- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-250-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00678-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. N.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-478/2016
Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00678-2015-5
NUTARTIS
2016 m. gegužės 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nuteistajam G. N. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo,
G. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį ir nubaustas 20 MGL dydžio, t. y. 760 (septynių šimtų šešiasdešimties) eurų bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. N. palikta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 10.32 val. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, adresu (duomenys neskelbtini), teismo posėdžių salėje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjai B. D. paskelbus nuosprendį, girdint bylos proceso dalyviams ir procesą stebėjusiems asmenims, garsiai šaukdamas pareiškė, kad advokatas A. B. teisėjai B. D. davė 15 000 eurų kyšį, taip viešai žodžiu užgauliai pažemino teismą ir teisėją B. D. dėl jų veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-448/2016, panaikinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str., perduodant jį laiduotojo V. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir objektyviai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, ko pasėkoje pagrįstai pripažino jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam buvo visos įstatyme nustatytos sąlygos ir pagrindai. Pirmosios instancijos teismas šiais veiksmais netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ginčijamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, neteisingas ir naikintinas.
Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laiduotojo V. V. galimybė daryti jam teigiamą įtaką nėra pakankama, laiduotojas nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, nesutinka ir nurodo, kad buvo pateiktas V. V. prašymas perduoti jį, G. N., jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nors jis ir yra prastos sveikatos būklės, tačiau yra dirbantis. Jo nuomone, visos šios jį charakterizuojančios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu laiduotojo V. V. asmenybė yra išimtinai teigiamai charakterizuota, t. y. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbe charakterizuojantis teigiamai. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors V. V. ir nėra jo biologinis sūnus, o yra jo sutuoktinės A. N. sūnus, tačiau jis jį augino nuo mažens, tarp jų yra susiklostęs itin glaudus emocinis ryšys, todėl V. V. jį laiko savo tėvu, tiek ir jis šį laiko savo vaiku. Apeliantas pažymi ir tai, jog įstatymų leidėjas numato, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šiuo atveju, atsižvelgus į V. V. išimtinai teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, akivaizdu, kad laiduotojas gali daryti jam teigiamą įtaką. Skunde pabrėžiama, kad G. N. su V. V. artimai bendrauja, darbo dienomis jis dirba Kaune ir nakvoja pas V. V. namuose, todėl akivaizdu, kad V. V. turi realią galimybę jam daryti įtaką.
Apelianto vertinumu, egzistavo tiek BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, tiek ir pagrindas taikyti minėtąsias įstatymo nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. N. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo G. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
G. N., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau prašo panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nepagrįstai V. V. pripažino teismo pasitikėjimo nevertu asmeniu.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, nustatyta, kad G. N. ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo neteisėtais veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Be to, G. N. yra neįgalus, dirba, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis G. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. visiško kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina ir tai, jog be šių sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007; Nr. 2K-239/2008; Nr. 2K-160/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. 2015-12-23 pirmos instancijos teismo posėdžio metu sutiko būti nuteistojo G. N. laiduotoju, paaiškino, kad jie dažnai bendrauja, G. N. dažnai pas jį būna, jie yra artimi kaip tėvas ir sūnus, tariasi dėl visų smulkmenų (b. l. 159). Nuteistojo gynėjas M. Vagonis teismui pateikė duomenis apie galimą laiduotoją V. V.. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. V. neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (b. l. 148). Iš UAB „R. L.“ pateiktos charakteristikos matyti, kad J. V. sąžiningas, atsakingas, punktualus, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 154). Iš administracinių teisės pažeidimų registro pažymos matyti, kad V. V. ne kartą baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 155-157). Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V. galėtų atitikti tinkamo laiduotojo požymius, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. V. autoritetą nuteistajam G. N.. Aukštesniojo teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad nuteistasis dažnai būna pas V. V., jie tariasi dėl visų smulkmenų, niekaip neįrodo, kad V. V. nuteistajam gali daryti teigiamą įtaką. Juo labiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. V. yra G. N. sutuoktinės A. N. sūnus, tiek A. N., tiek jos sūnus G. V. yra teisti (b. l. 34-66), G. N. taip pat pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. V. įtaka jo šeimos nariams būtų teigiama. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikta V. V. darbdavio charakteristika jį charakterizuoja tik kaip darbuotoją, o daugiau jokių duomenų apie jo asmenines savybes byloje nėra. Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo, laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju V. V. savo požiūrio į G. N. padarytą nusikalstamą veiką neatskleidė, tik nurodė, kad sugebės būti atsakingu už G. N., jokių kitų aplinkybių, apibūdinančių jo galimos įtakos nuteistajam pobūdį, nenurodydamas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors V. V. patenka į BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų galimų laiduotojų sąrašą, tačiau byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog būdamas laiduotoju V. V. turėtų galimybę nuteistajam G. N. daryti teigiamą įtaką.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Tik padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).
Kaip jau minėta, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms ir tik teismui įvertinus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą bei priėjus prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytų visų privalomų BK40 straipsnyje numatytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. N. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, todėl G. N. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. N. apeliacinį skundą atmesti.