Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Žilvinui Danilevičiui ir Sonatai Janušytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. L. – B. (toliau – pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-5197-2022, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-5197-2022 (toliau – Nutarimas) D. L. – B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 3 550 Eur bauda, dėl to, kad ji būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadove nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 30-3153/21 (toliau – Įsakymas) 3.1 papunkčio, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota per 30 dienų nuo Įsakymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui (toliau – Skyrius) veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini) [Pastaba. Nutarime yra padaryta klaida įvardijant namą, nurodant (duomenys neskelbtini)] (toliau – Namas), ataskaitą ir perduoti UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Administratorius) Namo turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 4 punktą parengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydama pareigas. Nutarime nurodoma, kad apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą D. L. – B. buvo informuota Skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. A51-52926/22(3.3.2.26E-BŪS), šaukiama neatvyko, paaiškinimų tyrimui nepateikė. Administracinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad iki Įsakyme nustatyto termino (iki 2022 m. sausio 11 d.) ataskaita Skyriui nepateikta; naujai paskirtas Administratorius Skyriui 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. R2-44 pateikė informaciją, kad Bendrovė neteisėtai teikia paslaugas daugiabučiame Name ir iki šiol nėra perduota Namo ir su Namo valdymu susiję dokumentai, kaupiamųjų lėšų, Pareiškėja taip pat nevykdo Įsakymo 3.1.2. papunkčio reikalavimo – perduoti Administratoriui Namo turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydama pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; nusižengimo padarymo laikotarpiu (nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.) D. L. – B. buvo atsakinga už Įsakymo 3.1 papunkčio vykdymą (b. l. 9–11, 32–35, 59–61).

3.2. Įgaliojimas neturi teisinės reikšmės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui ir už nustatytą pažeidimą atsakingas administracinėn atsakomybėn traukiamas tinkamas asmuo. Įsakymas yra teisėtas, galiojantis, todėl turi būti vykdomas.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėjai nuobaudų už analogiškus administracinius nusižengimus yra skirta labai daug. Institucija turėjo svarstyti klausimą dėl Pareiškėjos veiklos tęstinumo, tačiau tai nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

7. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 3 d. Nutarimu (kuris surašytas 2022 m. balandžio 20 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu) pareiškėja D. L. – B. pripažinta kalta pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 3 550 Eur bauda. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad pareiškėja, būdama Bendrovės vadove, neįvykdė 2021 m. gruodžio 13 d. Įsakymo 3.1 papunkčio, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota per 30 dienų nuo įsakymo dienos pateikti Skyriui veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu Namu ataskaitą. Taip pat pažymėta, kad Įsakymas nebuvo įvykdytas ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną, t. y. 2022 m. balandžio 20 d.

8. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nereikalauja padarinių kilimo. ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už padarytą nusižengimą pakartotinai.

9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 30-3153/21 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ nutarta Namo bendrojo naudojimo objektų administratore paskirti UAB (duomenys neskelbtini) (1 punktas). UAB (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo šio įsakymo dienos įpareigota pateikti Skyriui veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), ataskaitą (Įsakymo 3.1.1 papunktis) ir perduoti UAB (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas (Įsakymo 3.1.2 papunktis) (b. l. 54–57).

10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Įsakymas yra teisėtas ir vykdytinas. Pareiškėjai Įsakymas buvo žinomas, jis nebuvo apskųstas teismui, todėl Įsakyme nustatytiems įpareigojimams įvykdyti numatytas 30 dienų terminas pasibaigė 2022 m. sausio 11 d., tačiau iki nurodyto termino nebuvo įvykdyti Įsakymu Pareiškėjai nustatyti įpareigojimai.

11. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad ji kaip Bendrovės vadovė turi teisę įgalioti asmenis atlikti tam tikrus veiksmus, o atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio nuostatas gali būti taikoma ir kitiems atsakingiems asmenims, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad dėl Įsakymo 3 punkto nevykdymo yra atsakingas pareiškėjos nurodytas asmuo – A. S.. Iš 2021 m. gruodžio 20 d. įgaliojimo Nr. MBT-ĮAB-21-126-1 (b. l. 36) turinio matyti, kad šiuo įgaliojimu pareiškėja įgaliojo A. S. veikti įgaliotojo (Bendrovės) vardu: pagal priimtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ar kitos institucijos nurodymus, organizuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo dokumentacijos, patalpų savininkų sukauptų lėšų perdavimą, įskaitant dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktų pasirašymą su bendrojo naudojimo objektų valdytojais (jungtinės veiklos sutarties įgaliotais asmenimis, bendrijų pirmininkais/atstovais, administratoriais ir pan.), pateikti priėmimo-perdavimo aktų kopijas ir daugiabučių namų veiklos, susijusios su administruojamais namais, ataskaitas Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 36). Visų pirma šis įgaliojimas yra labai abstraktus, faktiškai suteikiantis pareigą Bendrovės vardu atlikti visus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymus ar kitos institucijos nurodymus, organizuoti visų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų turto/dokumentacijos perdavimą kitam administratoriui, bei pateikti priėmimo-perdavimo aktų kopijas ir daugiabučių namų veiklos, susijusios su administruojamais namais, ataskaitas Vilniaus miesto savivaldybei, kai Bendrovė užsiima bendrojo naudojimo objektų administravimu ir turi labai daug administruojamų objektų. Vadovaujantis šiuo įgaliojimu, A. S. faktiškai yra atsakinga už visą Bendrovės veiklą, kai pagal įstatymus tokia atsakomybė tenka Bendrovės vadovui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Antra, byloje nėra duomenų, kad A. S. buvo paskirta įgaliotuoju asmeniu administruojant būtent namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame įgaliojime nėra nurodyta, dėl kokių objektų (gyvenamųjų namų) įgaliojimas yra išduodamas; taip pat nėra detalizuoti suteikiami įgalinimai (kokius konkrečiai veiksmus įgaliotinis turi teisę atlikti ir už kokias konkrečiai pareigas jis yra atsakingas).

12. Be jau išdėstytų įgaliojimo turinio trūkumų, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, priešingai, negu nurodė pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu, įgaliotas asmuo faktiškai negalėjo įvykdyti visų Pareiškėjai Institucijos Įsakyme nustatytų įpareigojimų, nes įgaliojimu įgaliotam asmeniui tik buvo suteikiamos neribojamos teisės dėl dokumentacijos pateikimo/perdavimo ir sukauptų gyventojų lėšų perdavimo, tačiau pareiškėja turėjo pareigą ne tik pateikti (perduoti) su administruojamu namu susijusius dokumentus ir sukauptas gyventojų lėšas, bet ir, minėta, perduoti UAB (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) turtą jo buvimo vietoje, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas (Įsakymo 3.1.2 papunktis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėja A. S. yra perdavusi administruojamo namo turtą, kurį A. S., vykdydama Institucijos Įsakymą, galėtų perduoti UAB (duomenys neskelbtini), taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydama pareigas (su Įsakyme nustatytomis išimtimis). Taigi, iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad A. S. net neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Institucijos Įsakyme Pareiškėjai nustatytų įpareigojimų, t. y. A. S. galėjo įvykdyti tik Pareiškėjai Įsakymo 3.1.1 papunktyje ir dalį 3.1.2 papunktyje nustatytų įpareigojimų. Kita vertus, nors su įgaliojimu A. S. yra pasirašytinai supažindinta, tačiau byloje nėra duomenų, kada toks supažindinimas atliktas, todėl net negalima išvada, kad A. S. su įgaliojimu buvo supažindinta iki 2022 m. sausio 11 d., t. y. iki Įsakymu nustatytų įpareigojimų įvykdymo termino pabaigos. Apibendrinant išdėstytus argumentus, atsižvelgiant į tai, kad pats įgaliojimas išduotas praėjus 7 dienoms po Institucijos Įsakymo, kuriuo Pareiškėjai nustatyti privalomai vykdytini įpareigojimai, į tai, kad nėra aišku, kada A. S. su įgaliojimu supažindinta, į tai, kad įgaliojimu A. S. įgaliota siauresne veiksmų atlikimo galimybe, negu reikia norint tinkamai įvykdyti visus Įsakymu Pareiškėjai nustatytus įpareigojimus, į tai, kad pats įgaliojimo tyrinys yra labai nekonkretus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakinga už Įsakymo neįvykdymą byloje turėtų būti A. S..

