Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2024 m. liepos 25 d., apie 19.30 val., prie parduotuvės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čia Market“ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,81 promilių neblaivumas), tarp jo ir jo sugyventinės A. B. kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos delnu suduodamas jai į dešinio skruosto sritį, sukėlė savo šeimos narei – savo sugyventinei A. B. fizinį skausmą. M. K. 2025 m. sausio 26 d., apie 14.50 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių neblaivumas), tarp jo ir A. Ū.kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos kumščiu suduodamas jam į nosies sritį, padarė nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkiai sužalojo A. Ū.. M. K. 2025 m. sausio 30 d., apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,82 promilių neblaivumas), tarp jo ir jo sugyventinės A. B. kilusio konflikto metu tyčia parvertė ją ant grindų, po to viena ranka suėmė jai už plaukų ir juos tempė bei viena ranka suėmė už kaklo srities ir ją smaugė, tuo jai padarydamas kraujosruvas kairėje veido pusėje ir kakle, t. y. nežymiai sužalojo savo šeimos narę – savo sugyventinę A. B..

K. M. K. visiškai prisipažino padaręs 2024 m. liepos 25 d., 2025 m. sausio 26 d., 2025 m. sausio 30 d. nusikalstamas veikas.

Dėl pirmojo kaltinimo (fizinio skausmo A. B. sukėlimo) kaltinamasis M. K. parodė, kad šešeri metai A. B. yra jo sugyventinė. Su A. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną su A. B. buvo prie ežero, buvo ir J. V. bei V. G.. Gėrė alkoholinius gėrimus. Tą pačią dieną grįžo prie „Čia“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo jis, A. B. ir J. V.. Tiksliai aplinkybių nepamena, nes buvo daug išgėręs. Atsimena, kad pykosi su A. B., bet nepamena dėl ko. Po įvykio labiau prisiminė aplinkybes, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Galėjo būti, neneigia, kad sudavė smūgius A. B..

Ikiteisminio tyrimo metu dėl 2024 m. liepos 25 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis parodė, kad jis kartu su J. V., V. G. ir savo sugyventine A. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) ežero. Prie ežero visi kartu gėrė alkoholį. Vėliau, apie 20.00 val., jis, A. ir J. taksi automobiliu parvyko į Telšius. Sunkiai prisimena, kas vyko toliau, pamena tik tai, kad A. vieną kartą jam buvo iškvietusi policijos pareigūnus, tačiau neatsimena, dėl kokių priežasčių. Nepamena, kas vyko atvykus policijos pareigūnams. Išvykus pareigūnams, A. sekiojo iš paskos ir jam spjaudėsi, sakydama, kad jį pasodins. Po to atsimena, kad vėl prie parduotuvės „Čia“ atvyko policijos pareigūnai, nepamena, kas juos iškvietė. Neprisimena, kad A. būtų sudavęs du kartus ranka į veido sritį, bet neneigia, kad galėjo jai suduoti. Po šio įvykio jis A. buvo sutikęs Telšiuose, prie „Rimi“ parduotuvės, A. jam papasakojo, kad jie tą dieną vienas kitam spjaudėsi ir sakė, kad jis jai trenkė. Jis pats šių aplinkybių neprisimena. Dėl savo poelgio A. jis atsiprašė, ji jam atleido ir jie tarpusavyje susitaikė (3 t., b. l. 13-15, 21-24).

Dėl antrojo kaltinimo (nesunkaus A. Ū. sveikatos sutrikdymo) kaltinamasis parodė, kad A. Ū. pakomentavo po tokiu postu, kad „žinomi veikėjai“. Jis jam parašė, bet A. Ū. neatrašė. Nuvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti, kodėl taip rašo, nors jo nepažįsta. Tikslaus laiko nepamena, bet vaikščiojo su striukėm, gal ruduo buvo. Tą dieną gėrė su M. B., kuris jam parodė, kur A. Ū. gyvena. Nuvyko trise – jis, J. V. ir M. B.. Nuvykus A. Ū. išėjo ir pradėjo isterikuoti. Jis norėjo ramiai pakalbėti, bet buvo girtas, neatlaikė nervai ir trenkė jam kairės rankos kumščiu vieną kartą į veidą. Sutinka, kad tyčiniu smūgiu sužalojo nukentėjusįjį. Po smūgio nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Kaip sudavė smūgį matė J. V. ir M. B.. Pas A. Ū. vyko su tikslu pakalbėti. Po smūgio A. Ū. nubėgo į namus ir iškvietė policiją. Atvyko policija ir jie išsiskirstė. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, neginčija prašomos priteisti turtinės žalos, tačiau mano, kad neturtinė žala turėtų būti priteista mažesnė.

