Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui V. G. (V. G.), jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas” atstovas bankroto administratorius Arvydas Batutis,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK arba Darbo ginčų komisija) 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nutraukti ieškovo V. G. darbo sutartį sudarytą (duomenys neskelbtini) su BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10037,93 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1490,30 Eur išeitinės išmokos bei 4470,89 Eur (1490,30 x 3) netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką po darbo sutarties nutraukimo bei 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2018 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, iš viso 10184,43 Eur neatskaičius mokesčių. Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą atsakovei dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. laikotarpį, atsisakė nagrinėti, o dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. sausio – kovo mėn. laikotarpį, nagrinėjimą nutraukė. Ieškovas mano, kad DGK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog DGK savo sprendimą motyvavo tuo, kad praleistas 3 mėnesių senaties terminas ir neprašyta jo atnaujinti, tačiau šio termino praleidimas nepanaikina darbuotojo teisės kreiptis į teismą ginant savo teises, todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl savo pažeistos teisės. Nurodė, kad dėl DGK sprendimo, dėl kurio buvo nutraukta byla, nesutinka kadangi ieškovas nei raštu, nei žodžiu neatsisakė nuo savo reikalavimo, todėl DGK privalėjo išnagrinėti bylą iš esmės. Ieškovas nurodė, kad jam nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokestis buvo mokamas iš dalies, o būtent: iš 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad ieškovui nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo mėnesio buvo priskaičiuota su mokesčiais 14052,88 Eur darbo užmokesčio, priskaičiuota išmokėjimui 10924,75 Eur, o išmokėta 4014,95 Eur, tokiu būvu ieškovui neišmokėta 10037,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo mėn. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. pateikė darbdavio atstovei, įmonės direktorei J. N., prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 straipsnio 2 dalies pagrindą. 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) sužinojo, kad darbo sutartis nenutraukta ir jis nėra atleistas iš UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“. Siekdamas įteisinti darbo santykių pasibaigimą ieškovas kreipėsi į DGK su prašymu nuraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 2 dalies pagrindu ir priteisti iš darbdavio jo naudai darbo išmokas, susijusias su darbo santykiais. Dargo ginčų komisija ieškovo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo atmetė, motyvuodama, kad nėra pagrindo nurodyto DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Po šios bylos iškėlimo VSDFV Klaipėdos skyrius darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva. Mano, kad VSDFV Klaipėdos skyrius turėjo informuoti darbuotoją, tačiau ieškovas iki šiol jokio pranešimo negavo ir nežino, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu buvo nutraukta jo darbo sutartis nuo 2018 m. balandžio 1 d.

