- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2-2257-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00965-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 434 199,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2724-538/2009 ieškovei UAB „Rekosta“ iš atsakovės UAB „Skigra“ buvo priteista 768 823 24 Lt skolos, 259 284,63 Lt delspinigių, 216 000 Lt baudų, 21 311,07 Lt palūkanų, 12,7 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo 2009 m. gruodžio 8 d. ir 8327 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė UAB „Skigra“ nurodyto teismo sprendimo nevykdė, antstoliui išieškoti skolos taip pat nepavyko.
3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2185-450/2011 iškėlė UAB „Skigra“ bankroto bylą, kurioje buvo patvirtintas ieškovės UAB „Rekosta“ 434 199,61 Eur (1 499 204,42 Lt) dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5098-881/2015 pripažino BUAB „Skigra“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Skigra“ pabaigos, o nuo 2016 m. birželio 15 d. UAB „Skigra“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. l-570-929/2019 UAB „Skigra“ vadovas S. G. pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.
4. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažinęs BUAB „Skigra“ bankrotą tyčiniu, konstatavo, jog S. G., žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „Skigra“ 2007 metais buvo finansiškai nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tyčia didino įmonės įsipareigojimus sudarydamas 2008 m. gruodžio 18 d. rangos sutartį su UAB „Rekosta“ ir kitomis įmonėmis, taip pat kad S. G. netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, sudarė nuostolingus sandorius dėl turto perleidimo, netinkamai vykdė valdymo organo pareigas. Ieškovės nuomone, Vilniaus apygardos teismui 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažinus BUAB „Skigra“ bankrotą tyčiniu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. l-570-929/2019 UAB „Skigra“ vadovą S. G. pripažinus kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
5. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti visais žinomais galimo jo buvimo vietos adresais, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Priėjus prie išvados, kad atsakovo buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
6. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2009 m. gruodžio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2724-538/2009 patenkino ieškovės UAB „Rekosta“ ieškinį atsakovei UAB „Skigra“, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 768 823,24 Lt skolos, 259 284, 63 Lt delspinigių, 216 000, Lt baudų, 21 311,07 Lt palūkanų, 12,7 procento dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 8327 Lt žyminio mokesčio.
8. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3665-450/2016 (ankstesnis Nr. B2-2185-450/2011) atsakovei UAB „Skigra“ iškelta bankroto byla. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 30 d., Lietuvos apeliacinis teismui nutartimi ją palikus nepakeistą. 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Skigra“ bankroto byloje patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, įskaitant UAB „Rekosta“ 434 199,61 Eur (1 499 204,42 Lt) finansinį reikalavimą.
9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5098-881/2015 patenkino pareiškėjos (kreditorės) UAB ,,Rekosta“ pareiškimą ir pripažino BUAB „Skigra“ bankrotą tyčiniu. Nurodyta nutartis 2016 m. sausio 26 d. įsiteisėjo. Teismas konstatavo, jog nepaisant to, kad jau 2007 metais buvo paaiškėję pirmieji įmonės nemokumo požymiai, UAB „Skigra“ vadovas S. G. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau didino įmonės skolas, be kita ko, sudarydamas naujus sandorius su pareiškėja (šioje byloje – ieškove) UAB „Rekosta“. Teismas byloje taip pat pripažino įrodytu ir kitą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį – netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos, turto bei finansinių operacijų teisėtumo.
10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu nusprendė pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Skigra“ pabaigą ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro. Nurodytas sprendimas 2016 m. gegužės 26 d. įsiteisėjo.
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-570-929/2019 S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Įvertinęs paties kaltinamojo prisipažinimą, liudytojo parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad S. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. aplaidų apskaitos tvarkymą, įrodyta.
Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui ir šio, kaip už tyčinį įmonės bankrotą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygų
12. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos įmonės kreditorė (ieškovė) kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
13. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jeigu nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas).
15. Individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą, kai reikalaujama žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, išaiškinta, kad, taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš tiesų turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tačiau, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 (48 punktas) suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
18. Jau nurodyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kuria BUAB „Skigra“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių BUAB „Skigra“ buvo tyčia privesta prie bankroto – esant įmonės nemokumo požymiams, atsakovas, būdamas UAB „Skigra“ vadovas, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau didino įmonės skolas, be kita ko, sudarydamas naujus sandorius su ieškove UAB „Rekosta“ ir kitais kreditoriais, be to, atsakovas netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, sudarė įmonei akivaizdžiai nuostolingus sandorius, siekė naudos sau ir atsiskaitymo tik su keliais kreditoriais, taip apeidamas kitus įmonės kreditorius. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-570-929/2019 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. aplaidžiai tvarkęs įmonės apskaitą. Nurodytoje byloje kaltinamasis (šioje byloje – atsakovas), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis, būdamas UAB ,,Skigra“ vadovas, dėl savo aplaidumo netinkamai organizavo UAB „Skigra“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą ir įstatymų nustatytą tvarka netvarkė šios įmonės buhalterinės apskaitos.
19. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kai nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių BUAB „Skigra“ buvo tyčia privesta prie bankroto, ir ieškovės, kaip BUAB „Skigra“ kreditorės, žala (likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Skigra“ bankroto byloje patvirtinto ieškovės reikalavimo suma (434 199,61 Eur), neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir ieškovės žalos yra preziumuojamas. Pareigą paneigti šią prezumpciją turėjo atsakovas.
20. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį ir įrodymų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, kad ieškovės žala būtų kilusi ir jei nebūtų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia), t. y. nepaneigus priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir ieškovės žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) prezumpcijos, teismas konstatuoja nustatęs visas atsakovo, kaip buvusio BUAB „Skigra“ vadovo, atsakingo už tyčinį įmonės bankrotą, civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokiu atveju ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 434 199,61 Eur turtinės žalos atlyginimą pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 434 199,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki šio teismo sprendimo už akių priėmimo dienos ieškovė nepateikė teismui tokių išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.
23. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rekosta“ (juridinio asmens kodas 141484118) iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434 199,61 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis tūkstančius šimtą devyniasdešimt devynis eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 434 199,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,95 Eur (dešimt eurų 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.