Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Emisija“ dėl sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal PMĮ 56¹ straipsnio nuostatas galima perkelti tik tam tikro mokestinio laikotarpio nuostolius, kurie laiko prasme turi sutapti su kito ūkio subjekto, kuriam nuostoliai perduodami, mokestiniu laikotarpiu, pagal bendrąsias PMĮ įtvirtintas apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimo taisykles, konkretaus mokestinio laikotarpio rezultatas yra nustatomas mokestinio laikotarpio pabaigai. Atsakovės nuomone, remiantis šiomis taisyklėmis ir turi būti vertinama, ar subjektai atitinka sąlygas, suteikiančias teisę įmonių grupėje perduoti ir (ar) perimti mokestinius nuostolius. PMĮ normos, numatančios atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinio rezultato apskaičiavimą yra universalios teisės normos, reglamentuojančios mokestinio laikotarpio rezultato apskaičiavimą, konkretaus mokestinio laikotarpio rezultatas yra nustatomas bei pelno mokestis apskaičiuojamas laikotarpio pabaigai (pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę).

Pažymi, jog laikosi pozicijos, kad vertinant, ar PMĮ 56¹ straipsnio nustatyti reikalavimai buvo išpildyti, vertinama mokestinio laikotarpio, už kurį mokestiniai nuostoliai yra perduodami, pabaigai. Atkreipia dėmesį, kad tiek MGK, tiek pareiškėja PMĮ 56¹ straipsnį aiškina ir taiko išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, akcentuodama šioje normoje nurodomą ,,mokestinių nuostolių perdavimo dieną“, neatsižvelgdama tiek į bendruosius atitinkamo mokestinio laikotarpio rezultatų apskaičiavimo principus, tiek į šios normos paskirtį. Atsižvelgiant į tai, mano, kad MGK Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjos nuomone, VMI sprendime ir skunde neteisingai aiškinama PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Pažymi, jog PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas, todėl nustato aiškų ir nedviprasmišką reikalavimą dėl atitinkamo akcijų kontrolės intensyvumo nuostolių perdavimo dienai ir jame nėra reikalaujama, kad nurodytas kontrolės intensyvumas (2/3 akcijų) būtų išlaikytas kokį nors tęstinį laikotarpį.

Atkreipia dėmesį, kad PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad mokestiniai nuostoliai būtų perduodami tarp grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, t. y. nustatytas buvimo grupėje reikalavimas, tačiau minėto straipsnio 2 punkte nėra jokios nuorodos į PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą akcijų kontrolės intensyvumą (2/3). Remdamasi PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu akcentuoja, jog nustatytas kontrolės intensyvumas turi būti tik nuostolių perdavimo dieną. Reikalavimas būti vienoje vienetų grupėje, turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kaip tai nustatyta PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje – vienetų grupe yra laikoma grupė, kurią sudaro patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai) vienetai, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. Pabrėžia, kad net ir aiškinant PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas kartu (sistemiškai), niekaip negalima daryti išvados, kad yra nustatytas reikalavimas išlaikyti ne mažiau nei 2/3 nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų dvejus metus iki nuostolių perdavimo momento. Papildomai nurodo, kad tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir analogiškoje byloje priimtame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1416-860/2022.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog VMI pripažįsta, kad UAB „Agrosfera“ ir pareiškėja vienetų grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., nuostolių perdavimo dieną (2021 m. balandžio 29 d.) buvo tenkinama PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga (vienetai toje pačioje grupėje buvo ilgiau nei dvejus metus, skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos), o 2021 m. balandžio 29 d. UAB „Icor“ turėjo 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų kontrolę.

Pareiškėjos nuomone, VMI skunde pateikia neteisingą „mokestinių nuostolių perdavimo dienos“ sąvokos aiškinimą. Teigia, kad VMI skundo argumentai, neatitinka nei PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės ir jos turinio (akivaizdžiai lingvistine prasme prieštarauja įstatymo normos turiniui), nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktam „mokestinių nuostolių perdavimo dienos“ sąvokos išaiškinimui, remiantis kuriuo „mokestinių nuostolių perdavimo diena“ turi būti suprantama kaip diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, mano, kad VMI skundo argumentai dėl PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto sąvokos „mokestinių nuostolių perdavimo diena“ aiškinimo, turėtų būti vertintini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas (skundas) netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl MGK Sprendimo, kuriuo panaikintas VMI 2022 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 331-17020, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta grąžinti 24 328 Eur PM permokos sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