Atsakovė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, atstovaujama valstybės turto patikėtinės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime nurodė, jog ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties originalo darbdavys UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ neturi. Bendrovė taip pat neturi jokių papildomų dokumentų (išskyrus tuos, kuriuos ieškovas jau yra pateikęs byloje), galinčių patvirtinti ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ar panašiai. Nurodė, kad VĮ Turto bankas taip pat negali pateikti įrodymų apie tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 kovo 31 d. faktiškai dirbo darbo sutartimi sulygtą darbą, nes dalis VĮ Turto bankas iš UAB „Vijuva LT“ perduotų dokumentų yra be UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovų parašų, dalies dokumentų UAB „Vijuva LT“ VĮ Turto bankas nėra perdavusi iki šiol, tad VĮ Turto bankas yra kreipęsis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl bendrovei priklausančių dokumentų išreikalavimo. Buvęs bendrovės direktorius Š. N. VĮ Turto bankas nurodė, kad „po atstatydinimo (pastaba – Š. N. bendrovėje nebedirba nuo 2018 m. kovo 1 d.) technologė ir mechanikas – inžinierius liko įforminti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ne pilnais etatais, tam, kad nebūtų stabdoma veikla ir būtų išlaikytas bendrovės veterinarinio patvirtinimo numeris. Šie darbuotojai taip pat buvo įforminti ir į UAB „Memel Sell“, eiti antraeiles pareigas, kad gautų pastovų darbo užmokestį“, taigi Š. N. patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. bendrovėje liko dirbantys („įforminti“) tik du darbuotojai. Darytina išvada, kad „įforminimas“ buvo atliktas ne turint norint (ir galint) suteikti ieškovui darbo vietą, o siekiant kitų tiklsų, t. y. formaliai parodyti, kad Bendrovėje vykdoma veikla, taip pat siekiant išsaugoti Bendrovės veterinarinio patvirtinimo numerį. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) (papildomai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. G., kuris galimai susijęs su ieškovu V. G.). Pažymėjo, jog 2017 m. spalio 1 d. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, atstovaujama Š. N., sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 001 (toliau – Nuomos sutartis) su UAB „Memel Sell“, atstovaujama V. G. (pastarasis yra dirbęs UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ komercijos direktoriumi, šiuo metu mechaniku – inžinieriumi). Nuomos sutartimi UAB „Memel Sell“ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomotos Bendrovei priklausančios 1091,55 kv. m. ploto patalpos (iš 1374,20 kv. m. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produkto aukcionas“ priklausančiame pastate esančių patalpų ploto), esančios (duomenys neskelbtini), manytina, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ neturint patalpų, kuriuose galima vykdyti tiesioginę (žuvies perdirbimo) veiklą, atsakovė neturėjo galimybės suteikti ieškovui darbo, kuriam jis buvo priimtas, taigi, tikėtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ieškovas faktiškai dirbo ne UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, o šios bendrovės patalpas besinuomojančioje UAB „Memel Sell“. Pažymėjo, jog dėl bendrovės vadovo veiksmų sudarant nuomos sutartį buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir šiuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka tyrimą. Mano, jog UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ nevykdant pagrindinės ūkinės veiklos, ieškovui turėjo būti skelbiama prastova ir skaičiuojamos išmokos, atitinkančios DK 47 straipsnio nuostatas. Atsakovei (jos vadovui Š. N.) to nepadarius, UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ darbuotojams už laiką, kurį jie faktiškai nedirbo bendrovėje, arba dirbo pačiam Š. N. priklausančioje bendrovėje, buvo nepagrįstai skaičiuojamas pilnas darbo užmokestis, kurio dabar ir reikalauja ieškovas. Ieškovo prašomas darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas yra nepagrįstas, kadangi Bendrovė jau kurį laiką nevykdo veiklos, ieškovas nedirba darbo sutartimi sulygto darbo, todėl negali tikėtis gauti darbo užmokesčio. Nesant Bendrovės teisėto atstovo ar įgalioto asmens darbdavio teisėmis ir pareigoms įgyvendinti, Bendrovei nevykdant veiklos ir nemokant darbo užmokesčio bei su tuo susijusių socialinio draudimo mokesčių, mano, kad darbo sutartis su ieškovu VSDFV Klaipėdos skyriaus iniciatyva buvo nutraukta pagrįstai. Esant nepagrįstam ieškinio reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, nepagrįstas reikalavimas ir dėl su tuo susijusios išeitinės išmokos priteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Pateikė ieškovės elektroninį laišką direktorei J. N. dėl atleidimo iš darbo. Nurodė, darbdavys ignoravo darbuotojos prašymą nutraukti darbo sutartį. 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovas sužinojo, kad darbo sutartis nutraukta. Ieškovas nurodė, kad direktorė J. N. priėmė jo prašymą, bet duomenų Sodrai neperdavė. Priėmimas vyko elektroniniu paštu. Išsiuntė elektroniniu laišku, tuomet paskambino, o J. N. patvirtino apie prašymo dėl atleidimo iš darbą gavimą. Asmeniškai nepateikė, nes direktorės nebuvo darbe. Susitarė, kad jis išsiųs, o ji patvirtino, kad gavo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas bankroto administratorius Arvydas Batutis prašė ieškinį atmesti VĮ Turto bankas atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir ieškovas V. G. 2017 m. gegužės 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą komercijos direktoriumi. Susitarta, jog ieškovui bus mokamas 1280,00 Eur darbo užmokestis (sutarties 3 punktas) dirbant 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę (sutarties 5 punktas). Ši darbo sutartis nutraukta 2017 m. gruodžio 14 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalis). 2017 m. gruodžio 14 d. tarp UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir ieškovo V. G. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą inžinieriumi – mechaniku. Susitarta, jog ieškovui bus mokamas 1280,00 Eur darbo užmokestis (sutarties 3 punktas), nustatyta 5 valandų per dieną ir 5 darbo dienų savaitės darbo laiko norma (sutarties 5 punktas). Byloje pateiktas UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2018 m. balandžio 17 d. pranešimas dėl ieškovo darbo grafiko, adresuotas VSDFV Klaipėdos skyriui, patvirtina, jog ieškovas dirbo laikydamasis darbo sutartimi nustatytos darbo laiko normos, t. y. dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 5 valandas per dieną.

