- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- e2-318-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02183-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Andrejus Paberalis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. Š. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti 1) nepilnamečio vaiko D. A. G. gyvenamąją vietą su ieškove, 2) atsakovo A. G. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamečiu tvarką; priteisti iš atsakovo 3) išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, 4) nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius, iš viso – 1 750 Eur, 5) bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra. Po dukters gimimo šalių santykiai pašlijo. Dėl pasikeitusio atsakovo elgesio santykiuose atsirado psichologinė įtampa, nesutarimai. Skirtingi požiūriai ir siekiai sąlygojo konfliktines situacijas.
1.2. 2023 m. vasarą ieškovė su atsakovu santykius nutraukė. Nuo tada atsakovas mažai domėjosi ieškove ir jų dukra. Atsakovas tinkamai neprisidėdavo prie dukros išlaikymo.
1.3. 350 Eur išlaikymo dydis pilnai užtikrins šalių dukros poreikius reikalingus jos tinkamam maitinimui, aprangai ir sveikatos priežiūrai bei nepažeis atsakovo interesų.
1.4. Kadangi atsakovas išlaikymą teikė epizodiškai, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio susidarė 1 750 Eur įsiskolinimas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) su ieškovės ieškiniu sutiko visiškai.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad atsakovas dirbantis, jaunas vyras, tad turi galimybę išlaikyti vaiką. Atsakovas išlaikymą vaikui teikė epizodiškai, o nuo 2024 m. rudens nemokėjo išlaikymo visai. Atsakovui paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie ieškovės, tačiau jam buvo suteikta galimybė matytis su vaiku per Tarnybos atstovę. Atsakovas tokia teise nepasinaudojo. Sutinka, kad ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo būtų tenkinamas iš dalies, pagal atsakovo pageidavimą. Atsakovas mediacija nepasinaudojo, tad ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad sutinka su visais ieškinio reikalavimais, išskyrus dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. prašo neskirti bendravimo tvarkos penktadienį ir šeštadienį, kadangi minėtomis dienomis negalėtų būti su vaiku dėl darbo. Šiuo metu baigia įkurti mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, planuoja dirbti miesto šventėse ir turguje (penktadienį ir šeštadienį). Nuo išsiskyrimo su ieškove mokėjo vaikui kas mėnesį po 400 Eur, sustojo mokėti tada, kai buvo uždrausta matytis su vaiku. Šiuo metu dirba statybose, per mėnesį gauna 500 Eur, tačiau taip pat turi ir santaupų. Turi namą, sodo bendriją bei dar du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia po 250 Eur išlaikymą. Šiuo metu jau 9 mėnesius nebevartoja alkoholio. Sutinka padengti teismo išlaidas, tačiau nesutinka apmokėti ieškovės atstovavimo išlaidų, nes ginčas galėjo būti išspręstas ir nesikreipiant į teismą.
6. Į teismo posėdį Tarnybos atstovas, neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
7. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Gimimo įrašo (Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko D. A. G., gimusios 2(duomenys neskelbtini)., tėvas – A. G., mama – D. Š..
8.2. Elektrėnų vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos duomenimis, mokesčiai už nepilnamečio vaiko išlaikymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje: 2,30 Eur dienos maitinimo mokestis (už lankytas dienas); 12 Eur edukacinis mėnesinis mokestis.
8.3. Ieškovė darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai.
8.4. VšĮ „Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro“ medicininės pažymos duomenimis, ieškovė nėra įrašyta į asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų sutrikimų ir priklausomybių, grupę.
8.5. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
8.6. (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 18 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenimis, ieškovės vidutinis darbo užmokestis 1 320 Eur.
8.7. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ mokėjimo pranešimo duomenimis, už suteiktas komunalines paslaugas ieškovė už 2024 m. sausį sumokėjo 169,42 Eur; vasarį – 119,11 Eur; kovą – 105,71 Eur; balandį – 82,28 Eur; gegužę – 61,14 Eur.
8.8. „Ignitis“ savitarnos duomenimis, ieškovė už elektros tiekimo paslaugas 2024 m. sausį sumokėjo 2,83 Eur; vasarį –24,82 Eur; kovą – 20,36 Eur; balandį – 18,91 Eur; gegužę – 19,49 Eur; birželį – 21,77 Eur.
8.9. Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas, be šalių nepilnamečio vaiko, taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus, t. y. A. P. ir U. G..
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
9. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
12. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenimis bei Tarnybos pateiktą poziciją, teismas sprendžia, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jo interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Šias išvadas teismas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų nepilnametį vaiką, nėra.
