Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-288-1128/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
II-288-1128/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00226-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Linas Pukinskas (pirm.)
Pareiškėjas
A. A., H. A.
Institucija
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Skundas Nr. II-288-1128/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00226-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13; 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui (nuotoliniu būdu),

pareiškėjų A. A., H. A., A. A. (toliau – ir pareiškėjai) atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

A. A., A. A. įstatyminiam atstovui H. A. (nuotoliniu būdu),vertėjui Amer Sodah (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A., H. A., A. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimų Nr. 22S950, Nr. 22S696, Nr. 22S947 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimais Nr. 22S950, Nr. 22S696, Nr. 22S947 nusprendė įleisti A. A., H. A., A. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti A. A., H. A., A. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundai, kuriais prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S950, Nr. 22S696, Nr. 22S947 dalį dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Skunduose nurodo, kad pareiškėjų tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą, savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarę, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nebuvo bandę išvykti nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi šeimos pagrindu A. A., H. A., A. A. atstovo skundai bylose II-289-827/2022 ir Nr. II-295-818/2022 prijungti prie bylos Nr. II-288-1128/2022, paliekant bylos Nr. II-288-1128/2022.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus, atsiliepimais prašo skundų netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjai neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje. H. A. 2015 m. prieglobsčio prašėsi Švedijoje, kur gyvena jo brolis. H. A. nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją). Atsižvelgiant į tai buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės judėti laisvai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jie nėra sulaikyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Paulius Vinkleris prašė skundus tenkinti. Nurodė, kad asmenys nepadarė nei baudžiamųjų veikų, nei administracinių pažeidimų, dėl kurių galima būtų galvoti, kad pagrįstai suvaržyta jų laivė judėti. Pareiškėjai yra teisėtai Lietuvoje, jie prieglobsčio prašytojai. Jų elgesys pereinant sieną ir pasiprašant prieglobsčio yra teisėtas. Lietuvos Respublika labai ilgai nagrinėja prieglobsčio prašymą ir dėl to asmuo neturėtų patirti tokių reikšmingų praradimų. Pažymėtina, kad judėjimo laisvė yra būtina, normali, fizinė, psichologinė, psichinė, dvasinio egzistavimo eiga. Ir jos apribojimas turi būti tik tada, kai asmuo padaro baudžiamąsias veikas, padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam galėtų būti tokia griežta sankcija paskirta, tačiau šiuo metu nėra protinga apriboti tokią žmogaus teisę. Manymas, kad jie bėgs nėra pagrįstas, kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas ir tinkamai individualizuotas, turi būti duomenys, kad pareiškėjai bėgs. Judėjimo laisvę galima duoti tokiu būdu, kad jie ir toliau gyventų sienos apsaugos teritorijoje, bet kad galėtų nueiti į parduotuvę, nueitų pasivaikščioti po miestą kur gyvena ir nebūtinai, kad turėtų nuomotis butą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu H. A. prašė teismo tenkinti prašymus ir iš žmogiškumo pusės leisti jam eiti į parduotuvę ir grįžti atgal, valandą, pusvalandį. Įsipareigoja laikytis tų valandų.

Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas Darius Juodelis nurodė, kad pareiškėjams sprendimas yra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjai nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais ir valstybės tarnautojais. H. A. savo paaiškinimuose teikė skirtingas detales, informaciją ir vilkino prašymo nagrinėjimo procedūrą. Pati bylos medžiaga detaliai užfiksuota, kad pareiškėjo paaiškinimai objektyviai neatitiko tikrovės. Taip pat pareiškėjas prašymui buvo pateikęs savo tapatybės kortelę, tačiau jo vaikų tapatybės taip ir nėra nustatytos. Tai pat pareiškėjui nėra taikomas sulaikymas jis yra apgyvendintas, o apgyvendinimą reglamentuoja UTPĮ 113 straipsnis, kad esant šioms aplinkybėms pareiškėjas negali būti apgyvendintas su teise laisvai judėti. Tai nėra bausmė, o elementari Migracijos Departamento procedūra. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Europos Žmogaus teismas konstatavo, kad užsieniečių teisė būti apgyvendintiems Lietuvos Respublikoje nėra imperatyvi teisė. Negalima sugretinti apgyvendinimo su sulaikymu arba jų sutapatinti, nes tai skirtingos procedūros. Jeigu pareiškėjas būtų realiai sulaikytas, tai jis negalėtų pateikti prašymo laisvai, savo noru išvykti į kilmės valstybes su 1 000 Eur išmoka. Dalis pareiškėjų šeimos jau yra savanoriškai išvykę į kilmės valstybę. Pareiškėjai nėra ir nebuvo sulaikyti. Tuo atveju, jeigu būtu sutapatintos sąvokos sulaikymas ir apgyvendinimas, tai pagal UTPĮ 115 straipsnio 1 dalį būtų du pagrindai kada alternatyvios sulaikymui priemonės ir apgyvendinimo be teisės laisvai judėti nebūtų galima taikyti. Pareiškėjai nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais ir valstybės tarnautojais, nepadėjo Migracijos departamentui, pareiškėjai Lietuvos Respublikos sieną kirto netesėtai, dėl to jie nepadėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, tai nėjo į pasienio užkardą, kad pasiprašytų prieglobsčio būnant Lietuvos Respublikoje. Tik kai buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų jis pasiprašė Lietuvoje prieglobsčio, o kitu atveju jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į visas aplinkybes prašo teismo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Skundus nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą UTPĮ 113 straipsnio prasme, bet UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

UTPĮ 140⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ekstraordinarinis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas, kuris šiuo metu yra taikomas dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl užsieniečių masinio antplūdžio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad užsieniečiai, prisistatę Irako Respublikos piliečiais, tėvas H. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei vaikai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje, neleistinoje vietoje. Šie asmenys prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos pareigūnų. H. A. buvo pateikęs savo tapatybės kortelę, tačiau jo vaikų tapatybės nėra nustatytos. H. A. nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais ir valstybės tarnautojais, savo paaiškinimuose teikė skirtingas detales, informaciją ir vilkino prašymo nagrinėjimo procedūrą, pareiškėjo paaiškinimai objektyviai neatitiko tikrovės.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimais Nr. 22S950, Nr. 22S696, Nr. 22S947 nusprendė įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti juos UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Įvertinus tai, kad pareiškėjai A. A., A. A. neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jų ryšys su H. A. nėra nustatytas, kad atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, H. A. savo paaiškinimuose teikė skirtingas detales, pareiškėjo paaiškinimai objektyviai neatitiko tikrovės, pareiškėjai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, visa tai rodo, kad užsieniečiai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teisės. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, dalis pareiškėjų šeimos jau yra išvykę į savo kilmės šalį, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021). Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarė, nebandė išvykti nei pasislėpti, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Pareiškėjų atstovas skunduose nurodė, kad Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Visgi, skunduose nėra detalizuota, kokios sąlygos nėra tinkamos ir prilygsta kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui. Be to, pareiškėjo vaikai, nors ir būdami pažeidžiami asmenys, turi visas teises gauti medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ar kitas paslaugas, psichologinę pagalbą. Jei tokių paslaugų teikimas apgyvendinimo vietoje nėra įmanomas, užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu turėtų būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir paslaugas gauti kitoje vietoje, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimai Nr. 22S950, Nr. 22S696, Nr. 22S9 priimti pagrįstai ir teisėtai, todėl skundai atmestini, o sprendimai paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų A. A., H. A., A. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimų Nr. 22S950, Nr. 22S696, Nr. 22S9 panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėjas Linas Pukinskas