13. Pareiškėja nesutinka ir dėl administracinio nusižengimo sudėties, nurodydama, jog jos kaltė ir pavojingas veikimas (neveikimas) neįrodyti, Įsakyme nurodytas įpareigojimas, nors ir pavėluotai, bet įvykdytas. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, Pareiškėja skunde ir Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, jog 2022 m. sausio 11 dienai, t. y. suėjus Įsakymo įvykdymo (30 dienų) terminui, Įsakymas nebuvo įvykdytas. Daugiabučio Namo dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad 2022 m. vasario 28 d. Bendrovės vardu priežiūros inžinierius A. Č. perdavė dalį privalomos dokumentacijos naujam Administratoriui. Neperduota – operatyvinio žurnalo originalas, šilumos punkto ir elektros skydinės raktai. Nurodyta, kad į Administratoriaus sąskaitą bus pervesta bendrojo naudojimo objektams atnaujinti sukaupta privaloma kaupiamųjų lėšų suma (b. l. 18). Mokėjimo nurodymas Nr. 1553 patvirtina, kad 2022 m. balandžio 26 d. Bendrovė naujam Administratoriui pervedė Namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti sukauptas privalomai kaupiamas lėšas (b. l. 16). Taigi, terminas Įsakyme nustatytiems įpareigojimams įvykdyti iš esmės praleistas. Byloje nėra duomenų, kad Įsakymu nustatytų įpareigojimų neįvykdymą per nustatytą terminą lėmė nuo Pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, pateisinančios tokį santykinai ilgą Įsakymu nustatyto termino įpareigojimams įvykdyti praleidimą, pateisiantį pavėluotą įpareigojimų įvykdymą. Toks Pareiškėjos sąmoningas neveikimas (Įsakymu nustatytų įpareigojimų nevykdymas) vertinamas tyčiniu, t. y. konstatuotina ir Pareiškėjos kaltė, ir tyčia dėl Įsakymu nustatytų įpareigojimų nevykdymo.

14. Iš Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos nustatyta, kad Bendrovė 2021 m. kovo 11 d. sudarė Įsakymu įpareigotą pateikti Namo ataskaitą (b. l. 19-21). Duomenų, kada ši ataskaita buvo patalpinta Bendrovės interneto svetainėje, nėra. Iš Institucijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo, taip pat Institucijos atsiliepimo į Pareiškėjos skundą nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai, t. y. 2022 m. balandžio 20 d., ši ataskaita Skyriui nebuvo pateikta.

