Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (10 170 Eur) konfiskavimas bei draudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 2023 m. vasario 2 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą,

kaltinamas pagal BK straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2024 m. vasario 1 d. apie 23:10 val., kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai 37 km., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 23:14 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, N. M. žinodamas, kad 2023 m. vasario 1 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d., jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 2023 m. kovo 6 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, 2024 m. vasario 1 d. apie 23:10 val., kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai 37 km., Vilniaus r. sav., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 23:14 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 prom. etilo alkoholio koncentracija, tokiu būdu ir veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2024 m. sausio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. M. parodė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato. Parodymus duoti sutinka. Savo kaltę, kad 2024 m. vasario 1 d. apie 23:10 val. vairavo automobilį „AUDI A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pripažįsta visiškai. Minėtą dieną, t. y. 2024 m. vasario 1 d. apie 19:00 val., jis su draugu po darbo nusprendė atsipalaiduoti. Jie nuėjo į barą, esantį Vilniaus centre, ir jis su draugu, dviese išgėrė 0,7 l butelio viskio. Nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo. Bare draugas susipažino su mergina ir su ja išėjo, su savimi pasiėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Jis liko be telefono ir negalėjo iškviesti taksi ir parvažiuoti namo. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo prie savo darbovietės, kuri yra Vilniuje. Šalia jos, netoliese, yra saugoma automobilių aikštelė, kur stovėjo jo pažįstamo P. S. uošvio (A. S.) automobilis „AUDI A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. S. leido jam naudotis šiuo automobiliu ir buvo davęs automobilio raktelius. Kadangi minėtą vakarą, t. y. 2024 m. vasario 1 d. apie 23:00 val., jautėsi gerai, buvo įsitikinęs, kad vairuodamas negali kam nors sukelti pavojaus, atsisėdo už automobilio „AUDI A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo namo. Važiavo vienas. Kelyje Vilnius – Švenčionys – Zarasai 37 km., Vilniaus r. sav., pamatė, kad jam iš paskos, įjungęs šviesos švyturėlių signalus, garsinį signalą, važiuoja policijos automobilis. Jis sustojo. Kadangi buvo išgėręs, išsigando, nusprendė pasišalinti, pasislėpti miške. Pasislėpti nepavyko, kartu su pareigūnu grįžo prie policijos tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnai patikrino dokumentus – jo asmens tapatybės kortelę ir pasiūlė patikrinti jo blaivumą. Pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas, antruoju pūtimu – 1,88 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jis yra iš jo atimtas, kadangi prieš metus vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jis žinojo, jog 2023 m. sausio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Buvo įspėtas, kad už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį. Savo kaltę dėl minėtų veikų pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų.

2024 m. balandžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai apklaustas N. M. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė yra jam aiški ir suprantama. Su įtarime nurodytais faktais visiškai sutinka, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo remtis jo parodymais, duotais 2024 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos metu.

Iš 2024 m. vasario 2 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Pagal 2024 m. vasario 2 d. VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio „AUDI A6 Avant 2.5TDI“, kategorija M1-AC, kaina su PVM yra 1 160,00 eurų.

2024 m. sausio 19 d. Nr. 10-G-10677 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir LPT VRS) rašte nurodoma, kad LPT VRS nuo 2023 m. vasario 2 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį N. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. N. M. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos vykdymo tvarka bei sąlygomis pasirašytinai susipažino 2023 m. kovo 6 d., atvykęs į LPT VRS Švenčionyse.

Iš LPT VRS pateiktų duomenų matyti, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas N. M. sudarytas 2023 m. vasario 3 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 14 d. N. M. su šiuo planu pasirašytinai supažindintas 2023 kovo 6 d., taip pat pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Grafoje „Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygų pažeidimai ir vykdytos poveikio priemonės“ 2023 m. balandžio 6 užfiksuota, kad N. M. 2023 m. kovo 28 d. vairavo būdamas neblaivus ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2023 m. gegužės 8 d. užfiksuota, kad N. M. 2023 m. balandžio 19 d. vairavo neturėdamas teisės vairuoti.

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje N. M. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,87 prom.), kai neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Ši veika nebuvo atsitiktinė, N. M. sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai patvirtina N. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolai už tai, kad 2023 m. kovo 28 d. vairavo būdamas neblaivus ir už tai, jog 2023 m. balandžio 19 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Be to, pažymėtina, kad objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nenustatyta. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolas, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus ikiteisminio tyrimo metu pateikta medžiaga bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė dvi nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, kaltinamasis vairavo automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 prom. etilo alkoholio koncentracija. N. M. veiksmai pagal BK straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl kelių nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pažymima, jog idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020). Nustačius, jog N. M. padarė vienu metu ir tais pačiais veiksmais dvi nusikalstamas veikas, turėdamas vieningą tyčią, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, idealioji sutaptis.

N. M. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje įtvirtintos šios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę N. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. N. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą, nesilaikydamas teismo priskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 12 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, už nusikalstamą veiką, padarytą dėl vairavimo esant neblaiviam, administracine tvarka baustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir BK 243 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, prokurorės pasiūlytą 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, minėtos bausmės subendrintinos apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant kaltinamajam subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, N. M. skiriama 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad N. M. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad baudžiamojo proceso ir skiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, N. M. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytų veikų ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, N. M. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Be to, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). N. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso A. S.. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, ryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų žinojęs, dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, iš kaltinamojo konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal transporto priemonės vertinimo atskaitą nustatyta, kad automobilio „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina yra 1160 Eur. Taigi, iš kaltinamojo N. M. valstybės naudai išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1160 Eur.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos N. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas.

VĮ „Regitra“ šiuo baudžiamuoju įsakymu praneština apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą N. M. 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, N. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, N. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, N. M. paskirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti N. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 2 d. ir apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti N. M. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo valstybės naudai konfiskuotino automobilio „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 160 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti N. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.