- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-959-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02708-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,NEO Finance“
- Atsakovas
- A. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 904,39 Eur negrąžinto kredito dalį; 499,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotų iki 2022 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 71,40 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.); 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 904,39 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.); 562,52 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gegužės); 15,28 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 3 904,39 Eur negrąžinto kredito, 499,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.), 71,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.), 15,28 Eur delspinigių, iš viso 4 491,03 Eur, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 279,46 bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „NEO Finance“; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. liepos 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 4 700,00 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 3 250,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23,00 proc.), 787,05 Eur tarpininkavimo mokesčio, iki 2026 m. gegužės 23 d. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2022 m. vasario 1 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį, apie tai atsakovas informuotas pranešimu.
3.2. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas iš sutarties kylančių prievolių nevykdė, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 904,39 Eur negrąžintą kreditą, 499,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 71,40 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, už mokėjimo termino praleidimą apskaičiuotus 15,28 Eur delspinigius.
3.3. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, vertino, kad reikalavimas priteisti 562,52 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gegužės 23 d.), negali būti tenkinamas, kadangi kredito sutartis buvo nutraukta.
3.4. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 904,39 Eur kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.), nurodydamas, kad tenkinus šį reikalavimą ieškovei būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymėjo, kad ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas neįrodė jų realumo ir neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą.
3.5. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad ieškiniu patenkinta 89 proc. pareikštų reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 101,46 Eur žyminio mokesčio ir 178,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1 982,57 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 982,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos; pakeisti sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 562,52 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, ir šį reikalavimą tenkinti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtinas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtinas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Pažymi, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, be kita ko, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolių. Ieškovė, įvertinusi atsakovo galimybę skolintis, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Nevykdant Sutarties ji buvo nutraukta, todėl ieškovė pagrįstai turi teisę reikalauti ir gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma.
4.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 m. gegužės 23 d.
4.3. Nurodo, kad ieškovė, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, minėtą platformą administruoja taip, kad informacija šalims būtų pasiekiama (pateikta) tiek Sutarties galiojimo metu, tiek ją nutraukus. Ieškovė taip pat privalo prižiūrėti skolą, paskirstyti gautas lėšas paskolų davėjams, teikti nuolatinę informaciją apie investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant šias pinigines lėšas atgauti. Taigi ieškovė negauna mokėjimo palūkanų ar kitų lėšų, o jos pajamas sudaro tik tarpininkavimo mokestis. Pažymi, kad tarpininkavimo mokestis įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą, atitinka visus teisės aktų reikalavimus, keliamus bendrai vartojimo kredito kainai, atsakovas Sutarties sudarymo metu su prievole mokėti tarpininkavimo mokestį buvo supažindintas.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 904,39 Eur kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.) priteisimo. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė šio savo reikalavimo ir neįrodė patirtų nuostolių realumo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
10. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2021 m. liepos 11 d. su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 26 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad Sutartis atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų ieškovės buvo nutraukta 2022 m. vasario 1 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).
14. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 4 700 Eur vartojimo kreditas atsakovui suteikiamas 60 mėn. laikotarpiui už 23 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo kredito davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti kredito davėjas (o nutraukus sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kredito davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.) galėjo tikėtis gauti 23 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 904,39 Eur kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.) galėjo tikėtis gauti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė nuo 2022 m. vasario 23 d. – 3 719,75 Eur, nuo 2022 m. kovo 23 d. – 3 677,41 Eur, nuo 2022 m. balandžio 23 d. – 3 634,26 Eur, nuo 2022 m. gegužės 23 d. – 3 590,28 Eur, nuo 2022 m. birželio 23 d. – 3 545,46 Eur, nuo 2022 m. liepos 23 d. 3 499,78 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 3 453,22 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. – 3 405,77 Eur, nuo 2022 m. spalio 23 d. – 3 357,41 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 23 