Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Teisininkas“ direktoriui A. S., atsakovo D. G. įmonės savininkui D. G., atstovui advokatui A. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims E. N. ir E. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Teisininkas“ ieškinį atsakovui D. G. įmonei tretiesiems asmenims E. N., E. N. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 71 832,00 Lt įsiskolinimą, 26 970,31 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 964,00 Lt žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodoma, kad E. ir E. N. 2003-05-16 pasirašė nuomos sutartį (toliau ir – Sutartis) su D. G. įmone dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-914-329/2009 iš dalies patenkintas E. ir E. N. ieškinys ir ieškovams priteistas 14 579,32 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų gegužes mėnesio imtinai. Kauno apygardos teismas 2009-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1682-395/2009 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. D. G. įmonė 2010-01-28 pranešimu Nr. 10/014 informavo E. ir E. N., kad nuo 2010-03-30 nutraukia 2003-05-16 nuomos sutartį. D. G. įmonė nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi pasibaigus sutarčiai perduoti tvarkingas patalpas pagal perdavimo-priėmimo aktą. 2010-04-09 tarp E. ir E. N. bei D. G. įmonės prasidėjo ginčas dėl nuomojamų patalpų perdavimo. Nuomotojams pranešimai dėl patalpų perdavimo buvo siunčiami po pranešimuose nurodytos patalpų priėmimo datos. Pažymėjo, jog atsakovui buvo nurodyta atlikti perduodamų patalpų kosmetinį remontą. 2010-04-21 E. ir E. N. įspėjo D. G. įmonę, kad per 10 dienų jai nepradėjus kosmetinio remonto darbų, nuomotojas remontą atliks savo lėšomis, o patirtas išlaidas pareikalaus atlyginti iš nuomininko. 2010-04-27 D. G. įmonė pranešė nuomotojams, kad 2003 m. ji atliko pastato remonto darbus ir dėl to patyrė 71 832,00 Lt išlaidų. Pagal susitarimą tarp sutarties šalių, nuomotojai sutiko ½ šių išlaidų sumos – 35 916,00 Lt įskaityti į nuomos mokestį, o likusią išlaidų dalį – 35 916,00 Lt, nuomotojai po sutarties nutraukimo privalo grąžinti D. G. įmonei. Todėl D. G. įmonė ir likusią turėtų remonto išlaidų dalį – 35 916,00 Lt įskaito į nuomos mokestį. Iš 47 903,48 Lt įsiskolinimo už nuomą minusavus 35 916,00 Lt, likęs įsiskolinimas sudaro 11 987,48 Lt. Nurodė, kad šią sumą sumokės artimiausiu laiku. E. ir E. N. 2010-08-03 informavo atsakovą, kad nesutinka su jo 2010-04-27 atliktu vienašalių prievolių įskaitymu. Nurodė, kad jiems nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovo turėtas išlaidas dėl 2003 m. atlikto patalpų pagerinimo. Nebuvo galutinio raštiško susitarimo dėl remonto išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį. Atsakovas neperdavė tvarkingų patalpų, jas paliko apgadintas. Nuomotojai patalpų remontui išleido 26 970,31 Lt. Todėl šie patirti nuostoliai turi būti priteisti iš atsakovo (1 t., 146-150 b. l.). Ieškovo direktorius A. S. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus pilnai palaikė. Jis paaiškino, kad 71 832 Lt įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokėjus nuomos mokesčio nuo 2003-05-16 iki 2004 m. kovo mėnesio. Laiko, kad atsakovas neturėjo pagrindo 2003 m. ir 2010 m. įskaityti po 35 916,00 Lt į nuomos mokestį. Pagal Sutartį remonto darbai galėjo būti atliekami tik su nuomotojais raštu suderinus parengtą darbų projektą, sąmatą, pateikus patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei nuo 71 832,00 Lt įskaitytos sumos sumokėjus gyventojų pajamų mokestį už N. A. S. ginčijo atsakovo pateiktus 2003 m. nuomotų patalpų remonto išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad neatitinka dalies pirktų ir remontui sunaudotų medžiagų kiekiai, nesutampa remonto atlikimo ir medžiagų įsigijimo datos. Atsakovui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, nuomotas patalpas jis privalėjo nuomotojams perduoti tvarkingas. Šios prievolės jis neįvykdė. Grąžino patalpas netvarkingas, be šviestuvų, rozečių, signalizacijos, nepakeitė sudaužytų stiklų. Nuomotojai, norėdami patalpas išnuomoti kitiems nuomininkams, turėjo atlikti perduotų netvarkingų patalpų remontą. Dėl to patyrė 26 970,31 Lt nuostolių (3 t., 91-94 b.l.).

