties. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant jai įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvų palikimą. Pareiškėja nurodo, kad po pareiškėjos tėvo J. G. velionio sutuoktinė A. G. gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi nekilnojamame turte likusiais savo sutuoktinio daiktais, baldais, patalyne, indais, knygomis ir t.t., dirbo prie namų esančią žemę, t.y. atliko aktyvius veiksmus – rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius. Šį faktą, kad mirusioji atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti pareiškėjos mama A. G..

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę į mamos A. G. ir tėvo J. G. palikimą. Iš pareiškėjos D. B. procesinio dokumento ir pateiktų rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo, (duomenys neskelbtini)Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad pareiškėja yra A. G. ir J. G. dukra. Mirties liudijimai rodo, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), A. G. -(duomenys neskelbtini). Pareiškėja priėmė po motinos A. G. mirties atsiradusį palikimą. Nurodo, kad A. G., pergyvenusi sutuoktinį J. G., savo vardu buvo registravusi santuokos metu įgytą turtą, kurį valdė po sutuoktinio mirties, rūpinosi nuosavybės išsaugojimu.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą, atsiradusį įstatymo pagrindu po sutuoktinio J. G., A. G. vienu iš įstatymo leidėjo numatytu palikimo priėmimo būdu – pradėjusi valdyti palikimą, rūpintis juo kaip savu turtu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymoNr. VIII-18644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007, kt.).

Faktinės aplinkybės rodo, kad A. G. po sutuoktinio J. G. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi jį valdyti: po sutuoktinio mirties liko gyventi name ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), jį valdė, mokėjo mokesčius. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintą Civilinio kodekso redakcijos 573 str., pareiškėja, kaip sutuoktinė, buvo pirmos eilės įpėdinis. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikimą, butą valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., LR CK 5.5 str., 5.13 str., 5.50 str., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai D. B. paveldėjimo teisės liudijimą į tėvų paliktą turtą (LR CK 5.66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos D. B., a.k(duomenys neskelbtini) tėvo J. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti pareiškėjos mama A. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai D. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.