d. 3 308,12 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 23 d. 3 257,89 Eur, nuo 2023 m. sausio 23 d. – 3 206,70 Eur, nuo 2023 m. vasario 23 d. – 3 154,52 Eur, nuo 2023 m. kovo 23 d. – 3 101,34 Eur, nuo 2023 m. balandžio 23 d. – 3 047,15 Eur, nuo 2023 m. gegužės 23 d. 2 991,92 Eur, nuo 2023 m. birželio 23 d. – 2 935,63 Eur, nuo 2023 m. liepos 23 d. – 2 878,26 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 2 819,79 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. – 2 760,20 Eur, nuo 2023 m. spalio 23 d. 2 699,47 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 23 d. – 2 637,57 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 23 d. 2 574,49 Eur, nuo 2024 m. sausio 23 d. – 2 510,20 Eur, nuo 2024 m. vasario 23 d. – 2 444,67 Eur, nuo 2024 m. kovo 23 d. – 2 377,89 Eur, nuo 2024 m. balandžio 23 d. 2 309,83 Eur, nuo 2024 m. gegužės 23 d. – 2 240,46 Eur, nuo 2024 m. birželio 23 d. – 2 169, 76 Eur, nuo 2024 m. liepos 23 d. – 2 097,71 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. – 2 024,28 Eur, nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. – 1 949,44 Eur, nuo 2024 m. spalio 23 d. – 1 873,17 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 23 d. 1 795,44 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 23 d. – 1 716,22 Eur, nuo 2025 m. sausio 23 d. – 1 635,48 Eur, nuo 2025 m. vasario 23 d. – 1 553,19 Eur, nuo 2025 m. kovo 23 d. – 1 469,32 Eur, nuo 2025 m. balandžio 23 d. – 1 383,84 Eur, nuo 2025 m. gegužės 23 d. – 1 296,73 Eur, nuo 2025 m. birželio 23 d. – 1 207,95 Eur, nuo 2025 m. liepos 23 d. – 1 117,47 Eur, nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. – 1 025,25 Eur, nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. – 931,26 Eur, nuo 2025 m. spalio 23 d. – 835,47 Eur, nuo 2025 m. lapkričio 23 d. – 737,85 Eur, nuo 2025 m. gruodžio 23 d. – 638,35 Eur, nuo 2026 m. sausio 23 d. – 536,95 Eur, nuo 2026 m. vasario 23 d. – 433,60 Eur, nuo 2026 m. kovo 23 d. – 328,27 Eur, nuo 2026 m. balandžio 23 d. – 220,92 Eur, nuo 2026 m. gegužės 23 d. – 111,52 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo
17. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 562,52 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.) priteisimo. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės paneigė tarpusavio skolinimo platformos operatorės galimybę gauti pajamas. Atsakovas Sutarties sudarymo metu su prievole mokėti tarpininkavimo mokestį buvo supažindintas. Tarpininkavimo mokesčio suma, likusi po Sutarties nutraukimo, turėtų būti laikoma orientacine negautų pajamų suma, t. y. tarpininkavimo mokesčio suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti atsakovui tinkamai vykdant Sutartį iki jos termino pabaigos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
18. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte nustatyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, tarpininkavimo mokestis. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktu, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
19. Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 787,05 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos. Ši Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje sumatyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų mėnesio įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.
20. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų buvusi mokama, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).
21. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
23. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis ieškovei už suteikiamas paslaugas. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ieškovė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama verslo subjekto teisė gauti pelną.
24. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto, tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas (šios sutarties atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį. Taigi iš esmės tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė kasmėnesinė įmoka. Ieškovė, prašydama priteisti nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog ji patyrė nurodytos sumos dydžio nuostolių. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu. Taigi jis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą po sutarties nutraukimo. Taigi nurodytų argumentų pagrindu teigtina, jog ieškovė neįrodė, kad po sutarties nutraukimo ji patyrė nuostolių negautų pajamų forma.
25. Pagal šalių sudarytą Sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Nors ieškovė teigia, kad, nepaisant to, kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis (sutartis galiojanti ar nutraukta, vykdoma ikiteisminė, teisminė procedūra ar priverstinis išieškojimas), ji, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, privalo vykdyti aktyvią sutarties (skolos) priežiūrą, paskirstyti gautas lėšas paskolų davėjams ir teikti nuolatinę informaciją apie jų investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi šioms piniginėms lėšoms atgauti, tačiau ji nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patyrė administruodama Sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti ieškovės patirtų išlaidų už tarpusavio skolinimo platformos valdymą, administravimą, atnaujinimą, informacijos teikimą ir pan. dalis tenka atsakovui, juolab kad išlaidas, susijusias su skolos priteisimu, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patirtos išlaidos taip pat išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, priteisus ieškovei tarpininkavimo mokestį už laikotarpį po Sutarties nutraukimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir vykdymo išlaidas, ji nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
26. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti likusią tarpininkavimo mokesčio sumą iš sutartyje numatytos fiksuotos tarpininkavimo sumos, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl ši skundžiama sprendimo už akių dalis yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
28. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškinys turi būti patenkintas visa apimtimi, o tai reiškia, kad ieškinyje nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti tenkinamos visa apimtimi.