Teismo posėdyje D. G. paaiškino, kad pasirašius nuomos sutartį, patalpų būklė buvo bloga. Patalpų remonto projektas ir detalesnė sąmata, nei esanti Sutarties priede, nebuvo parengti. Patalpų remonto darbai prasidėjo dar prieš pasirašant patalpų priėmimo aktą. Remontas truko apie metus laiko. Atsakovas išsinuomotose patalpose savo lėšomis pastatė stiklinį priestatą. Taip pat statė pamatus, perdangą, išgriovė pertvarines sienas, klojo plyteles, tinkavo, glaistė ir dažė sienas, padarė naują elektros instaliaciją, įrengė signalizaciją. Atlikus remontą, padidėjo patalpų kvadratūra. Iš viso ginčo patalpų remontui išleido apie 150 000 Lt. Neturėjo patirties, todėl susitarimų su nuomotojais neįformino raštu. Planuojamiems atlikti darbams gaudavo žodinį N. sutikimą. Savo šviestuvus išsikraustydami pasiėmė, kadangi atliktų remonto darbų kaina beveik dvigubai viršijo Sutarties priede numatytą kainą. Be to nebuvo susitarta, kad nuomininko lėšomis įsigytus šviestuvus pasibaigus nuomos sutarčiai reikia palikti nuomotose patalpose. Nurodė, kad įskaityta suma negali būti gyventojų pajamų mokesčio objektas. Laikydamiesi Sutarties sąlygų, nuomotojai po Sutarties pasirašymo už tam tikrą laiką nereikalavo nuomos mokesčio (3 t., 94-97 b.l.). Teismo posėdyje advokatas A. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal Sutarties 3 punktą nuomos mokestis privalėjo būti mokamas nuo 2003-06-25. Iki 2004 metų vasario mėnesio imtinai susidaro aštuoni mėnesiai. Nuomos mokesčio suma, kurios ieškovas galėtų reikalauti už minėtą laikotarpį – 70 400 Lt (8 800 Lt X 8 mėn.). 2003 m. atsakovas ieškovui sumokėjo 8 800 Lt. Ši aplinkybė yra nurodyta ir ankstesniuose teismo sprendimuose. Įsiskolinimas lieka 61 600 Lt (70 400 Lt- 8 800 Lt). 2010-05-11 atsakovas N. sumokėjo 11 997 Lt ir įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2003 metų birželio mėnesio iki 2004 m. vasario mėnesio iš viso sudarė 49 603 Lt (61 600 Lt- 11 987 Lt). Sutartimi susitarta, kad patalpos bus remontuojamos už 71 832 Lt sumą, pusę remonto darbų kainos įskaitant į nuomos mokestį. 2003-2004 metais atliekant remontą, dalis prekių galėjo būti įsigyta ne individualios įmonės lėšomis, o asmeninėmis D. G., kaip įmonės savininko, lėšomis, nes jo turtas nėra atskirtas nuo įmonės turto. Nuomotojai 2003-2004 metais nereikalavo nuomos mokesčio ir tuo pripažino įskaitymą. Ankstesnėje byloje pareikšdami ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo už vėlesnį laikotarpį, tretieji asmenys iš esmės pripažino, kad už laikotarpį nuo 2003-05-16 iki 2004 m. kovo mėnesio atsakovas nebuvo skolingas. Iki šios civilinės bylos iškėlimo, ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl atliktų statinio pagerinimo darbų. Atsakovas 2010-04-27 pranešimu yra pranešęs nuomotojams, kad įskaito savo pagerinimo išlaidas į nuomos mokestį, todėl prievolė mokėti nuomos mokestį formaliai yra pasibaigusi 2010-04-27. Tuo tarpu, faktinis šalių elgesys rodo, jog šalys jau 2003-2004 metais pripažino, kad įskaitymas atliktas. Advokatas A. K. laiko, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, patalpos grąžintos ne blogesnės būklės, nei buvo gautos. Atsakovas neturi pareigos atlyginti patalpų remonto išlaidų, kadangi šiomis lėšomis E. ir E. N. pagerino jiems priklausantį daiktą (3 t., 100-103 b.l.).