2018 m. balandžio 18 d. prašymu ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“. 2018 m. birželio 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. G. prašymas atsakovei UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. laikotarpį, atsisakė nagrinėti, o dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. sausio – kovo mėn. laikotarpį, nagrinėjimą nutraukė. Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, jog reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. laikotarpį pareikšti ieškovas praleido 3 mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą, ieškovas termino atnaujinti neprašė, o Darbo ginčų komisija negali išeiti už ieškovo reikalavimo ribų. Dėl ieškovo reikalavimų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio - kovo mėn. Darbo ginčų komisija nurodė, jog Komisijos posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo išieškoti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio - kovo mėn., todėl jų nagrinėjimas buvo nutrauktas. Ieškovas teigia, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 220 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

DK 231 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

2018 m. birželio 14 d. darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog ieškovas atnaujinti praleisto termino neprašė. Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 18 d. ieškovo prašymo darbo ginčų komisijai matyti, jog prašymas atnaujinti praleistą terminą pateiktas nebuvo. Todėl atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, darbo ginčų komisija neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija, kuri analogiška ir nagrinėjamoje byloje taikomai šio straipsnio redakcijai) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ieškinį teismui dėl 2018 m. birželio 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo pateikė 2018 m. liepos 4 d., t. y. per mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, todėl procedūrinis terminas, įtvirtintas DK 231 straipsnio 1 dalyje, nėra praleistas. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 10037,93 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo mėn. Iš byloje pateiktos 2018 m. kovo 31 d. pažymos, sudarytos R. B., bei 2018-03-31 buhalterinės pažymos, sudarytos K. Ž. apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn., iki 2018 m. balandžio 13 d. (V. G. 2018 m. kovo 29 d. – balandžio 13 d. atostogose, V. G. 2018 m. kovo 30 d. – iki 2019 balandžio 5 d. buvo nedarbingas dėl ligos), buvo priskaičiuota išmokėti 14052,88 Eur su mokesčiais darbo užmokesčio suma (pažymos 9 grafa „iš viso per mėnesį“), priskaičiuota išmokėjimui 10924,75 Eur atskaičius mokesčius (pažymos 15 grafa), išmokėta 4014,95 Eur (pažymos 16 grafa) (2017 m. gegužės mėn. 383,75 Eur, 2017 m. birželio mėn. 1002,80 Eur, 2017 m. liepos mėn. 1002,80 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėn. 500 Eur, 2017 m. rugsėjo mėn. 0,00 Eur, 2017 m. spalio mėn. 0,00 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. 320,00 Eur, 2018 m. sausio mėn. 0,00 Eur, 2018 m. vasario mėn. 0,00 Eur, 2018 m. kovo mėn. 805,60 Eur). Atsižvelgiant į byloje pateiktą 2018 m. kovo 31 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, bei buhalterinę pažymą 2018-03-31, nustatyta, jog ieškovui mokėtina darbo užmokesčio suma neatskaičius mokesčių už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėn. 19 d. iki 2018 m. balandžio mėn. 13 d. sudaro 10037,93 Eur (neatskaičius mokesčių).

VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro 2018 m. gegužės 16 d. duomenimis, UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ akcininkė (nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d.) yra Lietuvos Respublika, kurios teises ir pareigas įgyvendina VĮ Turto bankas (nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d.). 2019-02-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-833-538/2019 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ administratoriumi paskirtas Arvydas Batutis. UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ nuo 2018 m. kovo 30 d. paskyrimo (išrinkimo data) vadove registruota J. N.. VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog neturi jokių papildomų dokumentų (išskyrus tuos, kuriuos ieškovas jau yra pateikęs byloje), galinčių patvirtinti ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Pažymėjo, jog negali pateikti įrodymų apie tai, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. kovo 31 d. faktiškai dirbo darbo sutartimi sulygtą darbą. Nurodo, jog dalis byloje esančių dokumentų, kaip pavyzdžiui darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra be UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovo parašų.

Byloje esanti ieškovo pateikta 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį yra pasirašyta R. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ir UAB „Vijuva LT“ sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Byloje neginčijama, kad R. B. yra UAB „Vijuva LT“ tinkamai įgaliota atstovė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Byloje esanti ieškovo pateikta 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį yra pasirašyta K. Ž.. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ir UAB „Vijuva LT“ sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Byloje neginčijama, kad K. Ž. yra UAB „Vijuva LT“ tinkamai įgaliota atstovė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Iš VĮ Turto bankas 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. (14.6-44)-SK4-4675 matyti, jog UAB „Vijuva LT“ ir atsakovė tik 2018 m. vasario 22 d. susitarė nuo 2018 m. kovo 31 d. nutraukti buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Visi apskaitos dokumentai saugomi UAB „Vijuva LT“ iki visiško skolos padengimo. Apie tai, jog UAB „Vijuva LT“ buvo atsakinga už atsakovės apskaitos dokumentų tvarkymą, taip pat patvirtina byloje esantis 2018 m. balandžio 12 d. VĮ Turto bankas raštas UAB „Vijuva LT“ dėl dokumentų pateikimo. Minėtu raštu prašoma grąžinti atsakovės apskaitos dokumentų originalus, tuo pačiu nurodant ir apie egzistuojantį įsiskolinimą UAB „Vijuva LT“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Vijuva LT“ buvo įgaliota tvarkyti atsakovės buhalteriją, tad vien atsakovės vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašų nebuvimas ant jos išduotų dokumentų nepaneigia ieškovo teisių į pinigines lėšas.

Atsakovės atstovė nurodo, jog esant situacijai, turinčiai prastovos UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ veikloje požymių, darbuotojams už laiką, kurį jie faktiškai nedirbo bendrovėje, buvo nepagrįstai skaičiuojamas pilnas darbo užmokestis, kurio dabar ir reikalauja ieškovas. Šias aplinkybes, anot atsakovės, patvirtina, byloje nurodyti faktai dėl patalpų nuomos, taip pat buvusio atsakovės vadovo Š. N. 2018 m. gegužės 4 d. rašte skirtame VĮ Turto bankas nurodytos aplinkybės, jog nuo 2018 m. kovo 1 d. bendrovėje liko dirbantys tik du darbuotojai. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Visų pirma, duomenų, kad atsakovei iškelta bankroto byla ar laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn. buvo paskelbta prastova, teismui nepateikta (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, vykdantis savo veiklą, buvo tikrinama atitinkamų institucijų, taip pat teikė pranešimus bei vykdytos veiklos ataskaitas atsakingiems valstybės subjektams. Iš viešai skelbiamų duomenų interneto puslapyje https://rekvizitai.vz.lt/imone/klaipedos_zuvininkystes_produktu_aukcionas/darbuotoju-skaicius matyti, kad iki 2018 m. balandžio 4 d. įmonėje dirbo 7 darbuotojai. Aplinkybės, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn. vykdė savo veiklą konstatuotos ir kitose Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2A-1787-460/2018, Nr. e2A-1789-826/2018 sprendimuose.