VMI 2022 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 331-17020 nusprendė negrąžinti pareiškėjai 24 328 Eur PM permokos. VMI nustatė, kad Bendrovė 2021 m. birželio 11 d. pateikė patikslintą 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio PM deklaraciją, kurioje deklaravo 137 468 Eur mažiau PM nei 2020 m. birželio 10 d. pateiktoje patikslintoje ginčo laikotarpio Deklaracijoje. Pagal 2021 m. birželio 11 d. pateiktos ginčo laikotarpio Deklaracijos duomenis, Bendrovė 2021 m. balandžio 29 d. perėmė 916 450 Eur mokestinių veiklos nuostolių iš UAB „Agrosfera“. Pareiškėja 2021 m. birželio 23 d. atsakovui pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, prašydamas grąžinti 87 382,16 Eur PM permoką, o 2021 m. liepos 9 d. pateikė 2021 m. balandžio 29 d. mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėja yra nuostolių perėmėja, UAB „Agrosfera“ – nuostolių perdavėjas, ir kad UAB „Agrosfera“ Bendrovei perduoda 2018 metų mokestinius nuostolius, kurių dydis 916 450 Eur, pareiškėja patvirtina, kad iš UAB „Agrosfera“ priima nurodytus mokestinius nuostolius (3 punktas). Pagal Sutarties 6 punktą, mokestiniai nuostoliai laikomi perimtais–perduotais nuo Sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjos akcininku nuo 2014 m. lapkričio 3 d. yra UAB „Lag&d“. 2018 m. kovo 16 d. UAB „Agrosfera“ vardinių paprastųjų akcijų skaičius 36 672 vnt., UAB „Agrosfera“ akcininkai: nuo 2016 m. lapkričio 29 d. bendrovė „Agromeril OU“, kuriai priklausė 14 669 vnt. UAB „Agrosfera“ akcijų, ir nuo 2018 m. kovo 14 d. UAB „Icor“, kuriai priklausė 22 003 vnt. UAB „Agrosfera“ akcijų. Nuo 2018 m. kovo 14 d. UAB „Icor“ priklauso 60 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų; nuo 2020 m. kovo 25 d. vienintelis UAB „Agrosfera“ akcininkas yra UAB „Icor“, o nuo 2012 m. spalio 29 d. UAB „Icor“ akcininkas yra UAB „Lag&d“. VMI, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir padariusi išvadą, kad pareiškėja ginčo laikotarpio, kurio apmokestinamąjį pelną sumažino iš UAB „Agrosfera“ perimtais 916 450 Eur mokestiniais nuostoliais, pabaigoje (t. y. 2018 m. gruodžio 31 d.) neatitiko PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nepagrindė, kad pareiškėja ir UAB „Agrosfera“ priklausė tai pačiai įmonių grupei ne trumpiau kaip dvejus metus be pertraukų, skaičiuojant iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir nepatvirtino, kad vienetų grupės patronuojanti įmonė iki minimos dienos ne trumpiau kaip dvejus metus be pertraukų tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) pareiškėjos ir UAB „Agrosfera“ akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, atsisakė pareiškėjai grąžinti ginčo laikotarpio PM permoką.

MGK 2022 m. kovo 25 d. ginčijamu sprendimu panaikino VMI 2022 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 331-17020. MGK nurodė, kad skundžiamas VMI sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus bei pritaikius PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl sąlygų, kurioms esant galimas mokestinių nuostolių perdavimas tarp vienetų grupės vienetų. Pareiškėja, įvykdžiusi aukščiau aptartas sąlygas, turėjo teisę 2018 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną sumažinti iš UAB „Agrosfera“ perimtais 916 450 Eur mokestiniais nuotoliais, todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėjai už 2018 m. laikotarpį susidariusią 24 328 Eur PM permoką, panaikintas.

VMI, nesutikdama su MGK Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame teigia, kad MGK netinkamai išaiškino PMĮ 56¹ straipsnio normos taikymą ginčo santykiams.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatęs, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-1416-860/2022 pagal pareiškėjos UAB „Emisija“ skundą atsakovei VMI dėl MGK ir VMI sprendimų, kuriais pareiškėjai nebuvo grąžinta mokesčio permoka, VMI nusprendus, jog nebuvo tenkinama PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu, kai mokestiniai nuostoliai buvo perkeliami, pareiškėja ir UAB „Agrosfera“ vienetų grupėje buvo trumpiau kaip dvejus metus, 2022 m. liepos 26 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1416-860/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03896-2021-4). Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2023 m. gruodžio 19 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-551-575/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ginčo teisiniu santykius reglamentuoja PMĮ.

