Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 1 (vienų) metų 28 (dvidešimt aštuonių) dienų pridėta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. Z. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą šiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019 m. lapkričio 14 d. 14.00 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dirbdamas draudžiamame ruože, neturėdamas tikslo platinti, nuo žemės paėmė ir į savo vilkimos striukės dešinę kišenę įsidėjo, o pamatęs atbėgančius pareigūnus išmetė ant žemės ir paspyrė koja nuo savęs paketėlį su 8,9206 g medžiagos, kurioje buvo 0,7672 g narkotinės medžiagos - heroino.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo N. Z. gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis prašė nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė A. Č. prašė nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo N. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, išsamiai išnagrinėjo teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis dėl kaltės, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo N. Z. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių reikšmę renkant ir tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, N. Z. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendžiant N. Z. kaltės klausimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

11. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

12. Nors N. Z. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – liudytojų V. R., J. G., R. Š. duoti parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai parodymai, neabejotinai patvirtina, kad N. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą.

13. Liudytojas V. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, jog dirba Alytaus pataisos namuose jaunesniuoju specialistu prižiūrėtoju, saugumo valdymo skyriuje, ir 2019 m. lapkričio 14 d. dirbo išoriniame apsaugos bokštelyje 6 m aukštyje. Apie 14 val. atėjo nuteistasis N. Z. užsidėjęs kastuvą ant peties, tuo pat metu draudžiamojoje zonoje šalimais dirbo keli nuteistieji, o traktoriukas lygino žemes. Atėjęs nuteistasis pakalbėjo su kitais nuteistaisiais, pasidėjo kastuvą ir nuėjęs apie 30 m, ties pirties kampu, pradėjo žolėje intensyviai kažko ieškoti. Tai pastebėjęs, per raciją pranešė pareigūnams. Tuo momentu nuteistasis N. Z. pritūpė ir paėmęs paketą įsidėjo jį į kišenę. Atbėgant pareigūnams, nuteistasis iš kišenės išmetė rastą paketą ir paspyrė jį koja. Jis pareigūnams apie tai pranešė. Paketą, kuris tilpo delne, pareigūnai rado šalia N. Z.. Jis mano, kad paketas galėjo būti permestas per tvorą ir tai fiziškai galima padaryti, N. Z. ieškodamas paketo žinojo ko ieško.

14. Liudytojas J. G., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad dirba Alytaus pataisos namuose saugumo valdymo skyriuje specialisto pareigose. 2019 m. lapkričio 14 d., apie 14 val., stebėjimo bokštelyje Nr. 4 budėjęs pareigūnas V. R. radijo ryšiu pranešė, kad dirbantis nuteistasis, draudžiamajame ruože, ties 6 lokaliniu sektoriumi, kažką paėmė nuo žemės ir įsidėjo į kišenę. Su kolega R. Š. bėgo link įvykio vietos ir pribėgant matė, kad nuteistasis N. Z., juos pamatęs, išėmė kažką iš kišenės, išmetė ant žemės ir paspyrė koja nuo savęs. Pribėgę prižiūrėtojai apžiūrėjo vietą ir metro atstumu nuo nuteistojo, buvo rastas baltos spalvos kumščio dydžio paketėlis. N. Z. į klausimą kieno paketėlis atsakė, kad tai ne jo. Šalia nuteistojo daugiau nuteistųjų nebuvo, nors šioje draudžiamojoje zonoje dirbo keli nuteistieji. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir R. Š..

15. Liudytojas R. V. J. nurodė, kad neprisimena, kuri tiksliai buvo valanda, kai pamatė atbėgančius pareigūnus. Nesuprato, kas įvyko ir dėl kokios priežasties pareigūnai atbėgo, matė, kaip jie pribėgo prie nuteistojo N. Z.. Vienas iš pareigūnų kažką paėmė nuo žemės, o kitas atliko N. Z. kratą, vėliau išsivedė N. Z. iš draudžiamo ruožo. Nežino, ką rado pareigūnai ir dėl ko išsivedė N. Z..