Nustatyta, kad byloje esantys dokumentai: 2018 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2018 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2017 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2017 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2017 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2017 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2017 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pasirašyti direktoriaus Š. N. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadove nuo 2018 m. balandžio 19 d. registruota J. N. (2018 m. kovo 30 d. (paskyrimo (išrinkimo) data). Š. N. vadovu registruotas nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (įgaliojimų pabaigos data 2018 m. vasario 28 d.). 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas pasirašyta įgalioto asmens R. B.. 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas pasirašyta įgalioto asmens K. Ž.. Byloje esantys 2017 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2017 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2018 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis nepasirašyti, tačiau juose esančius duomenis patvirtina išrašas iš VSDF informacinės sistemos, taip pat 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas pasirašyta įgalioto asmens R. B.. 2018 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, byloje esančia 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį yra pasirašyta K. Ž., ieškovo paaiškinimais. Liudytojos J. N. paaiškinimais nustatyta, kad V. G. 2018 m. kovo 29 d. – balandžio 13 d. buvo atostogose ir V. G. 2018 m. kovo 30 d. – iki 2019 balandžio 5 d. buvo nedarbingas dėl ligos). 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį , kuri pasirašyta K. Ž., nustatyta, kad V. G. paskaičiuoti atostoginiai už 2018 m. kovo mėnesio dvi dienas ir balandžio mėnesio devynias dienas 696,59 EUR (neatskaičius mokesčių), kurie priskaičiuoti 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pasirašytos įgalioto asmens R. B. (pažymos 7 grafa).

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovas atlygintinai atliko darbo funkciją pagal darbo sutartį su atsakove, o atsakovė, turėdama paskirtus vadovus vykdė veiklą 2017 m. gegužės mėn. - 2018 m. kovo mėn. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, laikytina, jog atsakovė, būdama ieškovo darbdavė, turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė rašytinių įrodymų pagrindu byloje nustatytų faktų, dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo (CPK 178 straipsnis). Teismas priteisia ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn., kuris sudaro 10037,93 Eur (neatskaičius mokesčių).

Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10037,93 Eur (neatskaičius mokesčių)) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose, nes pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012), todėl ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas.

Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Ieškovas taip pat prašo nutraukti jo darbo sutartį, sudarytą 2017 m. gruodžio 14 d., su UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 18 d. ieškovas kreipėsi į darbdavį (vadovę J. N.) su pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodant pageidaujamą atleidimo datą 2018 m. balandžio 23 d. Darbdaviui nevykdant pareigos įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 56 straipsnio 3 dalis), ieškovas 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu nuo 2018 m. liepos 1 d. nutraukti darbo sutartį, sudarytą 2017 m. gruodžio 14 d., DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir išieškoti 1945,60 Eur išeitinė išmoką bei 5836,80 Eur netesybas. Ieškovo prašymą Darbo ginčų komisija atmetė, kadangi ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atleidimo iš darbo pagrindą. Kaip jau buvo minėta, jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius jo ir atsakovės sudarytą darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva, atsižvelgus į tai, VSDFV Klaipėdos skyrius turėjo informuoti darbuotoją, tačiau ieškovas iki šiol jokio pranešimo negavo ir nežino, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu buvo nutraukta jo darbo sutartis nuo 2018 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės yra klaidingos. Darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės darbo santykiai nėra nutrūkę, tačiau socialinis draudimas VSDFV Klaipėdos skyriaus iniciatyva (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pagrindu) yra nutrauktas nuo 2018 m. balandžio 7 d.