15. Nors tiek Pareiškėjos skunde nurodyta, tiek Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Institucija turi galimybę reikalaujamą ataskaitą matyti UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje, o Pareiškėja tariamai manė, kad tokiu būdu reikalavimas pateikti ataskaitą yra įvykdytas tinkamai, vis dėl to, Institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitas visada atsiųsdavo el. paštu, Pareiškėjos atstovas šios aplinkybės neneigė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjai buvo žinoma, kokiu būdu ji turi Institucijai pateikti administruojamo namo ataskaitą. Kita vertus, jeigu Pareiškėjai nebuvo suprantamas Įsakymo 3.1.1 papunktyje nustatyto įpareigojimo dalies – administruojamo namo ataskaitos Institucijai pateikimo – įvykdymo būdas, Pareiškėja galėjo kreiptis į Instituciją ir išsiaiškinti, kokiu būdu ji turi pareigą įvykdyti šį Institucijos įpareigojimą. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėja nebandė išsiaiškinti, kokiu būdu ataskaitą ji turi pateikti Institucijai, į tai, kad ataskaitų teikimo praktika tarp Institucijos ir UAB (duomenys neskelbtini) visada buvo tokia, kad ataskaitos buvo teikiamos el. paštu, konstatuotina, kad Pareiškėjai buvo žinoma, jog reikalaujamą ataskaitą Institucijai Pareiškėja turėjo pateikti el. paštu. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad Pareiškėjos A. S. išduotu įgaliojimu A. S. taip pat įgaliota „pateikti <...> ataskaitas Vilniaus miesto savivaldybei“, o ne patalpinti ataskaitas UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje. Nors administruojamų namų ataskaitos yra skelbiamos viešojoje erdvėje (namų administratorių interneto svetainėse) ir Institucija turėjo galimybę ataskaitą, kurią Pareiškėja buvo įpareigota pateikti, matyti, nesutiktina su Pareiškėjos skunde nurodytu argumentu, kad, Institucijos reikalavimas pateikti ataskaitas, Institucijai turint galimybę ataskaitas matyti viešojoje erdvėje (Institucijos atstovai teismo posėdžio metu šios aplinkybės neneigė), yra perteklinis. Ši aplinkybė neeliminuoja Pareiškėjos pareigos tokią ataskaitą Institucijai pateikti. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. O UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainė nepatenka į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų bazių, kuriose pateikiamos informacijos Institucija negali reikalauti, sąrašą.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. S. buvo paskirta įgaliotuoju asmeniu administruojant namą, esantį (duomenys neskelbtini), į tai, kad įgaliojime nėra nurodyta, dėl kokių objektų (gyvenamųjų namų) įgaliojimas yra išduotas, į tai, kad įgaliojime nėra detalizuoti suteikiami įgalinimai, į tai, kad A. S. nebuvo įgaliota perduoti UAB (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) turtą jo buvimo vietoje ir grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas (byloje nėra duomenų, kad Pareiškėja A. S. būtų perdavusi kokius nors daiktus), todėl šių įpareigojimų objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti, į tai, kad negalima neginčijama išvada, kad A. S. su įgaliojimu supažindinta iki pasibaigė Įsakymu Pareiškėjai nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminas, į tai, kad Pareiškėja, suprasdama pareigą vykdyti Institucijos įsakymą, sąmoningai jo nevykdė, dėl to konstatuota jos kaltė ir tyčia, darytina išvada, kad skundžiamu Nutarimu Institucija pagrįstai pripažino, jog būtent pareiškėja D. L. – B., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, yra atsakinga dėl to, kad nebuvo tinkamai ir laiku įvykdyti Įsakymo 3.1. papunktyje nustatyti įpareigojimai.

17. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad pareiškėja D. L. – B. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario mėn. daug kartų buvo traukiama atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1, 2 dalis už analogiško pobūdžio nusižengimus, t. y. už Institucijos įsakymų nevykdymą. Visi įsakymai buvo priimti per trumpą laiką ir jų skaičių lėmė subjektų, kuriems turėjo būti perduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas, skaičius, visas veikas pareiškėja padarė tokiu pat būdu – nevykdė įsakymuose nustatytų įpareigojimų. Atsižvelgiant į tai, yra teisinio pagrindo manyti, kad pareiškėjos veiksmai galėjo susidėti iš tapačių veikų, tačiau jas visas jungė bendra kaltė, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti svarstomas klausimas dėl to, ar buvo padaryti pavieniai nusižengimai ar tęstinė veika.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad analogiškose bylose norint padaryti išvadą, ar asmuo padarė vieną tęstinį, ar kelis atskirus ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar įsakymai buvo priimti dėl vienarūšio dalyko; 2) ar visi įsakymai buvo priimti per trumpą laiko tarpą; 3) ar visos veikos buvo padarytos tokiu pat būdu; 4) ar visas padarytas veikas jungė bendra asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019 ir Nr. 2AT-36-719/2020). Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai tais atvejais, kai bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme ir panašiu laiku. Būtent tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes bus galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą vertinant D. L. – B. veiksmus šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl jų išsprendimas bylos nagrinėjimui yra būtinas. Pastebėtina, kad tokios praktikos Vilniaus miesto apylinkės teismas laikosi ir kitose administracinių nusižengimų byloje dėl Pareiškėjos padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnyje, vertinimo (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-1123/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-198-1131/2022), tokiai pozicijai pritarė ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-183-468/2022, atmetęs Institucijos apeliacinį skundą.