29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė reikalavimą pareiškė dėl 5 053,55 Eur sumos, o tenkintas reikalavimas dėl 4 491,03 Eur sumos, laikė, jog patenkinta 89 proc. ieškovės reikalavimų. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį, išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 200,00 Eur. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovei priteisė 101,46 Eur žyminio mokesčio ir 178,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 279,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
30. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, į tai, kad tenkinama ieškinio dalis priteisti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 904,39 Eur kredito sumą pagal aptartą negautų pajamų skaičiavimo būdą, nurodytą nutarties 16 punkte, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, ieškovei iš atsakovo priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 257,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 57 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 128,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. T. 3 904,39 Eur negrąžintą kreditą, 499,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 71,40 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.), 15,28 Eur delspinigius, 23 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo 2022 m. vasario 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 23 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K304105448 konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2022 m. vasario 23 d. – 3 719,75 Eur, nuo 2022 m. kovo 23 d. – 3 677,41 Eur, nuo 2022 m. balandžio 23 d. – 3 634,26 Eur, nuo 2022 m. gegužės 23 d. – 3 590,28 Eur, nuo 2022 m. birželio 23 d. – 3 545,46 Eur, nuo 2022 m. liepos 23 d. 3 499,78 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 3 453,22 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. – 3 405,77 Eur, nuo 2022 m. spalio 23 d. – 3 357,41 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 23 d. 3 308,12 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 23 d. 3 257,89 Eur, nuo 2023 m. sausio 23 d. – 3 206,70 Eur, nuo 2023 m. vasario 23 d. – 3 154,52 Eur, nuo 2023 m. kovo 23 d. – 3 101,34 Eur, nuo 2023 m. balandžio 23 d. – 3 047,15 Eur, nuo 2023 m. gegužės 23 d. 2 991,92 Eur, nuo 2023 m. birželio 23 d. – 2 935,63 Eur, nuo 2023 m. liepos 23 d. – 2 878,26 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 2 819,79 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. – 2 760,20 Eur, nuo 2023 m. spalio 23 d. 2 699,47 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 23 d. – 2 637,57 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 23 d. 2 574,49 Eur, nuo 2024 m. sausio 23 d. – 2 510,20 Eur, nuo 2024 m. vasario 23 d. – 2 444,67 Eur, nuo 2024 m. kovo 23 d. – 2 377,89 Eur, nuo 2024 m. balandžio 23 d. 2 309,83 Eur, nuo 2024 m. gegužės 23 d. – 2 240,46 Eur, nuo 2024 m. birželio 23 d. – 2 169, 76 Eur, nuo 2024 m. liepos 23 d. – 2 097,71 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. – 2 024,28 Eur, nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. – 1 949,44 Eur, nuo 2024 m. spalio 23 d. – 1 873,17 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 23 d. 1 795,44 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 23 d. – 1 716,22 Eur, nuo 2025 m. sausio 23 d. – 1 635,48 Eur, nuo 2025 m. vasario 23 d. – 1 553,19 Eur, nuo 2025 m. kovo 23 d. – 1 469,32 Eur, nuo 2025 m. balandžio 23 d. – 1 383,84 Eur, nuo 2025 m. gegužės 23 d. – 1 296,73 Eur, nuo 2025 m. birželio 23 d. – 1 207,95 Eur, nuo 2025 m. liepos 23 d. – 1 117,47 Eur, nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. – 1 025,25 Eur, nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. – 931,26 Eur, nuo 2025 m. spalio 23 d. – 835,47 Eur, nuo 2025 m. lapkričio 23 d. – 737,85 Eur, nuo 2025 m. gruodžio 23 d. – 638,35 Eur, nuo 2026 m. sausio 23 d. – 536,95 Eur, nuo 2026 m. vasario 23 d. – 433,60 Eur, nuo 2026 m. kovo 23 d. – 328,27 Eur, nuo 2026 m. balandžio 23 d. – 220,92 Eur, nuo 2026 m. gegužės 23 d. – 111,52 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 491,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“.“
Priteisti iš atsakovo A. T. 128,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“.