DK 56 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, kai darbdavys darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemoka viso jam priklausančio darbo užmokesčio (mėnesinės algos). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį DK 56 straipsnyje nurodytais pagrindais, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, išreiškiama pareiškimu. Darbo užmokestis ieškovei turėjo būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (DK 146 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 18 d. ieškovas kreipėsi į darbdavį (vadovę J. N.) su pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodant pageidaujamą atleidimo datą 2018 m. balandžio 23 d. DK 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog darbuotojo pareiškimas DK 56 straipsnio pagrindu pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Darbo sutartyje įrašų dėl darbo sutarties nutraukimo nėra. Iš SODROS duomenų bazės išrašo apie ieškovo darbovietę ir mokamas išmokas taip pat nustatyta, jog ieškovas, kaip darbuotojas, atsakovės įmonėje nurodyta nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. balandžio 7 d. Iš byloje pateiktų Darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovas iki pat 2018 m. kovo mėn. 31 d. nurodyta, kaip faktiškai dirbanti įmonėje UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, darbuotojo dirbtas darbo laikas yra tiesiogiai susijęs su šio asmens teise į atitinkamą darbo užmokestį, pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis iki 2018 m. kovo 31 d. Iš 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 metų kovo mėn. ieškovui buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, atostoginiai, kompensaciją už ligą kurie ieškovui nebuvo išmokėti. Ieškovui daugiau kaip du mėnesius iš eilės (2017 m. gruodis – 2018 m kovo mėn.) nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. G. 2018 m. kovo 29 d. – balandžio 13 d. atostogose, V. G. 2018 m. kovo 30 d. – iki 2019 balandžio 5 d. buvo nedarbingas dėl ligos. Tokiu būdu bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė (darbdavys) ieškovui (darbuotojui) du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio (mėnesinės algos), todėl šiuo atveju yra DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Taip pat darytina išvada, jog atsakovė, būdama darbdaviu nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų dėl darbo sutarties pasibaigimo įforminimo. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, ieškovo prašymas tenkintinas, teismo sprendimu nutrauktina jo darbo sutartis, sudaryta 2017 m. gruodžio 14 d., su UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atleidimo datą laikant 2018 m. balandžio 23 d., kadangi V. G. 2018 m. kovo 29 d. – balandžio 13 d. atostogose, V. G. 2018 m. kovo 30 d. – iki 2019 balandžio 5 d. buvo nedarbingas dėl ligos.

Ieškovas nurodė, kad po darbo bylos iškėlimo, Sodra darbo sutartį nutraukė Sodros iniciatyva Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pagrindu. Iš byloje esančios Sodros pažymos apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, jog ieškovės, kuri yra apdrausta draudėjo UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, draudimo laikotarpis yra terminas nuo 2017-05-22 iki 2018-04-07. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo (laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: 1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų (minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalis)), pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – Sodros registras) nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Sodros pažymoje nurodoma, jog ieškovo draudimo laikotarpis UAB „Klaipėdos žuvininkystės aukcionas“ yra iki 2018-04-07. Taigi, atsakovei veiklos nevykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies prasme, duomenys apie ieškovui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Sodros registrą nebuvo įrašomi nuo 2018-04-07. Apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymas nereiškia darbo sutarties nutraukimo, nes pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą (VSDĮ 13 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į Sodrą dėl informacijos apie ieškovo draudimo laikotarpį įrašymo už tolimesnį laikotarpį nuo 2018-04-07. Nepaisant duomenų neįrašymo, pripažintina, kad ieškovo darbo sutartis nebuvo nutraukta Sodros iniciatyva. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, jog ieškovui daugiau nei du mėnesius iš eilės, nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo 2017 m. gruodžio 14 d. su atsakove sudaryta darbo sutartis nutrūko nuo 2018 m. balandžio 23 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Be to, Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. vasario 4 d. iškelta civilinė byla Nr. B2-833-538/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Nustatyta, kad šiuo metu bendrovė veiklos nevykdo, iki veiklos nutraukimo bendrovės veikla buvo nuostolinga, bendrovėje nėra vadovo ir nedirba nė vienas darbuotojas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuota, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų, todėl jai iškelta bankroto byla.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovas atliko darbo sutartyje nustatytas darbo funkcijas, duomenų, kad ieškovas būtų pažeidęs darbo drausmę, neatvykęs į darbą be pateisinamos priežasties nenustatyta, už darbą kiekvieną mėnesį įstatyme nustatytu terminu atsakovė su ieškovu neatsiskaitė (DK 146 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina ieškovo (darbuotojo) darbo sutartis su atsakove nutrauktina DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Ieškovo pareiškimas dėl atleidimo iš darbo byloje pateiktas. Ieškovas teigia, kad pateikė atsakovei, įmonės direktorei J. N. prašymą dėl atleidimo iš darbo išsiųsdamas jį elektroniniu paštu. Į bylą pateiktas elektroninis laiškas, iš kurio nustatyta, kad ieškovas 2018 m. balandžio 19 d. siuntė nurodytą prašymą, o J. N. informavo ieškovą, kad prašymas dėl atleidimo gautas. J. N. apklausta liudytoja teismo posėdyje patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl prašymo dėl atleidimo iš darbo pateikimo. Liudytoja paaiškino, kad ji nesprendė gauto prašymo atleisti iš darbo ieškovą, kadangi atsakovė neperdavė jai įmonės dokumentų, bei pažymėjo, kad ji vienasmeniškai tokio sprendimo priimti negalėjo. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pareigą darbdaviui ne tik tinkamai įforminti darbo sutarties pasibaigimą, tačiau kartu laikytis ir reikalavimų dėl atsiskaitymo su darbuotoju darbo sutarčiai pasibaigus tvarkos. Darbo kodekso nuostatos numato, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis). Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas darbdaviui (atsakovei) išreiškė savo valią nutraukti darbo sutartį nuo 2018 m. balandžio 23 d., pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato, kaip darbuotojas turi tinkamai informuoti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą. Priešingai vertinti byloje esančių įrodymų nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1490,30 Eur išeitinės išmokos bei 4470,89 Eur (1490,30 x 3) netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką po darbo sutarties nutraukimo bei 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodomi padariniai, kylantys darbdaviui, kai uždelsiama atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju. Vėluojant sumokėti atleistam darbuotojui priklausančias sumas, kai dėl to nėra darbuotojo kaltės, darbdavys privalo mokėti netesybas. Netesybų dydis – darbuotojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Taigi, darbo santykiai nuo 2018 m. balandžio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovės laikytini pasibaigusiais. Darbdavys nevisiškai atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną. Byloje nėra duomenų, jog vėluojama atsiskaityti dėl ieškovo kaltės. Esant šioms sąlygoms, yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus padarinius. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, apie ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2018 m. balandžio 23 d. Taigi, atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 23 d.