Tretieji asmenys E. N. ir E. N. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai. Gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prašymuose nurodoma, jog ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti (3 t., 84-85 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad E. ir E. N. 2003-05-16 pasirašė nuomos sutartį su D. G. įmone dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. E. ir E. N. bei atsakovo sudarytos 2003-05-16 Sutarties 3 punkte patalpų nuomos terminas nustatytas nuo 2003-06-25 iki 2010-12-31. 2003-06-25 pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas (1 t., 16 b.l.). D. G. įmonė 2010-01-28 pranešimu Nr. 10/014 informavo E. ir E. N., kad nuo 2010-03-30 nutraukia 2003-05-16 Sutartį (1 t., 31 b.l.). 2011-03-17 Plungės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-533-669/2011 pagal E. ir E. N. ieškinį D. G. įmonei, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti 98 802,31 Lt įsiskolinimą pagal aukščiau nurodytą Sutartį. 2011-06-09 Plungės rajono apylinkės teismas nustatęs, jog 2011-06-06 E. ir E. N. bei UAB „Teisininkas“ pasirašyta Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 01 (1 t. b.l. 125) UAB „Teisininkas“ įgijo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, nutartimi civilinėje byloje pakeitė ieškovą į UAB „Teisininkas“. 2011-06-09 Plungės rajono apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Teisininkas“ ieškinį atsakovui D. G. įmonei dėl skolos priteisimo perdavė pagal teritorinį teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui (1 t., 136-139 b.l.).

Ieškiniu iš esmės reikalaujama priteisti 71 832,00 Lt pagal 2003-05-16 Sutartį nesumokėto nuomos mokesčio. Kita ieškinio reikalavimo dalis yra susijusi su 26 970,31 Lt nuostolių, patirtų remontuojant pasibaigus nuomos sutarčiai perimtas patalpas, atlyginimu.

Ieškinyje nėra keliamas materialinis teisinis reikalavimas dėl gyventojų pajamų mokesčio pagal Sutarties 5.3 punktą priteisimo. Todėl teismas, neišeidamas už ieškinio reikalavimų ribų, nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su įsipareigojimų pagal Sutarties 5.3 punktą, vykdymo.

Dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo

Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 str. 1 d.). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.).

Sutarties 5.4 punktu nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų einamąjį remontą. Savo lėšomis atlikti remonto darbus (grindų lopymas; prakiurusių vamzdynų remontas; susidėvėjusių apdailos elementų sutvarkymas: iškritusių keraminių plytelių klijavimas; išbyrėjusio tinko taisymas; apmušalų keitimas; langų, durų, grindų, laiptų dažymas, kai jie nekeičiami; išdužusių stiklų pakeitimas ir pan.). Toliau šiame sutarties punkte rašoma, kad nuomininko lėšos, panaudotos rekonstravimo (kai nugriaunami, statomi pastato aukštai, jo dalys; keičiamos, šalinamos, stiprinamos laikančiosios konstrukcijos, stogas, išorės sienos, pamatai, keičiamos inžinerinės sistemos bei įranga) ar remonto darbams (kai sutvirtinamos ar įrengiamos naujos nelaikančiosios konstrukcijos; keičiami ir dažomi: langai, durys, grindys, laiptai ir dėl to užtaisomos angos; dėl remonto darbų vyksta įstiklinimai ir pan.; pakeičiami, modernizuojami inžinerinių sistemų bei įrangos elementai) gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį; kai negyvenamųjų patalpų rekonstravimas ar remontas nėra būtinas (eksploatacija galima ir be šių darbų), bet nuomininkas atlieka rekonstravimo ar remonto darbus, susijusius su jo veikla, padarytos išlaidos gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį. Visi atliekami remonto darbai yra raštiškai suderinami su nuomotoju. Nuomotojas informuojamas, kas atliks remonto darbus, už kokią kainą, kokios statybinės medžiagos bus panaudotos atliekant remontą. Suderinus tarp nuomotojo ir nuomininko statybinių medžiagų panaudojimą ir kainas, nuomotojas išduoda raštišką arba žodinį sutikimą (Sutarties 5.5 p.). Pasibaigus Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigojo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, nepadarant žalos patalpų būklei (Sutarties 5.6 p.). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą (Sutarties 12 p.). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą turtą, jis privalo nuomotojui atlyginti padarytus nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės (Sutarties 13 p.). Sutarties skyriuje „Papildomos sąlygos “ šalys susitarė pakeisti ir papildyti sutartį tuo, kad nuomininkas atliks pastato fasado pertvarkymus pagal atskirai su nuomotoju suderintą projektą (priedas Nr. 1) (Sutarties 21 p.) (1 t., 103-107 b.l.). Įvertinus Sutarties priedo Dėl remonto darbų atlikimo turinį, bei šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog šiuo priedu šalys susitarė, kad pusė sutartyje numatytų atlikti remonto darbų kainos bus įskaičiuota į nuomos mokestį. Numatomų atlikti rekonstravimo ir remonto darbų, kuriuos atliks nuomininkas, kaina nurodyta – 71 832 Lt. Kartu prie sutarties pridėta šalių pasirašyta darbų sąmata 71 832 Lt sumai (1 t., 108-109 b.l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog šalys susitarė, kad nuomotojas ½ remonto darbų kainos – 35 916 Lt (71 832 Lt/2) įskaičiuos į nuomos mokestį, o likusi ½ remonto darbų kainos nuomininkui nebus atlyginta. Todėl teismas laiko, kad Sutartis numatė, jog bus atlyginta fiksuota išsinuomotų patalpų pagerinimo išlaidų dalis – 35 916 Lt.

