Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. O. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. kovo 7 d. teisme gautas M. O. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirto Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1096-853/2016, terminą. Minėtu nutarimu M. O. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1 160,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nutarimas, kuriuo M. O. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį buvo priimtas 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. iki ANK įsigaliojimo. ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d.), todėl prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusį ATPK.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. ATPK 329 straipsnis nustato, kad nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-693/2018).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. O. atitinka visas ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas: nuo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisė atėmimo yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, paskirtą baudą yra sumokėjęs, po 2016 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų administracinių nusižengimų ar teisės pažeidimų nepadarė, yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, 2018 m. sausio 8 d. gavo vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, įrodančią, kad M. O. vairuoti gali. Tačiau vien to nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas laikytinas išimtiniu atveju.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. O. yra vedęs (b. l. 52), dviejų nepilnamečių vaikų tėvas (b. l. 53, 54), 2018 m. Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykloje įgijo apdailininko kvalifikaciją (b. l. 44–47), įstaiga, kurioje mokėsi bei atliko praktiką, jį teigiamai charakterizuoja (b. l. 48, 49). Tačiau išvardintos aplinkybės savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Svarstant, ar M. O. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog teisė vairuoti transporto priemones M. O. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Už šį pažeidimą įstatymų leidėjas numatė sankciją – baudą nuo 1 158 Eur iki 1 400 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Šiuo atveju M. O. buvo skirta bauda, artima sankcijos minimumui, o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – trejiems metams. Taigi, už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą M. O. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl asmuo, grubiai pažeisdamas įstatymų normas, turi suvokti ir savo elgesio neigiamas pasekmes. Tai, jog M. O. mokėsi ir baigė transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą, yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, negali būti pakankama priežastis taikyti ATPK 329 straipsnį, kadangi tokie mokymai turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą. Faktas, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu M. O. naujų pažeidimų nepadarė, taip pat negali būti laikoma išimtine aplinkybe, nes už juos M. O. būtų baudžiamas atskirai. Taip pat pažeidėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiant įsidarbinti naujame darbe, rūpinantis dviem nepilnamečiais vaikais, nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto sprendžiant teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, priešingai tokios aplinkybės nustatomos daugumoje Kelių eismo taisykles pažeidusių asmenų bylose bei turi reikšmės sankcijoje numatytų nuobaudų dydžių individualizavimui, bet nėra lemiančios aplinkybės išvadai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Kaip minėta, M. O. buvo skirta tik minimali įstatymo sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas), todėl dar labiau švelninti teisinę padėtį jo prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažeidėjas suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo ar darbo sritis, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl M. O. nurodomi nepatogumai laikytini tik jo neteisėto veikimo rezultatu. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali sukelti nepatogumus, asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį ar kitų asmenų interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pastebėtina, jog pagal teismų praktiką šio pažeidimo pavojingumą patvirtina ir valstybės vykdoma politika – įstatymų leidėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau kaip 1,5 promilių, nustatė baudžiamąją atsakomybę (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-168-309/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-143-366/2017). Nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalies pakeitimai, pagal kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas didinamas iki penkerių metų. Vis tai rodo kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam.

Pažymėtina, kad sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, negalima vadovautis vien tik pareiškėjo asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą. Vien tik pateikti M. O. formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. O. jau du kartus yra kreipęsis į teismą su prašymu dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo likusiam laikotarpiui bei nurodęs iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios jau buvo analizuotos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyse. Pareiškėjui šias nutartis apskundus, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. ir 2019 m. sausio 31 d. nutartimis jas paliko nepakeistas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįstomis ir teisėtomis. Šios aplinkybės patvirtina teismo daromą išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios M. O. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

Teismo vertinimu, M. O. specialioji teisė atimta trejiems metams pagrįstai, darant išvadą, kad tokį laiko tarpą asmens patiriami suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos sukelia negalėjimas naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padarytas pažeidimas, bus adekvatūs ir padės efektyviai pasiekti ATPK 20 straipsnyje apibrėžtus administracinės nuobaudos tikslus, todėl tiek visuomenės saugumas, tiek administracinės nuobaudos paskirtis, ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus pažeidėjui atitinkant tik formaliai, įpareigoja M. O. atsakyti už savo neatsakingą elgesį ir tinkamai atlikti paskirtą nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutrumpinus M. O. specialiosios teisės atėmimo terminą, administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

M. O. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.