Ieškovas mano, kad atsakovė privalo jam išmokėti 4470,89 Eur (1490,30 Eur x 3) netesybų. Nurodo, kad iš 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad ieškovo darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. buvo 1280,00 Eur, 2018 m. vasario mėn. buvo 1280,00 Eur bei 2018 m. kovo mėnesį buvo 1910,89 Eur, arba jo vidutinis mokestis už tris mėnesius buvo 1490,30 Eur (1280,00 Eur + 1280,00 Eur + 1910,89 Eur / 3 mėn).

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog netesybų dydis apskaičiuojamas naudojant vidutinį darbo užmokestį per mėnesį (DK 147 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 207-06-21 nutarimu Nr. 496, 5.1. punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2018 m. balandžio 23 d. Taigi, ieškovui priklausančios darbo užmokesčio bei su juo susijusios išmokos turėjo būti išmokėtos 2018 m. balandžio mėn. Atsakovei uždelsus atsiskaityti, kyla pareiga mokėti netesybas už uždelstą laikotarpį. Taigi, trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis yra 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. Iš 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą daro užmokestį matyti, kad ieškovui už 2018 m. sausio mėn. priskaičiuotas 1280,00 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), už 2018 m. vasario mėn. priskaičiuotas 1280,00 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), už 2018 m. kovo mėn. priskaičiuotas 1290,29 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių)(Sodros duomenimis) (569,93 Eur atostoginiai už 2018 m. balandžio mėn.). Teismui atlikus matematinius skaičiavimus nustatyta, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1283,43 Eur. Netesybų dydis už uždelstą laikotarpį apskaičiuojamas ieškovo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį padauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių mėnesių ir sudaro 3850,29 Eur (1283,43 Eur x 3 mėn.).