2010-04-27 D. G. įmonės pareiškime (1 t., 37-38 b.l.) E. ir E. N. buvo nurodyta, kad 2003 m. įmonė atliko pastato remonto darbus ir dėl to turėjo 71 832,00 Lt išlaidų. Pagal susitarimą tarp sutarties šalių, nuomotojas sutiko pusę investuotų pinigų sumos, tai yra 35 916,00 Lt įskaityti į nuomos mokestį, o likusią išlaidų dalį – 35 916,00 Lt, nuomotojas po sutarties nutraukimo privalo grąžinti D. G. įmonei. Kartu informavo, kad D. G. įmonė daro vienašališką buhalterinę užskaitą likusios skolos dalyje dėl 35 916,00 Lt. Iš atsakovo įsiskolinimo sumos 47 903,48 Lt minusavus 35 916,00 Lt, likęs įsiskolinimas sudaro 11 987,48 Lt. Nurodo, kad jį sumokės artimiausiu laiku. Byloje pateiktas AB banke „Snoras“ atsakovo turėtos sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2010-05-11 E. ir E. N. pervesta kiekvienam po 5 993,74 Lt, iš viso – 11 987,48 Lt (3 t.,89 b.l.).

Teismas sprendžia, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalimi bei Sutartimi, D. G. įmonė neturi teisės reikalauti iš nuomotojo atlyginti patirtas nuomuotų patalpų pagerinimo išlaidas, viršijančias 35 916 Lt. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog 2003 m. birželį– 2004 vasarį parduotuvės (duomenys neskelbtini), remonto darbų bendra suma sudaro 112 558,42 Lt (už statybines medžiagas sumokėta 68 827,92 Lt, atlyginimui už darbą – 43 730,50 Lt) (2 t., 25-181, 3 t. 9-82 b.l.). Byloje pateikti įrodymai (atliktų darbų aktai, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai), patvirtinantys D. G. įmonės turėtas išlaidas nuomotų tretiesiems asmenims priklausančių patalpų remontui (3 t., 4 b.l.). Teismas nesutinka su 2012-01-19 teismo posėdyje A. S. nurodytais argumentais, jog atsakovas visus nuomojamų patalpų remonto darbus atliko savo, o ne nuomotojo naudai (3 t., 94 b.l.). Kartu teismas nesutinka su ieškovo pozicija, jog išnuomotų patalpų pagerinimo darbams nebuvo gautas nuomotojų E. ir E. N. leidimas. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad nuominiko lėšos, panaudotos išsinuomotų patalpų remonto darbams gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį. Pažymėtina, kad Sutarties 5.5 punkte numatytos remonto darbų suderinimo su nuomotojais sąlygos yra dviprasmiškos. Viena vertus, reikalaujama atliekamus darbus raštu suderinti su nuomotoju, kita vertus, nurodyta, kad suderinus tarp nuomotojo ir nuomininko statybinių medžiagų panaudojimą ir kainas, nuomotojas išduoda raštišką arba žodinį sutikimą.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarčių aiškinimo taisyklėse pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

