Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. J.,

žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. P. ir J. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašo:

1. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

3. Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Nustatyti R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą rūpintojos V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), kuri buvo paskirta 2018 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V2-326, šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

2018 m. rugsėjo 14 d. R. P. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paaiškino, kad nenori gyventi mamos namuose, nes ten gyvena mamos sugyventinis. Nori gyventi pas savo tetą (duomenys neskelbtini) (b.l. 74). 2018 m. rugsėjo 17 d. atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą, R. P. nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (b.l. 23-32). 2018 m. rugsėjo 19 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6063-664/2018 leista paimti mažametį vaiką R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų E. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir J. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-78).

2018 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V2-326 R. P. paskirta laikinoji rūpyba, paskirta rūpintoja V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Vaiko rūpybos vieta nustatyta kartu su rūpintoja V. G. (b.l. 83).

2019 m. gegužės 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad R. P. papasakojo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. su motina nei karto nesikalbėjo ir nebuvo susitikusi. Tėvas maždaug kartą per mėnesį aplanko ją globėjos namuose. Tėvas paaiškino, kad dukra negalėtų gyventi jo namuose, nes jis neturi pajamų, namas, kuriame gyvena, priklauso ne jam (b.l. 72). Aplankymo aktų išvadose: 2019 m. vasario 8 d. Nr. 6-328; 2019 m. kovo 12 d. Nr. 6-542; 2019 m. balandžio 11 d.; 2019 m. balandžio 18 d. Nr. 6-875 nurodyta, kad E. P. ryšio su dukra Roberta atstatymui pastangų nededa, teigiamų pokyčių šeimos gyvenime nestebima (b.l. 16, 15, 13, 12). Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų 2018 m. spalio 25 d. Nr.8GVA-61 ir 2019 m. balandžio 10 d. Nr. 8GVA(8.8.17)-130 duomenimis R. P. pas globėją sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, vaikas jaučiasi saugus (b.l. 33-35; 40-42). Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro 2019 sausio 4 d. Šeimos aplankymo akto Nr. 6-34 išvadose nurodyta, kas E. P. sutiko priimti psichologinę pagalbą. Tikslinga ir toliau šeimą palaikyti, konsultuoti, esant poreikiui tarpininkauti (b.l. 18).

2019 m. liepos 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-1435-12274 E. P. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą ir ją atstovauti advokatas E. L. (b.l. 109-110). 2019 m. liepos 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-1435-12290 J. P. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą ir ją atstovauti advokatas A. S. (b.l. 112-113).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan.

Byloje nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 19 d. iš Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų buvo gautas leidimas paimti R. P. iš jos tėvų E. P. ir J. P.. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V2-326, R. P. nustatyta laikinoji rūpyba ir rūpintoja paskirta V. G.. Socialiniams darbuotojams lankant atsakovus nustatyta, kad E. P. su dukra nebendrauja, E. P. sugyventinis R. S., namuose randamas neblaivus, tarp sugyventinių kyla konfliktai. R. P. yra pareiškusi, kad negali gyventi mamos namuose dėl jos sugyventinio elgesio. R. P. tėvas J. P. mažai bendrauja su dukra, materialinio išlaikymo neteikia. Šios aplinkybės pripažintinos atitinkančiomis tris iš penkių Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat ir ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad socialiniai darbuotojai nuolat lanko atsakovus. E. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su mama gyvena sūnus G. P.. Atsakovė bendrauja su kitomis dukromis. Aplankymo aktų duomenimis namuose pakankamai tvarkinga ir šilta, maisto netrūksta. Socialiniai darbuotojai pateikia išvadas, kad motinos motyvacija bendrauti su dukra, nors ir silpna, tačiau išlieka (b.l. 14, 16). Atsakovas nurodė, kad santykiai su dukra nėra blogi, su R. nuolat bendrauja. Yra įsitikinęs, kad santykiai su dukra gali pasikeisti - jie gali artimiau ir dažniau bendrauti ir nesutinka su ieškovo reikalavimais, kad būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Byloje duomenų, pagrindžiančių atsakovų E. P. ir J. P. naudojamą fizinį ar emocinį smurtą vaiko atžvilgiu, teismui nepateikta.

