Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-22 · Civilinė byla Nr. 2-667/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
2-667/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
V. K.
Trečiasis asmuo
B. K., V. G.
Kategorijos
  • 102.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-667/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 102.1; 124.1; 124.2.9.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-413-278/2010 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. D. įmonei, tretiesiems asmenims B. K. , V. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 16 d. sprendimu iš dalies patenkino V. K. ieškinį, priteisė jai iš atsakovo V. D. įmonės 91 497,50 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. D. individualios įmonės ieškovei V. K. priteista 91 497,50 Lt žalai atlyginti, pakeitė ir priteistą žalos atlyginimo sumą sumažino iki 76 011,50 Lt, 5 proc. metines palūkanas įpareigojo skaičiuoti nuo priteistos 76 011,50 Lt sumos.

Šalies argumentai

V. D. įmonė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 paduoti, sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0130/09/0299 iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o jei procesas bus atnaujintas - iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo; atnaujinti procesą išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. D. įmonei, tretieji asmenys B. K. ir V. G. dėl žalos atlyginimo, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 ir įtraukti į bylą trečiąjį asmenį V. G. trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Pareiškėjas V. D. įmonė nurodė, kad nors byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl byloje esančio trečiojo asmens V. G. , nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesinio statuso, byloje liko neperžiūrėta. Atsakovo manymu, šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo esminės reikšmės ginčijamų teismo sprendimo ir nutarties priėmimui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, esant akivaizdžiam procesinės teisės normos pažeidimui, tris kartus atsisakė priimti kasacinį skundą. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo statybos techninę priežiūrą vykdžiusį V. G. į bylą teismas įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas neišsprendė esminio bylai klausimo, nes nenustatė, kurioje iš ginčo šalių pusėje V. G. turi dalyvauti byloje. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas privalėjo savo iniciatyva V. G. į bylą įtraukti atsakovo pusėje, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos ne tik jo teisėms bet ir pareigoms, tačiau pažeisdamas procesinę teisės normą neįtraukė jo į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, todėl sprendžiant šalių ginčą dėl žalos atlyginimo, nepasisakė dėl techninio prižiūrėtojo teisių ir pareigų, o tai laikytina esminiu pažeidimu, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi pasisakė tik dėl trečiojo asmens V. G. įtraukimo į bylą atsakovu, nors faktiškai privalėjo pasisakyti ir tuo pačiu nustatyti V. G. kaip trečiojo asmens tinkamą procesinę padėtį - įtraukti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, tačiau to nepadarė. Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo dalyje dėl trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų V. G. procesinės padėties ir todėl, šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Nurodė, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas sužinojo kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 21 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. nutartimis, atsisakė priimti paduotą kasacinį skundą, todėl terminas prašymui atnaujinti procesą praleistas dėl objektyvių priežasčių, be to, pareiškėjas aktyviai dalyvavo teisminiuose procesuose gindamas savo pažeistą teisę ir interesus.