N. E. ir E. N. (byloje tretieji asmenys) nesiėmė priemonių vykdytus darbus sustabdyti, nuo Sutarties pasirašymo iki 2011-03-14 (kai kreipėsi su ieškiniu į Plungės rajono apylinkės teismą) nereikalavo, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį, už laikotarpį nuo 2003-06-25 (nuomos pradžia pagal Sutarties 3 punktą) iki 2004 m. kovo mėnesio, nereikalavo baudos, numatytos Sutarties 9 punkte. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-16 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-914-329/2009 pagal E. ir E. N. ieškinį D. G. įmonei dėl nuomos sutarties nutraukimo, priverstinio iškeldinimo, skolos priteisimo, konstatuota, jog ieškovai ieškinio rezoliucinėje dalyje prašydami priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimą nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio padarė rašymo klaidą, nes skolos skaičiuotėje, o taip pat visame ieškinio tekste ir teismo posėdyje jų atstovai nurodė skolos pradžią nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio (1 t., 22 b.l.). Šio teismo sprendimo ieškovai E. ir E. N. neskundė. Darytina išvada, jog E. ir E. N. nuo 2008 m. pirmos pusės iki 2009-12-18 vykusiuose teisminiuose ginčuose dėl įsiskolinimo už nuomą pagal 2003-05-16 nuomos sutartį priteisimo, nekėlė reikalavimo iš D. G. įmonės priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo nuomos pradžios iki 2004 m. kovo mėnesio. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog, nors ir nebuvo laikytasi Sutarties 5.5 punkto reikalavimų, nuomotojai, savo aukščiau nurodytais konkliudentiniais veiksmais, davė leidimą darbams, pagal Sutarties 1 priede nurodytą sąmatą, atlikti. Todėl galioja ir Sutarties priede numatytas susitarimas įskaityti 35 916 Lt į nuomos mokestį.

Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu

Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Civilinio kodekso 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymui atlikti turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui. Trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.). Ketvirta, abu reikalavimai turi galioti. Penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo – pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-18/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-407/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju, ginčo šalims sudaryto sandorio – nuomos sutarties– pagrindu viena kitai atsirado apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių (piniginių) priešpriešinių reikalavimų, kiekviena jų viena kitos atžvilgiu tapo kreditoriumi ir skolininku. Susidarė visos būtinos įskaitymui, kaip prievolės pasibaigimo pagrindui, atlikti sąlygos.

Nuo 2003-06-25 iki 2004-08-01 pagal Sutarties 14 punktą nuomininkas privalėjo mokėti 8 800 Lt nuomos mokesčio per mėnesį. Pagal papildymą prie sutarties (1 t., 92 b.l.), nuo 2004-08-01 nuomininkas privalėjo mokėti po 5000 Lt nuomos mokesčio per mėnesį. 2009-07-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-914-329/2009 nuspręsta, jog nuo 2007 m. lapkričio mėnesio D. G. įmonė turėjo mokėti 7082,76 Lt nuomos mokesčio per mėnesį (1 t., 17-30 b.l.). Per visą sutarties galiojimo laikotarpį iš viso už nuomą atsakovas nuomotojams privalėjo sumokėti 519 800,04 Lt (už 2003 m. – 52 800 Lt; už 2004 m. - 86 600 Lt; už 2005 m.- 60 000 Lt; už 2006 m. - 60 000 Lt; už 2007 m. – 62 082,76 Lt; už 2008 m. - 84 993,12 Lt; už 2009 m. - 84 993,12 Lt; už 2010 m.- 28 331,04 Lt ). Atsakovas nuomotojams iš viso sumokėjo – 448 808,80 Lt nuomos mokesčio (1 t., 172-182 b.l.). Vadinasi, D. G. įmonė nuomotojams liko skolinga 70 991,24 Lt nuomos mokesčio (519 800,04 Lt - 448 808,80 Lt). Esant skirtingiems reikalavimų sumų dydžiams, galimas dalinis įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Teismas sprendžia, jog priešpriešinių piniginių reikalavimų tikslūs dydžiai buvo: atsakovo – 35 916 Lt už patalpų remonto išlaidas, o ieškovo – 70 991,24 Lt įsiskolinimo už nuomą. Teismas nenustatė, kad būtų buvę aplinkybės, kurioms esant yra draudžiama atlikti įskaitymą (CK 6.134 str.), todėl sprendžia, kad laikantis Civilinio kodekso 6.131 straipsnyje nustatytos tvarkos, įskaitymas galėjo būti atliktas. Kartu teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog dalinis įskaitymas 35 916 Lt sumoje atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Teismas nesutinka su ieškovo teismo posėdyje pateiktu argumentu, jog apie įskaitymą nuomotojai nebuvo informuoti (3 t., 98 b.l.). Pagal Civilinio kodekso 6.131 straipsnį prievolė pasibaigia įskaitymu, kai yra vienos šalies pareiškimas. Kita šalis negali šio pareiškimo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nedavė sutikimo. Apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos. Pareiškimas apie įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmenišku aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Sutartyje nebuvo nustatyta speciali pranešimo apie įskaitymą forma. Nustatyta, kad atsakovas pareiškimą apie įskaitymą padarė bei ieškovui apie tai pranešė 2010-04-27, t.y. iki nuomotojams kreipiantis su ieškiniu į teismą (1 t., 37-38 b.l.). D. G. įmonei atlikus vienašalių prievolių dalinį įskaitymą, ieškovo reikalavimas, dalyje dėl 35 916 Lt skolos už nuomą priteisimo, atmestinas. UAB „Teisininkas“ priteistina 35 075,24 Lt (70 991,24 Lt - 35 916 Lt) įsiskolinimo pagal nuomos sutartį.

