- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1534-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00625-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- A. B.-C
- Atsakovas
- C. J. C.
Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00625-2012-4
2013 m. gruodžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B.-Ch. ir atsakovo C. J. C. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B.-Ch. ieškinį atsakovui C. J. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-07-26 Palangos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. B.-Ch. ieškinį atsakovui C. J. C., kuriuo ieškovė prašė:
1) nutraukti jos su atsakovu 2010-04-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;
2) nustatyti sūnaus G. S. J. C. gyvenamąją vietą su motina;
3) nustatyti tokią sūnaus G.S.J. C. bendravimo tvarką su tėvu: sūnaus G.S.J. C. motina A. B.-Ch. įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečio sūnaus G.S.J. C. tėvui C. J. C. bendrauti su sūnumi iki jo 10 metų amžiaus jo faktinėje gyvenamojoje vietoje arba bet kur kitur dalyvaujant kartu vaiko motinai arba su raštišku mamos sutikimu; C. J. C. neturi teisės išvykti su sūnumi G. S. J. C. iš Lietuvos be vaiko motinos raštiško sutikimo; kita bendravimo su vaiku tvarka nustatoma bendru sutarimu iš anksto susitarus, jeigu tam neprieštarauja pats vaikas, jo teisėti interesai, jo sveikatos būklė ir įprastas vaiko gyvenimo režimas;
4) priteisti iš atsakovo C. J. C. nepilnamečio sūnaus G. S. J. C. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės po 2070 Lt (600 eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti motinai A. B.-Ch.;
5) priteisti iš atsakovo ieškovei 50 000 Lt neturtinę žalą;
6) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: rytietišką oranžinę lempą; kompaktines plokšteles; knygas; 6 stiklinių rinkinį iš „Maisons du Monde“ (3 žalios, 3 mėlynos); baltą šviestuvą, žvakides ir įrankių komplektą iš „Ikea“, George123 Vall Art paveikslą iš „Olli and Lime“; mašininį šaldytuvą; medžiagas; „Ecology Organic“ indų servizą iš „John Lewis“: 1 salotinę (Ecology Organic Shallow Bowl), 4 dideles lėkštes (Ecology Organic Dinner Plates, Set of 4), 4 mažas lėkštes (Ecology Organic Side Plates, Set of 4), 4 bliūdelius (Ecology Organic Bowls, Set of 4, Dia. 18cm), 6 puodelius (Ecology Organic Mug, Bubble, Set of 2; Ecology Organic Mug, Mesh, Set of 2; Ecology Organic Mug, Rib, Set of 2); 2 naktines stalines lempas iš „Fly“ „Misfit“ 14x42cm; Gabrieliaus lovytę (Sleigh Cotbed in Dark Finish) ir čiužinį iš „Toys R Us“; Gabrieliaus automobilinę sėdynę „Cybex Pallas iš „Mamas & Papas“; 2 žalius rankšluosčius („Text“) iš „Carrefour“;1 mažą lyginimo lentą + pilką lyginimo lentos užvalkalą iš „Carrefour“; 1 skalbinių džiovyklę iš „Carrefour“; 1 žalią pufą „Maille“ 50cm iš „Fly“; dvi keptuves: 1 „Tefal Preference“ 30 cm, 1 „Tefal Preference Wok“ cm; 1 grilių „Philips“; 1 „Thomas“ garų puodą; „Thomas“ 7 peilių rinkinį (1 duonos peilis, 1 salotų peilis, 1 daržovių peilis, 1 mėsos peilis, 1 eilių galąstuvas, 1 žuvies peilis, 1 universalus peilis) ir medinį „Thomas“ laikiklį peiliams; 1 stiklinę vazą; 6 mini stiklinių rinkinių iš „Fly“; 6 stiklinių puodelių rinkinį su gėlėmis iš „Maisons du Monde“;
7) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: miegamojo baldų komplektą „Shine“ iš „Fly“: 1 dvigulė lova ir čiužinys, du naktiniai staliukai; rudą tamsaus medžio kėdę iš „Maisons du Monde“; 1 violetinį pufą „Maille“ 50 cm iš „Fly“; 6 stiklinių rinkinį „Godis, Mix, Green“ iš „Ikea“; 4 kokteilinių stiklinių rinkinį (2 raudonos, 2 žalios); 3 puodelių rinkinį iš „Maisons du Monde“ (baltas, raudonas, pilkas); 2 puodelių rinkinį su avytėmis iš Airijos; 1 medinę salotinę iš „Sainsburry‘s“, tešlos maišymo puodus; 1 skalbinių džiovyklę ir skalbinių dėžę iš „Carrefour“; 1 didelę lyginimo lentą, 1 lygintuvą; 1 dulkių siurblį; 1 „Tefal Perfomance“ keptuvę 32 cm, 1 „Tefal Preference“ puodą; 1 duonos skrudintuvą „Grundig“ ir vieną virdulį „Grundig“; vieną nešiojamą indukcinę gaminimo plytelę „Carefour“; 1 Raclette grilių „Tefal“; 1 sūrio fondui įrenginį; „Thomas“ 6 kepsninių peilių rinkinį; 1 kopėčias; virtuvės įrankius; 3 vonios indelių rinkinį iš „Fly“ (2 muilinės, 1 dantų šepetėlių stiklinė); 4 rudų rankšluosčių rinkinį; 2 pilkų „Avene“ rankšluosčių rinkinį;
8) nustatyti, kad sutuoktiniai vienas kitam po santuokos nutraukimo išlaikymo neteiks;
9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę.
Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3–13).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo 2 070 Lt išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui ir nusprendė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas tvarkyti uzufrukto teise pavedant motinai A. B.-Ch. Iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovei iš atsakovo priteisė 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis CPK 781 str. 1 d., 784 str. 1 d., 785 str. 1 d., Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, vadinamo „Briuselis II bis“, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas) preambulės 12 p., 3 str. 1 d. a punkto 6 p. p., 8 str., 12 str. 3 d. a punkto nuostatomis, nustatęs, kad: ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, ji niekada nebuvo deklaravusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos, Lietuvoje praleisdavo daug laiko į Lietuvą grįždavo nuolat, pastarąjį kartą su sūnumi grįžo 2012-04-12 ir gyvena iki šiol; ieškovė ir jos nepilnametis sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje; ieškovės kreipimosi į Palangos miesto apylinkės teismą momentu G. S. J. C. gyvenamoji vieta buvo nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), ten pat buvo nustatyta ir ieškovės gyvenamoji vieta; mažamečio G. S. J. C. aplinka per vienerius metus nesikeitė, čia jį prižiūri ieškovė, jo seneliai, jis, ieškovei įsidarbinus Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini), ir čia persikėlus gyventi kartu su sūnumi (abu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo lankyti lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) Vilniuje; nėra patikimų duomenų, kad byla dėl santuokos nutraukimo Prancūzijos Respublikos teisme atsakovo iniciatyva buvo iškelta anksčiau ir buvo išnagrinėta, sprendė, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Atsakovo argumentus, kad ieškovė sūnų išvežė neteisėtai, prieš jo valią, planuodama negrįžti į Prancūziją, atmetė. Teismas nurodė, kad Reglamento 2 str. 11 p. reglamentuotų aplinkybių dėl neteisėto išvežimo ar negrąžinimo šioje byloje nenustatyta. Įvertinęs ieškovės pateiktos skrydžio bilietų elektroninės užsakymo pažymos duomenis, aplinkybes, jog į Lietuvą aplankyti anūko buvo atvykęs atsakovo tėvas G. C. ir tai teisme patvirtino ieškovės tėvas V. B., jog 2012 m. liepos mėnesį, po to kai birželį atsakovas telefonu pareiškė, jog nori skyrybų, ieškovė važiavo į Prancūziją išsiaiškinti tokio jo noro priežastį, ir sužinojusi, kad atsakovas turi kitą moterį, šiam nurodžius, kad nėra laukiama jo namuose, grįžo atgal į Lietuvą, jog ieškovė buvo grįžusi į Prancūziją po 2012-04-12 patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai, sprendė, kad minėti atsakovo argumentai dėl sūnaus neteisėto išvežimo yra nepagrįsti. Įvertinęs aplinkybes, jog: šalių nepilnametis sūnus yra 3 metų amžiaus, lanko lietuvišką darželį, ieškovė siekia, jog vaikas išmoktų prancūzų kalbą, tikslu susikalbėti su tėvu; nėra tiesioginių įrodymų apie atsakovo pajamas, turtą; ieškovė turi darbą, jos atlyginimas sudaro apie 3 000 Lt per mėnesį, kurio didžiąją dalį, ji skiria sūnui; byloje nėra išsamių įrodymų, kokia suma yra reikalinga šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti; vaikas specifinių poreikių neturi, sprendė, kad prašoma 2 070 Lt išlaikymo suma nėra pagrįsta ir protingus, pagrįstus vaiko poreikius (padengti išlaidas maistui, gydymui, laisvalaikiui, aprangai ir avalynei, būsto išlaikymui, darželiui) atitinkančia suma laikė 800 Lt sumą, kurią iš atsakovo ir priteisė (t. 3, b. l. 38-47).