16. Nors viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis N. Z. kaltu neprisipažino ir laikėsi savo parodymų versijos, jog draudžiamajame ruože rado į politieleną suvyniotą paketą ir jo nuo žemės nepakėlė ir į kišenę nebuvo įsidėjęs ir jis nežinojo, kas tame paketėlyje buvo, tačiau tokius nuteistojo aiškinimus dėl paketėlio suradimo aplinkybių paneigė liudytojas V. R., kuris tuo metu iš bokštelio stebėjo draudžiamąjį ruožą ir jame dirbančius nuteistuosius. Jis nurodė, kad N. Z. pasidėjęs kastuvą, nuo savo darbo vietos nuėjo apie 30 m ir, vietoje kurioje nebuvo atliekami darbai, ant žemės intensyviai kažko ieškojo. Liudytojas matė, kaip nuteistasis nuo žemės paėmė paketėlį ir įsidėjo į kišenę. Liudytojais apklausti R. Š. ir J. G. patvirtino, kad pagal V. R. nurodymą, jie atbėgo į draudžiamą ruožą ir bėgdami matė, kaip nuteistasis iš kišenės išsiėmęs paketėlį numetė ant žemės ir paspyrė koja. Būtent šalia nuteistojo ir buvo surastas paketėlis. Liudytojas R. V. J. taip pat patvirtino, kad atbėgę pareigūnai šalia kaltinamojo nuo žemės kažką paėmė. Iš specialisto išvados nustatyta, kad gelsvai rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – heroinas (diacetilmorfinas), kurios masė 8,9206 g, yra 0,7672 g gryno heroino.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai įvertino aptartus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis N. Z. žinojo, kad šiame draudžiamame ruože į pataisos namų teritoriją iš anapus tvoros (iš laisvės) yra permestas paketėlis, kadangi jo veiksmai – nuėjimas nuo darbo vietos apie 30 m, prieš tai pasidėjus kastuvą, kuriuo jau negalėjo dirbti ir žarstyti šiukšlių ir intensyvus ieškojimas žolėje, parodė, kad jis turėjo tikslą surasti paketėlį ir jį suradęs įsidėjo į kišenę ir tokiu būdu tyčia laikė jame esančią narkotinę medžiagą.

18. Įvertinęs liudytojų R. V. J., V. R., J. G. ir R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat Alytaus pataisos pareigūnų pranešimą bei įvykio vietos apžiūros protokolą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog liudytojai V. R., J. G. ir R. Š. apklausiami liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Nenustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai turėjo pagrindą apkalbėti N. Z. ar duoti neteisingus parodymus.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Z. nurodo, kad įvykio aplinkybes galėjo užfiksuoti vaizdo registratorius, tačiau byloje nėra jokios filmuotos medžiagos, kaip buvo surastas paketas. Atsakant į šį skundo argumentą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju J. G. (Alytaus pataisos namų saugumo valdymo skyriaus specialistas) nurodė, kad šio įvykio vieta nėra filmuojama ir prie 6 (šešto) lokalinio sektoriaus kameros nėra. Be to, pažymėtina, kad tą aplinkybę, kaip buvo surastas paketas, patvirtino liudytojų J. G., R. Š. parodymai.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Z. nurodo, kad būtina apklausti visus nustatytus liudytojus (jų pavardžių nenurodo) ir S. B., kuris buvo kartu su juo (nuteistuoju). Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis N. Z. nenurodė, kokias aplinkybes šie asmenys gali patvirtinti. Juo labiau, kad apklausti liudytojai J. G., V. R., nurodė, kad įvykio metu kiti nuteistieji dirbo atitinkamu atstumu (30-40 metrų) nuo N. Z. ir šalia jo kito nuteistojo nebuvo, kitas nuteistasis buvo tam tikru atstumu (R. Š. nurodė, kad 3-5 metrų, o liudytojas V. R. nurodė, kad 15-20 metrų) nuo N. Z.. Taip pat V. R. nurodė aplinkybes apie tai, kad N. Z. kažko intensyviai ieškojo, žarstė žolę, po to pritūpė ir paėmė paketą, kurį įsidėjo į kišenę, o pareigūnams bėgant ir artinantis link jo, nuteistasis paketą išmetė, paspyrė koja. Taigi, ta aplinkybė, kad N. Z. surado ir paėmė paketą, o artėjant prie nuteistojo pareigūnams, jis (N. Z.) siekė paketu atsikratyti, rodo, kad jis suvokė, jog jame yra draudžiama medžiaga. Esant šioms aplinkybėms ir neturint duomenų apie tai, kad kiti nuteistieji dirbę darbus tam tikru atstumu nuo N. Z., gali žinoti įvykio aplinkybes, nėra jokio įstatyminio pagrindo juos kviesti į teismą ir apklausti. Be to, nuteistojo išmestas paketas su narkotine medžiaga (heroinu) buvo rastas šalia N. Z. ir nedideliu atstumu nuo jo, kiti nuteistieji dirbo tam tikru atstumu nuo įvykio vietos ir nuteistojo N. Z., todėl jie negali būti susiję su įvykiu.

21. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, taip pat atsižvelgiant į ankstesnius nuteistojo teistumus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei liudytojo V. R., nei liudytojo J. G., nei liudytojo R. Š., nei R. V. J. parodymų teisingumu, teismas nenustatė. Pažymėtina, jog visi šie liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad N. Z. nusikalstama veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį, jis nuteistas pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimtą nuosprendį.

22. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

23. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl nuteistojo N. Z. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.