Teismas, spręsdamas šioje byloje susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, mano, kad atsakovų E. P. ir J. P. santykiai su vaiku nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog dukros emociniai ryšiai su motina, ypač su jos biologiniu tėvu dar nėra nutrūkę. 2019 m. gegužės 6 d. Vaiko išklausymo akto Nr. 8TSD-8.8.17-412 duomenimis, R. P. teigė, kad norėtų gyventi motinos namuose, tačiau be nuolat piktnaudžiaujančio alkoholiu R. S.. E. P. neprieštarauja ir nedraudžia dukrai grįžti į namus (b.l. 14). Vaiko nuomonė parodo, kad blogų santykių su motina priežastis yra tik motinos sugyventinis, o tiksliau jo gyvenimo būdas. R. P. su tėvu bendrauja nuolat. Dukros pakviestas tėvas buvo atvykęs į jos gimtadienį. Motina dukrai R. P., nors ir netiesiogiai, o per sūnų K. yra nusiuntusi gimtadienio dovaną (b.l. 44). Socialinių darbuotojų nuomone mamos ir dukros santykiai nėra nutrūkę negrįžtamai ir gali pasikeisti ateityje, todėl E. P. šeimą tikslinga palaikyti, konsultuoti, esant poreikiui tarpininkauti (b.l. 18). Rūpintojos, kuri yra R. P. tėvo sesuo, teikiama rūpyba atsakovų vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai. Nutraukus dukros ir jos tėvų biologinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas mano, kad yra tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jo ryšius su biologiniais tėvais.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovams nėra pagrindo neterminuotai apriboti jų, kaip tėvų, valdžios į nepilnametį vaiką. Teismo nuomone tai prieštarautų nepilnametės dukros teisėms ir teisėtiems interesams (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaikus nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jiems bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslinga laikinai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Taikant laikiną, o ne neterminuotą tėvų valdžios apribojimą į nepilnametę dukrą, teismo nuomone, bus geriausiai užtikrinamas vaiko interesų įgyvendinimas ir tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaikais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas mano, kad būtina atsakovams sudaryti sąlygas nuspręsti dėl dukros ateities, įvertinus savo galimybes, galimą gyvenimo būdo ir buities sąlygų pakeitimą, bei kitus kriterijus, būtinus dėl vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygų. Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas savaime nesibaigia (CK 3.181 straipsnis), o atsakovams išlieka teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo (CPK 408 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai R. P. po 150 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės. Atsakovai prašomo pritiesti išlaikymo neginčijo. Atsižvelgus į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nepilnametei dukrai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš kiekvieno iš atsakovų nepilnametės dukters išlaikymui po 150,00 Eur iš kiekvieno atsakovo per mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovei E. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2.4- (NTP-2)-19-T-1435-12274 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas išlaidas) (b. l. 117-118).

Atsakovui J. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 126d. sprendimu Nr. 2.4- (NTP-2)-19-T-1435-12290 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas išlaidas) (b. l. 112-113).

Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų Panevėžio skyriaus sprendimais yra atleisti 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko rūpybos

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribotina atsakovų E. P. ir J. P., kaip tėvų, valdžia nepilnametės dukters R. P. atžvilgiu, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui R. P. nustatymo ir rūpintojo jai paskyrimo.

Laikinai apribojus atsakovų, kaip tėvų, valdžią, nepilnametės dukters R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios rūpintojos V. G., paskirtos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V2-326 (b.l. 83), šeimoje.

CK 3.271 straipsnyje nustatyta, kad vaiko rūpintojas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, jis turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis vaiko rūpintojas disponuoja uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.165, 3.271, 3.275, 3.180, 3.185 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš kiekvieno po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos 2019 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo: 1) nustatyti R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios rūpintosios V. G., paskirtos 2018 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V2-326, gyvenamojoje vietoje; 2) paskirti laikinąja rūpintoja paskirtą V. G. nepilnametės R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų turto administratore.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.