Atsakovės atstovas VĮ „Turto bankas” teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovė neturėjo galimybės suteikti ieškovui darbo, kuriam jis buvo priimtas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė, būdama darbdavė ir negalėdama suteikti ieškovui sutartimi sulygto darbo, būtų priėmusi sprendimus susijusius su prastovos skelbimu, darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva ieškovo atliekamai darbo funkcijai tapus pertekline, ar būtų imtasi kitų veiksmų darbuotojo teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Iš 2018-03-31 pažymos apie priskaic?iuota? bei išmoke?ta? darbo užmokesti? matyti, jog atsakovė sumokėjo dalį ieškovui apskaičiuoto darbo užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo mėn. atsakovė 2017-08-21, 2017-08-23, 2017-12-29 ir 2018-01-31 atliko mokėjimus ieškovui išmokėdama dalį ieškovui priklausančio darbo užmokesčio (pažymos 17 grafa). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė pripažino ieškovo darbo užmokesčio įsiskolinimą, nes su ieškovu iš dalies už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo mėn. atsiskaitė. Atsakovė, vėluodama atsiskaityti su ieškovu, prisiėmė atsakomybę dėl DK 147 straipsnyje apibrėžtų padarinių atsiradimo. Esant sudėtingai bendrovės situacijai atsakovė nesiėmė būtinų priemonių siekiant užtikrinti ieškovo teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Ieškovo teisėti lūkesčiai vykdyti darbo sutartimi nustatytą darbo funkciją ir gauti už tai darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį arba nutraukti darbo teisinius santykius, sukuriant aiškius ir apibrėžtus teisinius padarinius ieškovo atžvilgiu, dėl atsakovės pasyvaus elgesio nebuvo tinkamai įgyvendinti. Atsakovės pasyvus elgesys sukuriant darbo teisinių santykių neapibrėžtumą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškovu. Teismui pripažinus, jog darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės laikytini pasibaigusiais nuo 2018-04-23, yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus padarinius.

Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, apie ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos. Šiuo teismo sprendimu pripažįstama, kad darbo sutartis su ieškovu nutrūko nuo 2018-04-23. Taigi, laikytina, jog atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, t. y. 2018-04-23. Atsakovei uždelsus atsiskaityti, kyla pareiga mokėti netesybas už uždelstą laikotarpį. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog netesybų dydis apskaičiuojamas naudojant vidutinį darbo užmokestį per mėnesį (DK 147 straipsnio 2 dalis). Su ieškovu vėluojama atsiskaityti dėl atsakovės kaltės, uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičius nuo ieškovo atleidimo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo yra ilgesnis nei 6 mėnesiai, tačiau ieškovas netesybų prašo už tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, atsakovei kyla pareiga atlyginti 3850,29 Eur (1283,43 Eur x 3 mėn.). netesybų sumą (neatskaičius mokesčių) ieškovui, kurios dydį sudaro ieškovo vidutinis darbo užmokestis padaugintas iš trijų mėnesių.

Ieškovas prašo priteisti 1490,30 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą išeitinę išmoką.

Ieškovas neteisingai paskaičiavo neišmokėtą išeitinę išmoką. Trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis yra 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. priskaičiuota 1280,00 Eur suma, nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 1280,00 Eur suma, nuo2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. – 1290,29 Eur suma (Sodros duomenimis).

Atlikus matematinius skaičiavimus, nustatyta, jog ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1283,43 Eur ((1280 Eur +1280 Eur + 1290,29 Eur) / 3). Nagrinėjamu atveju ieškovo darbo santykiai su atsakove tęsėsi trumpiau nei vienerius metus, tai yra nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., todėl ieškovui priteistina vieno jos vidutinio darbo užmokesčio 1283,43 Eur dydžio išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių) (DK 56 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, jog ši išmoka būtų išmokėta.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip jau aukščiau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose, todėl ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas netenkinamas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo paaiškinimus, liudytojų R. B., J. S., J. N. paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovui V. G. iš atsakovės BUAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ priteisiama 10037,93 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčius) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., 3850,29 Eur dydžio netesybos (neatskaičius mokesčių), taip pat priteisiama vieno ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 1283,43 Eur (neatskaičius mokesčių).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog tuo atveju kai ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškovės ieškinį žyminis mokestis nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. G. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas” tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog ieškovas V. G. iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ atleistas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2018 m. balandžio 23 d.

Priteisti ieškovui V. G. 10037,93 Eur (dešimt tūkstančių trisdešimt septynis eurus 93 ct) darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., 3850,29 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų 29 ct) dydžio netesybas (neatskaičius mokesčių), 1283,43 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 43 ct) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, į. k. 300046470.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.