Dėl nuomininko civilinės atsakomybės

Sutarties 5.6 punktu nuomininkas įsipareigojo pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, nepadarant žalos patalpų būklei. D. G. įmonė 2010-03-29 pranešimu Nr. 10/-029 E. ir E. N. kvietė 2010-04-09 atvykti priimti patalpas, pasirašant perdavimo -priėmimo aktą (1 t., 32 b.l.). 2010-04-13 pakartotiniame pranešime Nr. 10-039 Dėl patalpų perdavimo D. G. įmonė nurodė, jog nuo 2010-04-10 ji nebenaudoja savo veiklai patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir yra jas atlaisvinusi. Nurodė, jog laiko, kad patalpos yra perduotos E. ir E. N. 2010-04-09 ir informavo, kad nuo 2010-04-10 nebemokės nuomos mokesčio už minėtas patalpas (1 t., 33 b.l.). 2010-04-16 pakartotiniu pranešimu atsakovas dar kartą patvirtino, kad patalpos yra atlaisvintos ir nebenaudojamos nuo 2010-04-09, pakartotinai kvietė 2010-04-16 19.00 val. atvykti į ginčo patalpas ir jas priimti (1 t., 34 b.l.). Atsakydami į atsakovo 2010-03-29 raštą Nr. 10/029 ir 2010-04-13 raštą Nr. 10-039, E. ir E. N. 2010-04-21 D. G. įmonei išsiuntė pranešimą-reikalavimą, nurodant, kad 2010-04-09 patalpos nebuvo perimtos, kadangi nebuvo nuimtos įmonės reklamos, neatliktas patalpų vidaus ir išorės kosmetinis remontas. Kartu nurodoma, jog neatlikus rašte išvardintų remonto darbų, patalpos nebus priimtos ir toliau bus skaičiuojamas nuomos mokestis. Nuo rašto išsiuntimo dienos per 10 dienų D. G. įmonei nepradėjus remonto darbų, jiems atlikti E. N. sudarys sutartis su statybinėmis įmonėmis ir pareikalaus D. G. įmonės atlyginti patirtas išlaidas (1 t., 35-36 b.l.). Nustatyta, kad tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nebuvo pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kaip tai numatė Sutarties 5.6 punktas. 2010-04-29 E. N. nuvyko su antstoliu užfiksuoti faktinę patalpų būklę po nuomininko išsikraustymo (1t., 53 b.l.). E. ir E. N. 2010-04-21 D. G. įmonei išsiųstame pranešime-reikalavime 47 903,48 Lt įsiskolinimą už nuomą paskaičiavo nuo 2008 m. birželio iki 2010 m. gegužės 1 d., o 2010-04-27 D. G. įmonė pareiškime 47 903,48 Lt įsiskolinimą už nuomą pripažino (1 t., 37-38 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuomos sutartis buvo nutraukta ir nuomos santykiai tarp šalių baigėsi 2010-05-01.

Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 str. 1 d.). Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 str. 1 d.). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 str. 1 d.). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.).

2010-04-29 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 47-10-04 užfiksuota pastato, adresu (duomenys neskelbtini), fasado ir pirmojo aukšto prekybinių patalpų būklė po nuomininko išsikraustymo (1t., 53-54 b.l.). Protokole konstatuota, kad fasado sienoje matosi buvusios reklaminės iškabos kontūrai, sienoje likusios iškabai tvirtinti gręžtų skylių žymės. Pirmo aukšto prekybinių patalpų išorinės stiklinės vitrinos vienas išorinis stiklo paketo stiklas išdaužtas. Įėjimo durų apdaila išorėje apgadinta. Sienų tinkas nubyrėjęs, dažai atsilupę. Palikti neizoliuoti elektros laidai. Devynios plytelės atšokusios. Sienos ir lubos pažeistos, jose įgrežiant, įtvirtinant įrenginių ar baldų tvirtinimo elementus. Kolonose, nuėmus lipnią juostą, kuria buvo pritvirtinti reklaminiai skydeliai, vietomis tinkas ir dažai išplėšti. Nėra elektros rozečių, elektros mazgų dangtelių, nuimti sieniniai ir 56 vienetai lubinių šviestuvų. Išmontuota apsauginė ir priešgaisrinė signalizacija.

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė (CK 6.256 straipsnis). Šiai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryšys, kaltė.

Teismas vertina, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei prie jo pridėtoje fotolentelėje (1 t., 55-88 b.l.) užfiksuoti išdaužtas vitrinos stiklo paketo stiklas, iškritusios plytelės, išorės ir vidaus sienų ir patalpų lubų apdailos pažeidimai yra atsiradę dėl to, kad nuomininkas, nesilaikė Sutarties 5.4 punkte nustatytų sąlygų, netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo nuomojamas patalpas. Tuo atsakovas pažeidė Sutarties 12, 13 punktus. Šie pažeidimai mažina patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto ekonominę vertę. Nuomininkas nerūpestingai eksploatavo patalpas, todėl teismas konstatuoja jo kaltę dėl nuomotojų patalpoms padarytos žalos. Nepakankamai apdairus, rūpestingas, atidus asmens elgesys reiškia kaltę neatsargumo forma (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendžia, jog tarp atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Ginčo patalpų savininkai, pasibaigus nuomos sutarčiai perėmę patalpas, atliko jų remontą. Byloje pateikta 2010-09-07 Statybos rangos sutartis, 2010-09-07 lokalinė sąmata, 2010-11-26 ir 2010-11-30 darbų atlikimo aktai, 2010-11-26 prekių pirkimo-pardavimo kvitas, 2010-11-30 PVM sąskaita faktūra, 2010-12-09 pinigų priėmimo kvitas. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog nuomotojai, perėmę ginčo patalpas, už 18 263,53 Lt atliko jų remontą, t.y., perdažė 350 kv/m lubų ir 279 kv/m sienų, pakeitė 7 kv/m plytelių. Nupirko ir sumontavo apsaugos ir gaisro signalizacijų prietaisus, šviestuvus, jungiklius, rozetes už 8 706,78 Lt (2 631,65 Lt – išlaidos šviestuvų įsigijimui, 6 075,13 Lt – išlaidos signalizacijos įrangos įsigijimui, signalizacijos ir šviestuvų, jungiklių, rozečių sumontavimui). Iš viso ginčo patalpų remonto išlaidos sudaro – 26 970,31 Lt (18 263,53 Lt +6 075,13 Lt+2 631,65 Lt) (1 t., 43-52 b.l.). Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, jog atsakovui rašytiniais įrodymais pagrindus nuostolius, atsiradusius dėl atlikto ginčo patalpų remonto (šių nuostolių nuomininkas nenuginčijo), yra visos būtinos sąlygos D. G. įmonei taikyti civilinę atsakomybę dėl padarytos žalos.

Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog 2003-06-25 perdavimo-priėmimo aktu perduodant nuomininkui patalpas, jose buvo šviestuvai, signalizacija. Šią aplinkybę, jo nuomone, įrodo tai, kad perdavimo-priėmimo akte nėra jokių pastabų. Atsakovas 2012-01-19 teismo posėdyje paaiškino, jog jam priimant nuomojamas patalpas, jų būklė buvo bloga. D. G. įmonė iš naujo darė elektros instaliaciją, naujai įrengė signalizaciją (3 t., 96 b.l.). Atsiliepime į ieškinį D. G. taip pat nurodo, jog patalpas gavo be šviestuvų, jungiklių (1 t. 101-102 b.l.). Atsakovas pateikė šviestuvų ir rozečių bei jungiklių įsigijimo dokumentus (1 t., 110-111 b.l.). Pažymėtina, kad dar 2005 m. kilus ginčui tarp Sutarties šalių, nuomininkas įrodinėjo savo nuosavybės teisę į nuomojamose patalpose buvusius šviestuvus (1 t. 114-115 b.l.). Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie tai, kokia patalpų būklė buvo 2003 m. jas perduodant nuomininkui. Teismas vertina, jog pastabų 2003-06-25 perdavimo-priėmimo akte nebuvimas, nesant kitų įrodymų (patalpų aprašymo, vaizdo fiksacijos, šviestuvų ir signalizacijos įsigijimo, sumontavimo dokumentų) neįrodo aplinkybės, jog nuomotojas šias patalpas perdavė su šviestuvais, signalizacija. Juo labiau, negalima nustatyti, kiek ir kokių ginčo patalpose buvo E. ir E. N. priklausiusių šviestuvų, kokia buvo signalizacija. Pažymėtina, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas reikalavimą dalyje dėl nuostolių, susijusių su signalizacijos įrangos, šviestuvų, jungiklių, rozečių įsigijimu ir sumontavimu atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.). Teismas sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistinų nuostolių, susijusių su ginčo patalpų remonto išlaidomis, suma sudaro 18 263,53 Lt (26 970,31 Lt -6 075,13 Lt-2 631,65 Lt).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovo advokatas A. K. teismo posėdyje prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ją priteisiant atsakovui (3 t., 100 b.l.).