19. Dėl dalies tapačių pareiškėjos veiksmų yra priimti nutarimai, dėl kitos dalies – surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019). Tuo tarpu iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad nutarimus priėmė ta pati pareigūnė arba administracinio nusižengimo protokolus surašė to paties skyriaus pareigūnai. Tokios aplinkybės taip pat kelia abejones, ar tinkamai buvo įvertintos veikos, už kurių padarymą rašomi protokolai ir priimami nutarimai. Taigi, Institucijai akivaizdžiai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus, tačiau klausimas dėl to, ar buvo padaryti pavieniai nusižengimai ar tęstinė veika, nebuvo svarstomas. Maža dalis dėl pareiškėjos priimtų nutarimų buvo jos apskųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl net ir teismui sujungus keletą šių bylų teisme, būtų pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas, siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjos veiksmus, nes teismas, sujungęs tik kelias bylas, galėtų įvertinti tik labai mažą dalį pareiškėjos galimai tęstinių veiksmų, kai tuo tarpu dėl didžiosios dalies kitų veiksmų dar tik yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai ar administracinio nusižengimo teisena dar vyksta Institucijoje. Tokia situacija sudaro sąlygas, kad galėtų būti dirbtinai pasunkinama pažeidimą padariusio asmens padėtis arba jis gali likti teisingai nenubaustas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad susiklostė tokia situacija, kai tik Institucija, turinti teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus ir priimti nutarimus, gali įvertinti visus pareiškėjos atžvilgiu Institucijos priimtus procesinius dokumentus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie pareiškėjos veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt., todėl vadovaujantis teisingumo principu nagrinėjamoje situacijoje visų pirma pareiga pareiškėjos analogiško pobūdžio veiksmus įvertinti tenka Institucijai. Kartu pažymėtina ir tai, kad Institucija, esant teisiniam pagrindui, bylose, kuriose jau priimti nutarimai dėl pareiškėjos veiksmų, kurie galimai gali būti tęstiniai kitų analogiško pobūdžio pareiškėjos veiksmų atžvilgiu, dėl kurių yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai, privalo vadovautis bylos atnaujinimo institutu, numatytu ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Institucija privalo iš naujo įvertinti tiek tuos pareiškėjos veiksmus, dėl kurių jau yra priimti nutarimai, tiek tuos, dėl kurių yra surašyti tik administracinio nusižengimo protokolai. Dėl šių priežasčių teismas nepasisako ir dėl pareiškėjai inkriminuoto pakartotinumo požymio, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje.

20. Papildomai teismas pažymi, jog išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2022 m. sausio 19 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-715-2022, kuriuo D. L. – B. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi byloje Nr. II-198-1131/2022 grąžino bylą Institucijai pakartotiniam nagrinėjimui. Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. AN2-183-468/2022 2022 m. birželio 13 d. nutartyje, kuria atmestas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės apeliacinis skundas, atkreiptas Institucijos atstovės dėmesys į tai, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti Institucija (teismas), skundžiamoje teismo nutartyje nėra konstatuota nei, kad D. L. – B. pažeidimai turėtų būti vertinami kaip viena tęstinė veika, nei pritarta Institucijos nutarime išdėstytoms išvadoms dėl veikų netapatumo, tiesiog iškeltas klausimas, kuris nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, privalo būti atsakytas. Atsižvelgiant į tai, Institucija gali priimti analogišką sprendimą, kuriuo konstatuos, jog D. L. – B. padarė pavienius nusižengimus, tačiau toks nutarimas privalo būti motyvuotas ir jame turi būti aiškiai pasisakyta, kodėl padaryti pažeidimai nelaikomi viena tęstine veika.

21. Dėl Institucijos padarytų teisės taikymo klaidų dar surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą šioje byloje ir nevertinant visų kitų analogiško pobūdžio pareiškėjos veiksmų kitose Institucijos nagrinėjamose administracinio nusižengimo bylose, Institucijos nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Institucijai iš naujo spręsti dėl pareiškėjos analogiškų veiksmų šioje ir kitose Institucijos nagrinėjamose analogiško pobūdžio bylose vertinimo kaip galbūt tęstinės (-ių) veikos (-ų) (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjos D. L. – B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-5197-2022 (ROIK: 22165424221) ir grąžinti bylą institucijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.