Dėl trečiojo kaltinimo (nežymaus A. B. sužalojimo) kaltinamasis parodė, kad dėl alkoholio nieko nepamena. Galimai tuo metu su A. B. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tarp jo su A. B. galėjo būti konfliktas. Pripažįsta šią nusikalstamą veiką ir tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis parodė, kad A. B. yra jo sugyventinė, su kuria jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 30 d. jis namuose kartu su A. gėrė alkoholinius gėrimus. Po to jis nuėjo miegoti, o A., kiek prisimena, liko žiūrėti televizorių. Kaip per miglą prisimena, kad A. norėjo dar išgerti, bet nieko nebebuvo. Atrodo, kad jam miegant, A. pasakė „tau pochui“. Neprisimena, kas vyko vėliau, nes buvo neblaivus. Pamena, kad prie jo priėjo policijos pareigūnai, įsodino į automobilį ir išsivežė. Neneigia to, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, taip galėjo būti, ne pirmas kartas, kai jis prieš A. panaudojo fizinį smurtą. Ir ankščiau jų šeimoje yra buvę smurto artimoje aplinkoje. Jeigu jis pasielgė taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, gailisi dėl savo elgesio, ketina A. atsiprašyti (3 t., b. l. 71-73, 94-96).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. K. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl fizinio skausmo A. B. sukėlimo

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. K. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei fizinį skausmą Tuo M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl A. Ū. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Dėl nežymaus A. B. sužalojimo

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2025 m. vasario 14 d. išvadoje Nr. G190/2025(04) nurodyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kairėje veido pusėje ir kakle. Labiausiai tikėtina, kad kraujosruva kakle padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Kraujosruva kairėje veido pusėje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 147-149).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę A. B. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Skirdamas M. K. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (du kartus smurtauta prieš šeimos narį), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (2 t., b. l. 187-194), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 172-186); tai kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam A. Ū., kurios neatlygintos; nukentėjusioji A. B. civilinių ieškinių nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis). M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe visų trijų jo padarytų nusikaltimų atveju pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 veikos) kaltinamajam skirtinos viešųjų darbų bausmės, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prieš tai viešųjų darbų bausmę pakeičiant į arešto bausmę, devynias viešųjų darbų valandas prilyginant vienai arešto parai, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis). Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. liepos 26 d. bei nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 31 d. (dvi dienos) (BK 66 straipsnis).

BK 75 straispnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neteistas, tačiau atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančią medžiagą, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad trys smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarytos per trumpą pusės metų laikotarpį, teismas daro išvadą, kad visos šios aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. realią arešto bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. Ū. pareiškė civilinį ieškinį dėl 279,18 Eur turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 168-172). Nurodė, kad dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo už vaistus sumokėjo 18,18 Eur, už kelionės išlaidas į ligoninę ir policijos komisariatą savo automobiliu ir naudojantis taksi bei pavėžėjimo paslaugomis patyrė 86 Eur išlaidas, taip pat dėl buvimo nedarbingume negautos paajmos sudaro 175 Eur. Teisiamojo posėdžio metu A. Ū. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 175 Eur negautų pajamų. Nukentėjusysis A. Ū. 3500 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl sulaužytos nosies negalėjo gerai kvėpuoti, jautė didelius skausmus nosies srityje bei kaktos srityje, tai apsunkino jo kvėpavimą. Dėl kvėpavimo naktimis blogai miegojo, nepailsėdavo, nes negaudavo pakankamai deguonies, dėl ko dažnai būdavo pavargęs. Jautė emocinius nepatogumus, jam buvo nemalonu, kad draugė I. S. matė jo sulaužytą nosį, dėl aplinkinių reakcijos parduotuvėse, darbe, ligoninėje. Dėl sulaužytos nosies pažįstami asmenys, nežinantys apie nusikaltimą, juos sutikus klausinėdavo, kas jam nutiko, o tai vėl sukeldavo naujas neigiamas emocijas bei primindavo apie įvykusį įvykį. Dėl tokios emocinės būsenos bei patiriamų išgyvenimų buvo sutrikusi ir nuotaika, buvo mažiau darbingas. Dėl įvykusio įvykio atsirado miego sutrikimai, prabudimai naktimis, galvojant apie įvykį, kurio metu jam buvo sulaužyta nosis. Po šio įvykio taip pat jautėsi ir pažemintas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nukentėjusysis A. Ū. nurodė, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 104,18 Eur turtinę žalą, kurią sudaro vaistų pirkimo ir kelionių į ligoninę bei policijos komisariatą išlaidos. Nors nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl prašomų priteisti išlaidų, tačiau nukentėjusiojo nurodytos sumos nėra didelės, teismui nekyla abejonių dėl jų realumo, be to, kaltinamasis sutiko su prašoma priteisti turtine žala. Šios aplinkybės rodo, kad A. Ū. civilinis ieškinys dėl 104,18 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, visiškai įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. Ū. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 175 Eur negautų pajamų, teismas priima nukentėjusiojo pareikštą dalies civilinio ieškinio atsisakymą ir nutraukia procesą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl 175 Eur turtinės žalos priteisimo (BPK 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)140 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo M. K. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Ū. buvo padarytas nosies kaulo lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti jo paties gyvenamojoje vietoje, matant kitiems asmenims. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog dėl tokio kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo M. K. priteistinas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024), bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais,

teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. Ū. iš kaltinamojo M. K. priteistini 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Už nukentėjusiajam A. Ū. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei iš viso buvo sumokėta 81,15 Eur (1 t., b. l. 178-190), todėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo M. K. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 25 straipsnis).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo galiojimo, kardomųjų priemonių, kitų klausimų

Siekiant užtikrinti šioje byloje pareikštus civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. Ū. civilinius ieškinius bendrai 3860,33 Eur sumai Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. K. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 100-103). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. Ū. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, dalies ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo jis atsisakė, M. K. turtui skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas pakeistinas, sumažintinas iki 1685,33 Eur sumos ir paliktinas galioti iki civiliniams ieškovams priteistų sumų sumokėjimo (BPK 151 straipsnis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 468,94 Eur (4 t., b. l. 36-40). Kaltinamajam M. K. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekiant, kad jo teisės ir teisėti interesai būtų reikiamai ginami, nes jis yra suimtas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10172-25 ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, todėl jo laisvė yra suvaržyta. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą bei tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi registruotino turto, šiuo metu yra suimtas, šiuo nuosprendžiu iš jo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala, laikytina, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojos (3 t., b. l. 28-29, 78-80) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 55-58) paliktinos galioti iki bausmių vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R laikmenos su M. K. nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašu (2 vnt.), CD-R laikmena su bendrojo pagalbos centro garso įrašais (1 vnt.), DVD-R laikmena su A. Ū. rentgeno tyrimo vaizdu (1 vnt.) ir DVD-R laikmena su policijos pareigūnų „Kūno kamerų“ vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.) (vokai prie baudžiamosios bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo A. B. sukėlimo) – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (dėl A. Ū. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 51 paros areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus A. B. sužalojimo) – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 75 parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 50 parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. liepos 26 d. bei nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 31 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pirmos nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti M. K. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojos ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš M. K. priteisti A. Ū. 104,18 Eur (vieną šimtą keturis Eur 18 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. K. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 81,15 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur 15 ct) (priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB).

Priimti nukentėjusiojo A. Ū.civilinio ieškinio atsisakymą dalyje dėl 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių Eur) turtinės žalos priteisimo ir procesą dėl civilinio ieškinio toje dalyje nutraukti.

Pakeisti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laividos Sabaliauskienės 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą kaltinamojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui: piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), jį sumažinant iki 1685,33 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių Eur 33 ct) sumos ir palikti jį galioti iki civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir A. Ū. priteistų sumų sumokėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R laikmeną su M. K. nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašu (2 vnt.), CD-R laikmeną su bendrojo pagalbos centro garso įrašais (1 vnt.), DVD-R laikmeną su A. Ū. rentgeno tyrimo vaizdu (1 vnt.) ir DVD-R laikmeną su policijos pareigūnų „Kūno kamerų“ vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.) (vokai prie baudžiamosios bylos), palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.