Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. prašymą dėl bausmės perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 1979 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-306 buvo nuteistas pagal Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir LTSR BK) (1961 m. redakcija) 147 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, atliekant bausmę bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Aukščiausiojo Teismo 1979 m. gruodžio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 3K-2238, nuteistojo G. J. kasacinis skundas dėl minėto nuosprendžio buvo atmestas, o liaudies teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. vasario 1 d. gautas G. J. prašymas, kuriuo prašoma perkvalifikuoti 1979 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-306 nuosprendžiu G. J. skirtą bausmę į švelnesnę ir lengvinančią jo teisinę padėtį. Prašyme nurodyta, kad G. J. buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-306 pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio LTSR BK 147 straipsnio 2 dalį – atvira vagystė, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, taip pat padariusi nukentėjusiajam žymią žalą arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų ar pakartotinai, paskirtą bausmę G. J. atliko, daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs. G. J. prašo teismo perkvalifikuoti bausmę į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnyje numatytą švelnesnę bausmę, palengvinančią nuteistojo padėtį. G. J. nuo 2012 m. balandžio 4 d. dirba VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filiale elektromonteriu, darbe charakterizuojamas kaip pareigingas, labai gerai atliekantis jam paskirtas darbo užduotis, darbštus, komunikabilus, geranoriškas. Nuo 2021 m. vasario mėn. pasikeitus teisiniam reguliavimui, G. J. negalės dirbti šiose pareigose, kadangi negaus leidimo patekti į Kauno aerouosto zoną, nes 1979 m. lapkričio 27 d. buvo nuteistas. Atsižvelgiant į G. J. situaciją, akivaizdu, kad bausmės perkvalifikavimas į švelnesnę jam toliau leis dirbti VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filiale, kuriame jis dirba 9 metus, bei pagerins jo teisinę padėtį. Tai, jog G. J. prieš 42 metus, būdamas nepilnametis, nusikalto, negali užkirsti kelio teisingai gyventi ir dirbti mėgstamą darbą (b. l. 1–5).

Nuteistojo advokato padėjėjas S. P. teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad buvo nuteistas kaip nepilnametis, tai yra bendrininkų grupėje pavogė žiedą, tačiau G. J. jau 40 metų sąžiningai dirba, moka mokesčius, iki pensijos jam liko nedaug, darbdavys jį labai vertina, problema yra tik tame, kad pagal Aviacijos įstatymą jis negalėtų patekti į oro uosto teritoriją ir netektų savo darbo.

Teismo posėdžio metu prokuroras Vidas Kilinskas prašymui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

1979 m. lapkričio 27 Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo nuosprendžiu G. J. nuteistas už sunkų nusikaltimą – atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, tai yra už tai, kad veikdamas iš anksto susitaręs, grupėje, turėdamas tikslą užvaldyti asmeninį turtą, užpultam asmeniui padarė lengvą kūno sužalojimą be sveikatos sutrikdymo ir atvirai pagrobė vestuvinį žiedą 60 rublių vertės. Už šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką buvo paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijoje bausmė. Ši nusikalstama veika numatyta 1961 m. redakcijos BK 147 straipsnio 2 dalyje.

1961 m. redakcijos BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atviras asmeninio piliečių turto pagrobimas (atviroji vagystė) – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Pagal 1961 m. redakcijos BK 147 straipsnio 2 dalį ta pati veika, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, taip pat padariusi nukentėjusiajam žymią žalą arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų ar pakartotinai, – baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iš 1961 m. redakcijos BK 25 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat priimto apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog G. J. padaryta nusikalstama veika yra nurodyta sunkių nusikaltimų sąraše.

Įvertinus minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tokia G. J. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika šiuo metu atitinka BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 180 straipsnio l dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos – plėšimo – požymius. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalį nuostatas ši veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Vadinasi, konkrečiu atveju, veikos perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, net atsižvelgiant į tai, kad G. J. bausmę yra atlikęs, teistumas už minėtą veiką jau yra išnykęs, lengvina jo teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamą veiką, sumažėja jos pavojingumas ir G. J. yra laikomas įvykdęs ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Be to, tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus G. J. veikos, jam būtų apribota teisė dirbti VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filiale. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad oro uostą valdanti įmonė pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė asmeniui nelydimam patekti į oro uosto riboto patekimo zoną, oro navigacijos paslaugas teikianti įmonė pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė asmeniui nelydimam pateikti į oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės kontroliuojamąją zoną, Agentūra Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulos nario pažymėjimą ar Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos inspektoriaus pažymėjimą išduoda tik nepriekaištingos reputacijos asmenims. Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas. Taigi neperkvalifikavus G. J. veikos, jam būtų apribota teisė patekti į oro uostą valdančią įmonę, tokiu būdu jis netektų darbo, remiantis vien ta aplinkybe, kad G. J. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu jo įvykdyta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Be to, pagal šių pakeitimų metu galiojusį baudžiamąjį kodeksą, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra priskiriama sunkiems nusikaltimams. Pagal šiuo metu galiojantį BK 180 straipsnio 1 dalį, kuris savo dispozicija yra atitikmuo LTSR BK 147 straipsnio 2 daliai, atitinkama nusikalstama veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams. Remiantis tiek LTSR BK 58 straipsniu, tiek vėliau galiojusiais baudžiamojo kodekso straipsniais dėl teistumo išnykimo bei šiuo metu galiojančio įstatymo BK 97 straipsniu, pareiškėjo teistumas yra išnykęs.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir G. J. padaryta nusikalstama veika (atviroji vagystė), kvalifikuota pagal LTSR BK 147 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti ir G. J. padarytą nusikalstamą veiką (atvirąją vagystę), kuri buvo numatyta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso BK 147 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 180 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.