Panevėžio apygardos tesimas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi V. D. įmonės prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo, vykdymo proceso sustabdymo netenkino, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. D. įmonei, tretiesiems asmenims B. K. , V. G. dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas pažymėjo, kad teisminėje praktikoje yra nustatyta, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 esančių duomenų matyti, kad V. D. įmonės atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apie priimtą sprendimą sužinojo gavę jo nuorašą, todėl teismas sprendė, kad apie, pareiškėjo manymu, teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą V. D. įmonė ir jos atstovai žinojo 2008 m. vasario 15 d., paduodant apeliacinį skundą. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti kasacinį skundą, vertintini kritiškai, nes apie tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios trečiojo asmens procesinės padėties, V. D. įmonės atstovas nurodė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl teismas darė išvadą, kad 2009 m. gruodžio 24 d. paduodant prašymą atnaujinti procesą V. D. įmonė buvo praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui paduoti. Be to, pareiškėjas dėl nurodyto pažeidimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, todėl net ir įvertinus tai, kad apie pažeidimą V. D. įmonė sužinojo šiam teismui atsisakius priimti kasacinį skundą, pareiškėja nenurodė teismui svarbių priežasčių, dėl kurių, gavus minėto teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį, dėl proceso atnaujinimo į teismą ji kreipėsi tik 2009 m. gruodžio 24 d., t. y., dar po 6 mėnesių. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei teikiant kasacinį skundą V. D. įmonę atstovavo kvalifikuoti teisininkai – advokatai. Minėtos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistus procesinius terminus juridiniam asmeniui. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi ir į kitas institucijas (į Europos Žmogaus Teisių Teismą), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CPK 78 str.). Teismas taip pat konstatavo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau, kaip minėta, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartimi iš dalies buvo patenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas žalos dydis sumažintas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, teismas akcentavo, kad nurodytas atnaujinimo pagrindas negali būti taikomas, nes jokių CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo išimčių nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad V. D. įmonė ginčijo teismo atsisakymą jos prašymu be ieškovės sutikimo trečiąjį asmenį V. G. įtraukti į bylą bendraatsakovu. Pareiškėjo teigimu, apeliacinis teismas nenustatė, kurios iš šalių pusėje yra įstojęs V. G. ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės normos pažeidimo, tačiau ir šį teiginį teismas vertino kritiškai, nes CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimų patikrinimas, todėl teismas darė išvadą, kad Lietuvos apeliacinis teismas pilna apimtimi patikrinimo ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsisakius atnaujinti procesą, stabdyti vykdymo procesą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. D. įmonė prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje paduoti, sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0130/09/0299 iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o jei procesas bus atnaujintas - iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti procesą išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. D. įmonei, tretieji asmenys B. K. ir V. G. dėl žalos atlyginimo, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 ir įtraukti į bylą trečiąjį asmenį V. G. , trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kurioje iš ginčo šalių pusėje V. G. turi dalyvauti byloje, nors CPK 45 straipsnio 3 dalies pagrindu atsisakęs įtraukti V. G. atsakovu, privalėjo CPK 47 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu įtraukti šį asmenį trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, nes byloje nustatyta, kad V. G. , nors ir buvo susitaręs su ieškove atlikti techninio prižiūrėtojo pareigas, savo pareigų nevykdė.Nors prašoma atnaujinti byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl byloje esančio trečiojo asmens V. G. procesinio statuso byloje liko neperžiūrėta. Nors šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo esminės reikšmės ginčijamų teismo sprendimo ir nutarties priėmimui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas esant akivaizdžiam procesinės teisės normų pažeidimui, net tris kartus atsisakė priimti kasacinį skundą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl byloje esančio trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesinio statuso byloje, liko neperžiūrėta nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl liko vienintelė galimybė įvykdyti teisingumą atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliacinės instancijos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi pilna apimtimi patikrino pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą, nes apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi, jog V. G. būtų įtrauktas atsakovu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl V. G. įtraukimo į bylą atsakovu, tačiau nepasisakė dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Trečiojo asmens sąvoka skiriasi nuo trečiojo asmens atsakovo pusėje sąvokos, todėl jos negali būti tapatinamos. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad tretieji asmenys dalyvauja vienos iš šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir jie gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar tesimo iniciatyva. Teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje numatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-1042/2002, 3K-3-81/2004, 3K-3-265/2008).Teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo, tai padarė vien formaliais pagrindais, nesigilindamas į bylos esmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ginant pažeistas teises nėra besąlyginis pagrindas konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau tai yra įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas visais įmanomais būdais siekė apginti savo pažeistas teises. Atsakymas iš Strasbūro buvo gautas 2009 m. rugsėjo 25 d, o tai reiškia, jog skaičiuojant terminą nuo šios dienos, jis nebuvo praleistas. Pažymėtina, kad atsisakymas atnaujinti terminą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. K. prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė pažymi, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo tik kuriam esant gali būti atnaujintas procesas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, nesilaikydamas įstatyme nustatytų procesinių terminų, turėjo pareigą atnaujinti praleistą procesinį terminą. Teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, nustatančia, kad nagrinėjamu atveju terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai buvo paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pažymėtina, kad atsakovas yra verslininkas, o ne fizinis asmuo, todėl kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą yra aiškiai nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad paskutinį šio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. atsakymą atsakovas gavo 2009 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl V. G. įtakos nebuvimo žalos atsiradimui, o įsiteisėjusi nutartis turi res judicata galią. Pažymėjo, kad tai, jog V. G. įstojo į bylą ieškovės pusėje, patvirtina jo paaiškinimai ieškovės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo paskirtis.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantas, šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, kita vertus, jie turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo. Todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis“ v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl praleisto termino.

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra nustatyta, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą V. D. įmonė ir jos atstovai žinojo paduodami apeliacinį skundą, t. y. jau 2008 m. vasario 15 d., todėl akivaizdu, jog kreipęsis į teismą dėl proceso atnaujinimo 2009 m. gruodžio 24 d., pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą. Trijų mėnesių terminas taip pat laikytinas praleistu netgi skaičiuojant jį tiek nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo 2009 m. vasario 3 d., tiek nuo paskutinės kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo 2009 m. gegužės 7 d. (b. l. 16). Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistus procesinius terminus juridiniam asmeniui (CPK 78 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokių aplinkybių apeliantas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, nenurodė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas tik esant normoje numatytoms dviems sąlygoms. Nagrinėjamu atveju buvo išnaudota instancinės sprendimo kontrolės galimybė, t. y. byla, dėl kurios yra pareikštas prašymas atnaujinti procesą, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju yra eliminuota galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu.

Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti tokios klaidos dėl to, kad teismas nenurodė, ar trečiasis asmuo ieškovo, ar atsakovo pusėje. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo to, kieno pusėje trečiuoju asmeniu būtų pripažintas V. G. , teismo sprendimo esmė nepasikeistų, jis liktų toks pats, juo labiau, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, jog V. G. , kaip techninis prižiūrėtojas, būtų atsakingas už ieškovei atsiradusią žalą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentuose neatskleista teismo padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, lėmusių neteisingą bylos išsprendimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė