Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko dalinai. Pripažįsta, kad neturėjo statybos vadovo ir netinkamai pildė statybos žurnalą .Laiko, jog abi šalys nesilaikė rangos sutarties sąlygų- terminų, nes ieškovė medieną (pagal sutarties 3p) pateikė tik 2004-08-26. Be to, ieškovė neturėjo privalomo techninio prižiūrėtojo. Sutiko grąžinti ieškovei jos sumokėtus pinigus ir įsipareigojo per 1 mėnesį nuo teismo nutarties/sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti pastatą, išsivežti medžiagas ir sutvarkyti statybvietę. Tuo atveju, jei ieškovė sutiktų bylą baigti taikiai, sutiko papildomai jai sumokėti 10 000-20 000Lt. Tvirtina, kad darbus atliko tinkamai ir iš tinkamos medžiagos. Dėl to, kad ieškovė paruošė netinkamus pamatus, ant kurių jis(atsakovas)montavo sienas, ieškovė neturėjo paruošto statybos projekto ir leidimo statyti, atsakomybė tenka ne tik jam- statybos rangovui, bet ir ieškovei- statytojui. Mano, jog ieškovė paprasčiausiai persigalvojo ir nebenori statytis rąstinio namo, todėl ir sugalvojo būdą, kaip ne tik susigrąžinti atsakovui sumokėtus pinigus, bet dar ir pasipelnyti. Darbų nebaigė, nes ieškovė neleido jų užbaigti. Nesutinka su 2006-09-04 m. statybos darbų kokybės patikrinimo aktu, nustatytais defektais(pažeidimais), nes akte nurodytu laiku nuo 10 iki 12 val komisija namo neapžiūrėjo, jis pats kartu su komisija apžiūroje nedalyvavo, komisija apžiūrint statybvietę nesivadovavo projekte numatytais normatyvais ir pats aktas kelia abejonių, nes komisija akto 11 punkte pripažinusi kaip defektą pirmojo aukšto perdangos medinės sijos sujungimo su išorinėmis sienomis, ypač pertvaromis, mazgų nekokybiškumą, abejoja ar tokie mazgai iš viso galimi, t.y nežinodama, ar tokie mazgai galimi, daro išvadą apie jų nekokybiškumą. Nesutinka su UAB „Skema“ eksperto A. Zeltinio ataskaita Nr.07-04/03, nes ekspertas vadovavosi Europos Parlamento, Tarybos direktyvomis ir Statybos techniniais reglamentais, kurie netaikytini nebaigtai statybai ir negaliojančiu STR 2.01.01(1): 199 “Esminiai statinio reikalavimai: mechaninis patvarumas ir pastovumas“, joje nurodytais defektais ir padarytomis išvadomis. Nesutinka su projektavimo įmonės UAB „Panevėžio miesto projektas“ sąmata. Teigia, kad ieškovė, pateikdama net kelias skirtingas nuostolių paskaičiavimo sąmatas – 2006-09-18 defektų ištaisymo darbų pagal defektinį aktą lokalinę sąmatą – 99000 Lt, 2007-03-01 rastinio namo statybos lokalinę sąmatą – 99577,84 Lt, dabar – 163515 Lt, yra nenuosekli. UAB „Komprojektas“ ekspertizės aktą bei jo išvadas laiko prieštaringomis Teigia, kad atestacija rąstinių namų statybai nereikalinga, pakanka turėti atestuotą statybos vadovą. Tvirtina, kad esamus ekspertų nustatytus trūkumus galima ištaisyti ir tam nebūtinas pastato demontavimas.Prašo taikyti statybos rangą reglamentuojančias normas.

Byloje nustatyta: 2006-05-06 ieškovė V. K. ir atsakovo V. D. individuali įmonė, atstovaujama V. D., pasirašė statybos rangos sutartį(t.1, b.l.11). Sutartimi Rangovas -atsakovas įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo iki 2003-11-06 savo medžiagomis pagal statybos reikalavimus savo rizika pastatyti vieno aukšto sveikų pušų tekintų rąstų namą 11 x 12 m. ploto pagal pridedamą brėžinį. Susitarė, jog namas statomas Rangovo medžiagomis iš apvalių tekintų 20 cm skersmens rąstų ir rangovas- atsakovas įsipareigojo atlikti šiuos darbus: paruošti medžiagas(rąstus) ir juos transportuoti į statybos vietą, sumontuoti sienas, grindų ir lubų balkius, stogo gegnes ir grebėstus, stogą uždengti plėvele. Rąstus po tekinimo šlifuoti, padengti specialiu laku, impregnuoti reikiamomis medžiagomis grindų balkius. Susitarė, kad ieškovė- užsakovas pateiks rangovui- atsakovui: grindų ir lubų balkius, stogo gegnes ir grebėstus, o rangovas- atsakovas- pateiks rąstų montavimui tarpinę plėvelę, stogo dengimui specialiąją plėvelę, medžio padengimo ir impregnavimo medžiagas ir lakus. Šių medžiagų kaina įskaitoma į sutarties kainą. Užsakovas įsipareigojo priimti darbą ir už jį(medžiagas ir darbą) sumokėti 28 000Lt. Susitarė, kad sutartis įsigalioja ieškovei pervedus 8000Lt į rangovo sąskaitą( 5 ir 11p). Rangovas- atsakovas, atlikęs nekokybiškus darbus, įsipareigojo juos ištaisyti savo lėšomis ir jėgomis.

Iš to seka, kad atsakovas įsipareigojo atlikti konkrečius statybinius darbus, išvardintus sutarties 2 ir 3 punktuose statant ieškovei medinių apvalių rąstų namą .

Priede prie sutarties šalys įvertino konkrečius atsakovo atliktinus darbus bei jo teikiamas medžiagas bendroje 37 200Lt sumoje, iš kurios 34 313 Lt apmokėjimas už rąstus(t.1, b.l.12). Ieškovės teigimą, jog ji pilnai įvykdė sutartį sumokėdama visą sutartą sumą patvirtino jos pateikti dokumentai. Taip prierašas priede prie sutarties(b.l.12), pinigų gavimo rašteliai(b.l.25-28) ir mokėjimo pavedimai(b.l.29,30) įrodo, jog ieškovė viso sumokėjo atsakovui už medžiagas ir darbus 38 000Lt sumą, t,y. netgi viršijančią sutartą sumą. Atsakovo teiginys, jog ieškovė pilnai neatsiskaitė ir, būtent, dėl ieškovės kaltės- ji nedavė pinigų lako ir kitų medienos impregnavimo priemonių pirkimui ir mediena liko apsaugota nuo išorės veiksnių, atmestinas, kaip nepagrįstas. Pirma, sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs medieną paruošti, padengti specialiu laku, impregnuoti reikiamomis medžiagomis ir šių medžiagų įsigijimas įėjo į sutartą bei atsakovui sumokėtą 38 000Lt sumą. Antra, atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų ir neįrodinėjo, jog: 1) šalys papildė ar pakeitė rašytinę statybos rangos sutartį ar priedą prie sutarties padidindami sutartą kainą už atliktinus darbus ir teikiamas medžiagas, 2) ieškovės užsakymu atliko papildomus darbus už kuriuos ieškovė nesumokėjo, 3) jo teikiamų medžiagų kaina padidėjo iš esmės ir šio kainų padidėjimo jis negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo ar priedo prie sutarties pasirašymo metu (CPK 178 str.).

Ieškovė teigia, jog buvo susitarta su atsakovu dėl gyvenamo namo statybos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji, kaip fizinis asmuo 2003-05-12 pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui dėl projektavimo sąlygų sąvado gyvenamo namo statybai išdavimo (t.1, b.l.114) ir toks jos prašymas 2003-05-19 buvo patenkintas (t.1, b.l.116). 2004-02-27 ieškovei- statytojai V. K. išduotas leidimas individualaus gyvenamo namo statybai(t.1, b.l.31). Atsakovas dirbo statybos darbus, sutartus rangos sutartimi pagal ieškovės pateiktą dokumentaciją ir tuo vykdė sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis atsiliepime į ieškinį iš esmės pripažino buvus susitarimą dėl gyvenamo namo statybos, nes nurodo tik tai, jog ieškovės nurodytu laiku- 2003m. 12 mėnesiui ieškovė dar neturėjo paruošto gyvenamo namo statybos projekto(t.1. b.l.97).

Iš to seka, kad jog šalys susitarė dėl gyvenamo namo statybos darbų atlikimo.

Kadangi atsakovas įsipareigojo ieškovei- fiziniam asmeniui atlikti statybos darbus statant gyvenamą namą jos ir jos šeimos poreikiams tenkinti, tai toks atsakovo įsipareigojimas atitinka rangovo įsipareigojimus pagal vartojimo rangos sutartį. Todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, taikytinos CK Šeštosios knygos XXXIII skyriaus (Ranga) pirmojo skirsnio (Bendrosios nuostatos) ir antrojo skirsnio (Vartojimo ranga) nuostatos, o ne statybos rangą reglamentuojančios minėto skyriaus trečiojo skirsnio normos, kaip nepagrįstai teigia atsakovas(CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

Statybos rangos sutartis įsigaliojo 2003-05-07 , kuomet ieškovė mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą pervedė 8 000Lt ir tuo įvykdė sutarties 11punktą(t.1, b.l.30). Tačiau šalių sutartu laiku- iki 2003-11-07(sutarties 6p) atsakovas negalėjo atlikti sutartų statybos darbų, nes ieškovei privalomas leidimas gyvenamo namo statybai buvo išduotas tik 2004-02-27(CK 6.646 str.)(t.1, b.l.31) ir, kaip pripažino ieškovė, ji pamatus namui baigė tik 2004m. vasarą prieš pasirašant priedą prie sutarties. Kadangi priedą prie rangos sutarties šalys pasirašė 2004-08-23 ir tą pačią dieną atsakovui sumokėta 8000 Lt medžiagų pirkimui (t.1, b.l.12), tai nuo sekančios dienos- 2004-08-24 laikytina, jog atsakovas galėjo pradėti vykdyti rangos sutartį ir sutartus darbus baigti per 6 mėnesius, kaip buvo įsipareigojęs sutarties 6 punktu.

Iš to seka, kad jis juos turėjo baigti iki 2005-02-24.

Iš atsakovo pateikto Įmonės įregistravimo pažymėjimo, išduoto 1995-10-16 Anykščių rajono savivaldybės, matyti, kad V. D. individualios įmonės veiklos pobūdis buvo papildytas 2001-06-14 d pastatų ir jų dalių statyba, inžinierinių statinių statyba(t.1, b.181). Tai reiškia, kad atsakovui, kaip statybos įmonei, statybos darbų atlikimas yra verslas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės ir jis, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės. Taigi, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas.

Atsakovas statybos rangos sutartimi įsipareigojo savo medžiagomis pagal visus statybos reikalavimus, savo rizika atlikti sutartyje išvardintus darbus, bei sutartu būdu paruošti ieškovės pateiktas statybai medžiagas pagal pridėtą brėžinį, o vėliau pagal projektą. Ieškovė įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti ir tuo pačiu atsakovas- nekokybiškai atliktus darbus ištaisyti savo lėšomis ir jėgomis. Taigi, atsakovas privalėjo atlikti darbus sutinkamai su normatyviniuose statybos aktuose nustatytais reikalavimais (CK 6.644 str. 1 d.), naudoti kokybiškas medžiagas, kaip buvo įsipareigojęs sutartimi, paties nupirktas bei pateiktas rangovo medžiagas apdoroti ir dirbti taip, kaip buvo įsipareigojęs (CK 6.647 str.1d.) . Tai reiškia, kad jis privalėjo taip atlikti darbus, kad juos būtų galima tinkamai naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Esant nukrypimams bei neįvykdęs susitarimo, atsiranda pareiga atsakyti užsakovui (CK 6.665 str. 1 d).

Dėl atliktų darbų bei jų defektų.

Ieškovė savo teiginius dėl defektų, bei galimybių juos ištaisyti įrodinėjo statybos darbų kokybės patikrinimo aktu(t.1, b.l.8), UAB „Skena“ ataskaita(t.2, b.l.9), eksperto A. Zeltinio parodymais, ekspertizės aktu(t.2, b.l.9), eksperto A. Šukaičio parodymais ir kt. pateikta medžiaga.

Atsakovas, prieš pradėdamas vykdyti darbus, privalėjo paskirti objekto statybos darbų vadovą (Statybos įstatymo 15 str., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai" skyrius - XIII. Statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų skyrimas, 33.1p), kuris turi tiesioginę įtaką atliktų darbų kokybei. Tokia išvada pagrįsta, nes jis, turi turėti statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinierinį išsimokslinimą, jis, kaip specialistas prižiūri visus atliekamus statybos darbus, jų kokybę, iškilusius neaiškumus ir kitus klausimus derina su Užsakovo-ieškovo paskirtu statybos prižiūrėtoju, bei užsakovais ir kartu priima sprendimus tiek dėl atliekamų darbų, tiek dėl konkrečių medžiagų naudojimo, jei tai nesutampa su sutarties sąlygomis, užsakovo pateikta projektu, statybos normas reglamentuojančiais aktais ir pan. Be privalomo reikalavimo rangovui -atsakovui paskirti objekto statybos darbų vadovą, rangovas- atsakovas turėjo teisę pradėti vykdyti sutartį tik užsakovui-ieškovei pateikus statybos leidimą, statinio statybos techninį arba darbo projektą, pagal aktą perdavus statybvietę- namo betoninių pamatų pridavimo — priėmimo aktą, mes juos ruošė ieškovė, bei užvedęs objekto statybos darbų žurnalą. Ekspertai padarė išvadą, jog Rangovas- atsakovas nepaskyręs objekto darbų vadovo, tokio jis ir neturėjo, bei neturėdamas aukščiau išvardintų dokumentų neturėjo teisės vykdyti pasirašytos statybos rangos sutarties.

Iš to, jog ieškovė statybai leidimą gavo 2004-02-27, sutartį su statybos prižiūrėtoju sudarė 2004-10-30 ir, kaip pripažino atsakovas, statybos darbus pradėjo 2004m. rudenį , seka, kad tuo metu jau buvo paruošta visa projektinė statinio dokumentacija ir pateikta atsakovui. Tokia išvada darytina ir iš to, jog priešingu atveju atlikti tinkamai sutartimi sulygtus darbus dėl jų specifiškumo neįmanoma.

Tai, jog atsakovas neturėjo atestuoto statybos vadovo ir jo nebuvo paskyręs objektui, pripažino ir pats atsakovas. Kadangi pamatus išliejo ieškovė, tai sutarties šalys neįvykdė reikalavimo pasirašyti pamatų perdavimo-priėmimo akto. Iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovas tiesiogiai ekspertui pateikė statybos darbų žurnalą, pradėtą pildyti 2005-07-25. Ekspertas nurodė, kad žurnale neužpildytas statinių vardinis sąrašas, Statytojo (užsakovo), statinio projektuotojo ir statinio statybos rangovo atsakingų asmenų sąrašas, Statybos projektinės ir techninės dokumentacijos registravimas, Bendrųjų statybos darbų vykdymas, nėra statybos vadovo parašų, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo parašų, grafa kurioje žurnale įrašomi meteorologiniai duomenys neįrašyta oro temperatūra, krituliai, vėjo greitis. Jame neužpildyti paslėptų darbų aktai, nėra nei vieno techninio prižiūrėtojo parašo, ar įrašo į žurnalą dėl darbų kokybės. Iš to kaip jis buvo vedamas, kuomet nebuvo pildomos privalomos grafos , nedaromi privalomi įrašai, seka, kad atsakovas neturėjo ir nevedė statybos žurnalo, kaip to reikalaujama.

Atsakovo teiginys, jog ieškovė pati nesirūpino statyba, nes nepaskyrė objekto priežiūros vadovo, nepagrįstas. Šį teiginį paneigia ieškovės ir trečiojo asmens V. G. paaiškinimai, rašytinė sutartis, sudaryta ieškovės su V. G. dėl gyvenamojo namo statybos techninės priežiūros (t.1, b.l.32). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo atveju, jei nebūtų paskirtas techninis prižiūrėtojas, atsakovas nebūtų turėjęs teisės vykdyti sutartį . Tik dėl to, kad atsakovas nevedė statybos žurnalo, objekto priežiūros vadovas V. G. neturėjo kur registruoti pastebėtų tiek darbo tiek medžiagų kokybės pažeidimų ir dėl šios priežasties jis apie pastebėtus trūkumus, netikslumus, klaidas informuodavo žodžiu tiesiogiai rangovą- atsakovą ir ieškovę –užsakovą. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad 2004m. rudenį atsakovui pradėjus darbus ir užsakovams pareiškus pretenzijas dėl jų nekokybiškumo, atsakovas darbus nutraukė, rąstus išardė ir išsivežė papildomam apdirbimui.

Taigi būtent atsakovo nevykdymas aukščiau nurodytų privalomų teisinių normų reikalavimų, sąlygojo nekokybiškų darbų atlikimą ir iš to žalą.

Minėta, kad gyvenamo namo pamatus ruošė ieškovė. Ekspertai nustatė, kad jie paruošti nekokybiškai, juose yra nelygumų, įtrūkimų, o sutarties šalys nepasirašę pamatų perdavimo-priėmimo akto, tačiau padarė išvadą, jog pamatų nekokybiškumas neturėjo didelės įtakos namo kokybei(ekspertizės aktas, 5p). Iš to, kad atsakovas , įsipareigojęs paruošti kokybiškai medžiagas ir pastatyti kokybiškai namą/atlikti namo statybos sutartus darbus, laikantis visų statybos reikalavimų, tai esant nekokybiškai paruoštiems pamatams, būtent jis -rangovas, kaip statybos specialistas ir tuo pačiu kaip sutarties šalis, pirmiausia privalėjo arba pareikalauti, jog ieškovė perduotų tinkamai paruoštus pamatus arba pats įrengti išlyginamąjį betono skiedinio sluoksnį ir tokiu būdu pašalinti kliūtis, trukdančias tinkamai atlikti namo montavimo darbus. Aukščiau nurodytos aplinkybės- ieškovės nekokybiškai paruošti pamatai šalina ieškovės kaltę dėl namo/ atliktų darbų nekokybiškumo, juo labiau, kad jie neturėjo didelės reikšmės namo kokybei. Atsakovas, neįvykdęs aukščiau nurodytų veiksmų ir jis, kaip specialistas, tęsdamas darbą ant nekokybiškai paruoštų pamatų, pats prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių.

Liko nepaneigta, jog 2004m. rudenį ieškovas pastatė 1 metrą sienų, tačiau dėl nekokybiškų rąstų, viską išardė, rąstus išsivežė, pažadėjęs per žiemą surinkti namą, išardyti ir pastatyti sutartoje vietoje. Tačiau naujai darbus pradėjo tik 2005m. rudenį , o defektus šalino iki 2006m. rudens.

Ieškovė pateiktais dokumentais: 2004-09-04 komisijos, susidedančios iš objekto statybos techninės priežiūros vadovo V. G., statybos techninės priežiūros vadovo R.K. K., bei jos pačios , statybos darbų kokybės patikrinimo aktu ir padarytomis išvadomis(t.1, b.l.8-9), 2006-09-04 statybos darbų patikrinimo aktu(t.1, b.l.), atsakovo pastabomis į juos(t., b.l.13,16) pretenzijomis atsakovui(t.1, b.l.18, jo atsakymais į pretenzijas, pareiškimais(b.l.19),pranešimais dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (t.1, b.l.18,20,22-23), atsakovo atsakymais į juos(t.1, b.l.21,29) įrodė, kad ieškovė nurodė defektus, reikalavo juos ištaisyti, o atsakovas atsikirtinėjo . Be to, trūkumai esminiai, kurie negali būti pašalinti nedemontavus namo. Todėl ieškovė pagrįstai nutraukė sutartį su atsakovu ir reikalauja atlyginti žalą(nuostolius)(CK 6.665 str.3 itr 5d).