12.2. Tarnyba nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
12.3. Atsakovas sutinka nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
13. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, tenkinamas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui 350 Eur periodinę išmoką per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas sutinka teikti nepilnamečiam vaikui prašomą išlaikymą.
15. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu atsakovo pateiktus argumentus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 350 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių dukters interesus, atsakovo galimybę teikti tokį išlaikymą bei teismų formuojamą praktiką. Teismas tokias išvadas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, ir etc.
18.2. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą statybose, gaunamos pajamos per mėnesį – apie 500 Eur. Šiuo metu atsakovas baigia ruošti dokumentus, kad galėtų dirbti savo versle – MB „(duomenys neskelbtini)“, ir prekiauti rūkytais gaminiais.
18.3. Atsakovas turi nekilnojamojo turto (žr. šio sprendimo 18.15 punktą), tuo tarpu transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota. Taip pat atsakovo atžvilgiu vykdomi skolos išieškojimai.
18.4. Nors atsakovas teikia išlaikymą dar dviem išlaikytiniam (po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) bei turi skolų, tačiau kaip nurodė pats teismo posėdžio metu, turi santaupų, tad gali teikti šalių nepilnamečiam vaikui 350 Eur išlaikymą per mėnesį.
18.5. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl ko negalėtų susirasti geriau apmokamo ir (ar) antro darbo, nėra.
18.6. Tarnyba, vertindama prašomo priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
19. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo dukters išlaikymui 350 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
20. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už 5 mėnesius, susidariusį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį, iš viso – 1 750 Eur. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka.
21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikė epizodiškai, tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad išlaikymą nustojo mokėti, kai jam buvo uždrausta matytis su vaiku.
22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei nenustačius objektyvių aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas dukrai minėtu laikotarpiu teikė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteisiant 1 750 Eur sumą.
23. Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
24. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko su atsakovu bendravimą tvarką pagal ieškinyje nurodytą grafiką. Teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau prašė atsižvelgti į jo darbo laiką (planuojama dirbti penktadieniais ir šeštadieniais miesto šventėse ir (ar) turguje) ir nenustatyti bendravimo tvarkos minėtomis dienomis. Su šiuo atsakovo prašymu ieškovė sutiko.
25. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys).
26. CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
27. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, o taip pat užtikrina ir atsakovo teisę dalyvauti vaiko gyvenime. Su ieškovės siūloma bendravimo tvarka išvadoje sutiko ir Tarnyba. Tad atsižvelgiant į tai bei teismo posėdžio metu atsakovo pateiktą prašymą, su kuriuo ieškovė sutiko, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, t. y. nustatoma nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka visoje apimtyje, išskyrus atsakovo identifikuotą korekciją.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
28. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
29. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą, teiktiną po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2024 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
30. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – CK (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).
31. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.
32. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
33. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio išlaikymo nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 220 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
36. Nustatyta, jog atsakovas nesutiko dalyvauti privalomoje mediacijoje, ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas kito ginčo sprendimo būdo ieškovei nepasiūlė, be to, atsakovui paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie ieškovės. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ginčas tarp šalių taikiai išspręstas nebūtų, kaip kad teigia atsakovas. Ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir už žemiau nurodytoje apimtyje priteistinos iš atsakovo.
37. Nustatyta, jog ieškinys dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, o dėl bendravimo tvarkos nustatymo apytiksliai 93 procentais, tad esant šioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 177,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (212,30 Eur žyminio mokesčio ir 965 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).
38. Taip pat ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi dalyje dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 135 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
39. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur), bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,72 Eur, iš atsakovo ši suma priteistina valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. A. G. 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2024 m. rugpjūčio 7 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečiam vaikui D. A. G. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 1 750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų).
Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina D. Š..
Nustatyti atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D.A. G. tvarką:
1. Iki 2026 m. sausio 1 d (iki dukrai sueis keturi metai) tėvas bendrauja su dukra be nakvynių:
1.1. Darbo dienomis, trečiadieniais, nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
1.2. Nelyginių savaičių savaitgaliais (sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
1.3. Tėvo dieną nuo 15.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
1.4. Tėvo gimtadienio dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. (išeiginę dieną) arba 17.00 val. (darbo dieną) ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.
1.5. Šv. Kūčių arba Šv. Kalėdų dieną šalių susitarimu, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. Šv. Kučių dieną ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val. arba 15.00 val. Šv. Kalėdų dieną ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.
1.6. Naujųjų metų šventę šalių susitarimu, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. gruodžio 31 d. ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val. arba 15.00 val. sausio 1 d. ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.
1.7. Šv. Velykų šventės dieną šalių susitarimu, pasiimdamas dukrą pirmą šventės dieną arba antrą šventės dieną 15.00 val. ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.