Mokestinių nuostolių perdavimą tarp grupės vienetų reglamentuoja Pelno mokesčio įstatymo (VMI sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) X1 skyriaus „Mokestinių nuostolių perdavimas“(įsigaliojęs nuo 2009-12-28) 56¹ straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu: 1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytino pelno dalį, ir 2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba 3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos. Atitinkamai, nurodytos 56¹ straipsnio 1 dalies teisės normos 1 punkto pirmoji sąlyga ir bent viena iš 2 ir 3 punktų sąlygos yra būtinos tam, kad vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka galėtų perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis).

PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai) vienetai, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2017 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017 yra pasisakęs, kad norint pasinaudoti PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe perduoti vieno vieneto mokestinius nuostolius kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam vienetui, be kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant numatytus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, turi būti tenkinamos ir visos šios kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos: (1) įmonių grupėje patronuojanti įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančio dukterinės įmonės akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį; (2) atitinkamo laikotarpio mokestiniai nuostoliai perduodami tarp šiai įmonių grupei priklausančių vienetų; (3) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos; (4) mokestinius nuostoliai perduodami tam vienetui, kuris turi teisę jam perduotais nuostoliais sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis).

Teismas pritaria MGK išvadai, kad mokestinių nuostolių perdavimo diena yra suprantama kaip diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai (nagrinėjamu atveju – sudarė 2019 m. balandžio 29 d. Sutartį). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017). Atsižvelgęs į minėtą LVAT išaiškinimą teismas daro išvadą, kad atsakovės pozicija, jog pareiškėja turėjo tenkinti MAĮ 56¹ straipsnio 1 dalies sąlygas 2018 m. gruodžio 31 d., kai pasibaigia mokestinis laikotarpis, yra nepagrįsta teisės normomis ir suformuota administracinių teismų praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-551-575/2023 taip pat išaiškino, kad PVĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas valdytų ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno iš nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų, nereikalauja užtikrinti nurodytą kontrolės intensyvumą tam tikrą terminą, kadangi ši nuostata siejama su kontrolės intensyvumu (2/3 akcijų) nuostolių perdavimo dieną. PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas dėl nepertraukiamo buvimo toje pačioje vienetų grupėje turi būti suprantamas ir aiškinamas atsižvelgiant į PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą vienetų grupės sąvoką ir jai keliamus reikalavimus, t. y. kad grupės patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdytų daugiau kaip 25 procentus grupę sudarančių vieno ar kelių patronuojamųjų (dukterinių) vienetų akcijų.

LVAT taip pat nurodė, kad MAĮ 3 straipsnio 5 dalį, visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Be to, pagal MAĮ 8 straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Pažymėjo, jog PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nesant įtvirtinto konkretaus ir aiškaus reikalavimo patronuojančiai įmonei ne tik mokestinių nuostolių perdavimo dieną, bet ir ne mažiau kaip dvejus metus iki šios dienos valdyti ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, turėtų būti atsižvelgiama į konkretų teisės akte nurodytą reikalavimą.

Įvertinus pareiškėjos atitiktį PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms mokestinių nuostolių perdavimo dieną (2021 m. balandžio 29 d.), teismas pritaria MGK išvadai, jog minimą dieną pareiškėja atitiko PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kad vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdytų ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio patronuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytino pelno dalį, nes UAB „Icor“ 2021 m. balandžio 29 d. turėjo 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų; nuo 2012 m. spalio 29 d. UAB „Icor“ akcininkas yra UAB „Lag&d“, kuris nuo 2014 m. lapkričio 3 d. taip pat yra pareiškėjos akcininku. Pareiškėja taip pat atitiko ir PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą, kad mokestiniai nuostoliai perduodami tarp grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, kadangi pareiškėja ir UAB „Agrosfera“ vienetų grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d.

Iš skundžiamo MGK sprendimo matyti, kad MGK teisingai aiškino ir taikė MAĮ 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatą. Nebuvo padaryta teisės taikymo klaida.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas prieina prie išvados, kad MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos prašyme (skunde) dėl VMI sprendimo panaikinimo nurodytas aplinkybes ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovės nurodytais argumentais.

Netenkinus pagrindinio prašymo (skundo) reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis (priimti naują sprendimą – palikti galioti VMI 2022 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 331-17020) reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą kaip nepagrįstą.

Palikti galioti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S – 47 (7-16/2022).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.