Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės L. P.-L. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje gautas pareiškėjo A. K. atstovės advokatės L.P.-L. pareiškimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame prašoma A. K. veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu Kelmės rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143/94, iš 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 108 straipsnį nekeičiant paskirtos bausmės arba A. K. veiką, dėl kurios jis pripažintas kaltu Kelmės rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143/94, iš 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės. Pareiškime nurodoma, kad pagal tuo metu galiojusios 1961 m. BK redakcijos 45 straipsnį teismas gali atsižvelgti į ypatingas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę ir pripažinti esant reikalinga paskirti jam bausmę, žemesnę, negu žemiausioji riba, įstatymo numatyta už tą nusikaltimą, arba pereiti prie kitos, švelnesnės bausmės rūšies, gali bausmę šitaip sušvelninti, būtinai nurodydamas sušvelninimo motyvus. Teismas nuosprendžiu skirdamas bausmę A. K. būtent ir atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas (duomenys neskelbtini) kartą, labai gerai charakterizuojamas, prisipažino ir gailisi, dirbo ir mokėsi, taip pat atsižvelgė ir į itin mažą pagrobtų pinigų sumą ir į tai, kad žala atlyginta. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, 1961 m. BK 147 straipsnyje 2 dalyje įtvirtinta atviroji vagystė yra laikoma sunkiu nusikaltimu. 1995 m. sausio 1 d. buvo pakeista 1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalies redakcija ir 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atviroji vagystė nebebuvo laikoma sunkiu nusikaltimu. Taigi nepaisant pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (pats A. K. nenaudojo smurto, o pagrobta itin maža pinigų suma), taip pat kad teismas, priimdamas nuosprendį atsižvelgė į visas aplinkybes ir sušvelnino bausmę, vis tiek formaliai A. K. yra laikomas padariusiu sunkų nusikaltimą. Tokia susiklosčiusi situacija turi itin didelės reikšmės A. K. teisinei padėčiai. A. K. nuo 1995 m. spalio 23 d. pradėjo dirbti VšĮ (duomenys neskelbtini) kūno kultūros mokytoju, kilo karjeros laiptais ir šiuo metu turi beveik (duomenys neskelbtini) metų mokytojo darbo stažą bei VšĮ (duomenys neskelbtini) eina vyresniojo profesijos mokytojo pareigas, projektų vadovo pareigas ir sektoriaus vadovo pareigas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – ir ŠĮ). ŠĮ 48 straipsnis reglamentuoja teisę dirbti mokytoju. Be visų ŠĮ 58 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriuos A. K. atitinka, mokytojams keliamas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos. Pagal ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punktą, asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs. Pagal ŠĮ 48 straipsnio 8 dalies 2 punktą, mokytoju negali dirbti asmuo kuris pagal ŠĮ 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taigi šiuo atveju, nors teistumas pagal nuosprendį A. K. yra išnykęs, tačiau jis vis tiek yra laikomas padariusiu sunkų nusikaltimą ir negali dirbti su vaikais. VTAPĮ 30 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmenys, dirbdami su vaikais, privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Šie nauji reikalavimai turėti QR kodą darbui su vaikais įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Dėl šio naujo reguliavimo A. K. kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvis Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl QR kodo suteikimo, tačiau jam QR kodas nebuvo išduotas. Taigi, susidariusi situacija itin reikšmingai įtakoja A. K. teisinę padėtį ir gali visiškai panaikinti A. K. galimybę dirbti mylimą mokytojo darbą, kurį A. K. atlieka nepriekaištingai ir yra puikiai vertinamas. A. K. nuo pat 1995 m. spalio 23 d. dirba toje pačioje darbovietėje, nuolat tobulėja savo profesinėje srityje, nepriekaištingai atlieka savo pareigas, turi aukštąjį išsilavinimą ir toliau siekia magistro laipsnio. A. K. atsakingai žiūri į savo profesiją, darbą su vaikais, rūpinasi savo nepriekaištinga reputacija. Po nuosprendžio priėmimo daugiau niekada nebuvo teistas ar kitaip turintis reikalų su teisėsauga, todėl būtų labai apmaudu, jeigu prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų pavogta 5 litų suma užkirstų kelią tolimesnei A. K. profesinei veiklai bei tiesioginiam darbui su vaikais. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, A. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau atsižvelgiant į BK 178 straipsnio 5 dalį ir ANK 108 straipsnį bei vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, turėtų būti perkvalifikuojama į administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 108 straipsnyje (b.l. 1-5).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais, t. y. kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju A. K. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui toliau dirbti mokytojo darbą (pareiškėjas jį dirba nuo (duomenys neskelbtini) m.), į kurį, kaip nurodyta prašyme nepriimami asmenys teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs ar panaikintas (ši nuostata įtvirtinta VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir ŠĮ 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 5¹ straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Tokios praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

Kaip minėta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143/94 pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį už atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. už tai, kad jis ir G. K. 1994 m. vasario 2 d. apie 22 val., būdami girti, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos bendrabutyje, pavartodami smurtą, nepavojingą nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, pasireiškusį tuo, kad G. K. sudavė ranka J. P. (duomenys neskelbtini) kartą į krūtinę, kartu atvirai pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 3 litus, kitiems (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems taip pat priklausančius po 1 litą. Pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 1 dalį atviras asmeninio piliečių turto pagrobimas (atviroji vagystė) baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais nuo vienerių iki dvejų metų, o pagal 147 straipsnio 2 dalį – ta pati veika, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, taip pat padariusi nukentėjusiajam žymią žalą, arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų ar pakartotinai, baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1993 m. vasario 5 d., atviroji vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis (147 straipsnio 2 dalis), buvo laikoma sunkiu nusikaltimu.

Įvertinus minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tokia A. K. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 180 straipsnio l dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos – plėšimo – požymius. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki (duomenys neskelbtini) metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas ši veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis Nr. T-238-725/2021).

Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, veikos perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, net atsižvelgiant į tai, kad A. K. bausmę yra atlikęs, teistumas už minėtą veiką jau yra išnykęs (1961 m. BK 58 straipsnis, BK 97 straipsnis), lengvina jo teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamą veiką, sumažėja jos pavojingumas ir A. K. yra laikomas įvykdęs ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Be to, tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus A. K. veikos, jam būtų apribota teisė toliau dirbti mokytojo darbą. VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – ir ŠĮ). ŠĮ 48 straipsnis reglamentuoja teisę dirbti mokytoju. Mokytojams keliamas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos. Pagal ŠĮ 5¹ straipsnio 1 punktą, asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs. Pagal ŠĮ 48 straipsnio 8 dalies 2 punktą, mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal ŠĮ 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taigi neperkvalifikavus A. K. veikos, jam būtų apribota teisė dirbti socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, darbą įmonėse ir organizacijose. Dėl to jis netektų darbo, remiantis vien ta aplinkybe, kad buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo atstovės advokatės prašymas tenkintinas iš dalies ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, A. K. padaryta nusikalstama veika (atviroji vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis), kvalifikuota pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju A. K. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės L. P.-L. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo tenkinti iš dalies.

A. K. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143/94, iš 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), nekeičiant jam paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.