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str.2 d.).

Atsakovo advokatas A. K. savo prašymą motyvavo tuo, jog ieškovas, aiškiai žinodamas, kad neturi reikalavimo teisės, tačiau vis tiek pareikšdamas nepagrįstą ieškinį, elgiasi nesąžiningai. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija reiškia asmens, manančio, kad jo teisės yra pažeistos, konstitucinės teisės į teisminę gynybą paneigimą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas subjekto materialinėmis teisėmis yra tada, kai toks asmuo įgyvendina civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar daro žalą kitiems asmenims, arba prieštarauja jų subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Įstatyme nėra pateikta asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar piktnaudžiavimo procesu sąvokos. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytos Civilinio kodekso normos turinį, teismas sprendžia byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad UAB „Teisininkas“ savo procesines teises įgyvendino tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidė ar suvaržė kitų asmenų teises ar interesus ir padarė jiems žalą. Nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra teisinio pagrindo ieškovui paskirti Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytą nuobaudą.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Skolininkui pažeidus sutartį, kreditorius įgyja teisę reikalauti šių palūkanų, o skolininkui atsiranda prievolė jas mokėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2 964 Lt sumokėtą žyminį mokestį (1 t., 2 b.l.). Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 2 d.). Patenkinus 54 proc. (53 338,77 Lt X 100 proc./ 98 802,31 Lt=53,99 proc.) ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovui priteistina 1600 Lt (2 964 Lt X 54 proc.) sumokėto žyminio mokesčio.

Patenkinus 54 proc. ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.). Atsakovo atstovas advokatas A. K. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2000,00 Lt išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Prie prašymo pridėta teisinių paslaugų detalizacija, sąskaita už teisines paslaugas bei banko mokėjimo nurodymai (3 t., 86-88 b.l.). Į bylą pateikta atstovavimo sutartis su advokatu (1 t., 121 b.l.). Advokatas parengė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį (1 t., 160-161 b.l.), atstovavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose (1 t., 184-198, 2 t., 3-11 b.l., 3 t., 90-103 b.l.), todėl šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu bei atsižvelgiant į pateiktus įrodymus apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo UAB „Teisininkas“ priteistina proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t.y. 46 proc. (100 proc.-54 proc.) atsakovo D. G. įmonės išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui priteistina 920 Lt (2000 Lt X 46 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybės patirtos 67,81 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš ieškovo ir atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovo priteistina valstybės naudai 31,19 Lt (trisdešimt vienas litas 19 ct) (67,81 Lt X 46 proc.), o iš atsakovo 36,62 Lt (trisdešimt šeši litai 62 ct) (67,81 Lt X 54 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Teisininkas “, j.a.k. 269796480, buveinės adresas – Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės r., iš atsakovo D. G. įmonės, j.a.k. 233289450, buveinės adresas – Vilniaus g. 6-20, Panevėžys, 35 075,24 Lt (trisdešimt penki tūkstančiai septyniasdešimt penki litai 24 ct) skolos.

Priteisti ieškovui UAB „Teisininkas “, j.a.k. 269796480, buveinės adresas – Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės r., iš atsakovo D. G. įmonės, j.a.k. 233289450, buveinės adresas – Vilniaus g. 6-20, Panevėžys, 18 263,53 Lt (aštuoniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt trys litai 53 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovui UAB „Teisininkas “, j.a.k. 269796480, buveinės adresas – Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės r., iš atsakovo D. G. įmonės, j.a.k. 233289450, buveinės adresas – Vilniaus g. 6-20, Panevėžys, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Teisininkas “, j.a.k. 269796480, buveinės adresas – Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės r., iš atsakovo D. G. įmonės, j.a.k. 233289450, buveinės adresas – Vilniaus g. 6-20, Panevėžys, 1600,00 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai litų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui D. G. įmonei, j.a.k. 233289450, buveinės adresas – Vilniaus g. 6-20, Panevėžys, iš ieškovo UAB „Teisininkas“, j.a.k. 269796480, buveinės adresas –Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės r., 920,00 Lt (devyni šimtai dvidešimt litų 00 ct) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Teisininkas “, j.a.k. 269796480, buveinės adresas –Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės r., 31,19 Lt (trisdešimt vienas litas 19 ct), o iš atsakovo D. G. įmonės, j.a.k. 233289450, buveinės adresas – Vilniaus g. 6-20, Panevėžys, – 36,62 Lt (trisdešimt šeši litai 62 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.