2. Nuo 2026 m. sausio 1 d. (kai dukrai sueis keturi metai) tėvas bendrauja su dukra:
2.1. Darbo dienomis, trečiadieniais, nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
2.2. Nelyginių savaičių savaitgaliais (sekmadienį), pasiimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir ją parveždamas sekmadienį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.
2.3. Tėvo dieną nuo 15.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
2.4. Šv. Kūčių dieną (pagal katalikų kalendorių) rotacijos su vaiko motina principu (2024 m. su tėvu; 2025 m. su motina ir t.t.) pasiimdamas dukrą 17.00 val. ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.
2.5. Šv. Kalėdų šventę (pagal katalikų kalendorių) rotacijos su vaiko motina principu (2024 m. su motina; 2025 m. su tėvu ir t.t.), pasiimdamas dukrą pirmąją šventės dieną iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją šventės dieną 20.00 val.
2.6. Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.) rotacijos su vaiko motina principu (2025 m. su tėvu; 2026 m. su motina ir t.t.) pasiimdamas dukrą 15.00 val. ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.
2.7. Šv. Velykų šventę (pagal katalikų kalendorių) rotacijos su vaiko motina principu (2025 m. su motina; 2026 m su tėvu ir t.t.), pasiimdamas dukrą pirmąją šventės dieną 15.00 val. ir parveždamas į jos nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją šventės dieną 20.00 val.
2.8. 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, sutampančių su dukros atostogomis, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant vaiko motiną SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios. Atostogaujant už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas privalo pas notarą pasirašyti sutikimą su vaiko motina, nurodęs išsamią informaciją apie atostogų vietą bei laiką. Tėvui be pasirašyto dokumento dukrą išvežti už Lietuvos Respublikos ribų yra draudžiama.
3.1. Jeigu tėvas negali atvykti į susitikimus su dukra, įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas
3.2. Jeigu tėvas vėluoja daugiau kaip 30 minučių, vaiko ir tėvo bendravimo susitikimas atšaukiamas ir bendravimo laikas neperkeliamas.
3.3. Kaskart vykstančio bendravimo su dukra laiką (paėmimo ir grąžinimo) bei datą fiksuoti raštiškai abejų šalių parašais.
3.4. Bendravimo su nepilnamete dukra metu tėvas įpareigoja laikytis dukrai įprasto dienos ritmo, miego, maitinimosi režimo. Dukros pasibuvimo pas tėvą metu, tinkama priežiūra ir maitinimu pilnai rūpinasi vaiko tėvas.
3.5. Bendravimo su nepilnamete dukra metu tėvas įpareigoja užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, rūpintis vaiku ir jo saugumu, stiprinti vaiko savivertę, vystyti jo gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaiko priežiūrą.
3.6. Bendravimo su nepilnamete dukra metu informuoti motiną apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento, ir esant būtinumui, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir (ar) parvežti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
3.7. Jeigu bendravimas neįvyksta dėl tėvo kaltės, vaiko ligos arba kitos priežasties, bendravimo laikas neperkeliamas.
3.8. Tėvas turi teisę lankyti sergančią dukrą, atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina prieš 24 valandas.
3.9. Tėvas jam skirtu bendravimo su vaiku laiku įsipareigoja užtikrinti dukros bendravimą su jos seneliais ir (ar) kitais savo giminaičiais.
3.10. Vaiko tėvui išvykstant ilgesniam laikui į užsienį, vaiko tėvas informuoja vaiko motiną apie išvykimą SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis, ne vėliau kaip likus trims dienoms iki išvykimo.
3.11. Vaiko motina įsipareigoja dukros ligos atveju ir (ar) esant kitai priežasčiai, SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis, informuoti vaiko tėvą apie tai, jog dukra dėl to negali susitikti su tėvu.
3.12. Pasikeitus aplinkybėms bei tarp tėvo ir dukros atsiradus emociniam ryšiui, tėvui įgijus įgūdžių tinkamai rūpintis vaiku, šalys gali pasitvirtinti kitą bendravimo su nepilnamečių vaiku tvarką, arba kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso nustatyta tvarka, jeigu jiems tarpusavyje nepavyks susitarti.
4. Šalys įsipareigoja vaiko auklėjimo klausimus spręsti bendradarbiaujant, geranoriškai, tarpusavio susitarimu, vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, taip pat užtikrinant vaikui saugią ir ramią aplinką augti.
5. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendravime su vaiku gali būti ribojamas tik įstatymu nustatyta tvarka. Šalims yra žinoma, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.
Priteisti iš atsakovo A. G. 1 177,30 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. Š. naudai.
Priteisti iš atsakovo A. G. 166,72 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.
Sprendimo dalį dėl nepilnametei D. A. G. priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.