Šalies argumentai
Ieškovė A. B.-Ch. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimo dalį, kuria teismas sumažino vaiko išlaikymo dydį ir prašo priteisti iš atsakovo C. J. C. nepilnamečio sūnaus G. S. J. C. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės po 2 070 Lt (600 eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti motinai A. B.-Ch. Teigia, kad atsakovas neprieštaravo prašytam priteisti išlaikymo dydžiui, nepateikė įrodymų, jog negali mokėti 2 070 Lt (600 eurų) išlaikymo sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį. Pateikia mažamečio vaiko minimalių poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodo 2 839 Lt sumą, ieškovės manymu, reikalingą išlaikyti vaikui per mėnesį. Į šią sumą įskaičiuoja vaiko maitinimui (iš viso mėnesiui 900 Lt), įvairiems mokesčiams (už gyvenamojo būsto nuomą, transportui, draudimui), darželio reikmenims, rinkliavai, būreliams, higienos, buities reikmenims, vaistams, laisvalaikiui, kitoms būtinoms išlaidoms reikalingas pinigų sumas. Nurodo, kad šiuo metu ieškovė dirba, tačiau viena turi išlaikyti būstą, padengti savo poreikius ir išlaikyti sūnų. Atsakovas per mėnesį uždirba virš 12 000 Lt. Paskutinį kartą vaiko išlaikymui 2 070 Lt atsakovas pervedė praėjusių metų birželio mėnesį. Vaikas greitai auga, jam reikalingi nauji rūbai, avalynė, vaikas labai judrus, smalsus, dalyvauja įvairių būrelių veikloje, susirgus jam reikalingi vaistai, vitaminai. Prašoma priteisti išlaikymo suma atsakovas padengtų tik dalį vaiko išlaikymui skirtinų lėšų. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 49–51).
Atsakovas C. J. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimą ir civilinę bylą nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, reglamentuotas Reglamente. Ginčas jau yra išspręstas Prancūzijos Bourg en Bresse apygardos teismo 2013-04-05 nesutaikinimo nutartimi, kuria buvo įgyvendinta pirma santuokos nutraukimo proceso stadija – nustatyta galimybė šalims nutraukti santuoką, pripažinta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu (atsakovu), vaikas turi būti grąžintas vaiko tėvui, nustatoma vaiko motinos (ieškovės) bendravimo su vaiku tvarka. Nurodo, kad ieškovė į Lietuvą iš Prancūzijos grįžo tik 2012-04-12, todėl ieškinio pateikimo dieną – 2012-07-20, Lietuvoje gyveno tik tris mėnesius. Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta visą laiką buvo Lietuvoje, tačiau faktiškai ji gyveno, daugiausiai laiko praleido Prancūzijoje, kartu su juo daug keliaudavo ir Lietuvą grįždavo tik pasisvečiuoti pas tėvus. Jis ir ieškovė bendrai, nuomos sutarties pagrindu, nuomavo butą Prancūzijoje. Tvirtina, kad sūnų ieškovė neteisėtai išsivežė ir laiko, draudžia jam su juo matytis, o ieškovės skrydžio bilieto į Lietuvą apmokėjimas atsakovo kreditine kortele, jo elektroninio pašto nurodymas elektroninės registracijos sistemoje nėra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys atsakovo sutikimą išvežti vaiką. Nors vaiko deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, Lietuvoje jis negyveno, pirmus dvejus savo gyvenimo metus praleido Prancūzijoje, kartu su ieškove išvyko gyventi į Lietuvą tik 2012-04-05 ir ieškinio pateikimo dienai vaikas Lietuvoje gyveno tik tris mėnesius. Nesutinka, su priteistu išlaikymu vaikui, nes tai kompetentingas spręsti Prancūzijos teismas, kuris ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Nurodo, kad atsakovas su prašymu dėl santuokos nutraukimo į Prancūzijos teismą kreipėsi 2012-07-18, ieškovei apie bylos iškėlimą pranešta per antstolį 2013-02-05. Ieškovė su ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą kreipėsi tik 2012-07-20, t. y. 2 dienomis vėliau nei atsakovas. Šių aplinkybių pagrindu, remdamasis Reglamento 19 str. 1 d. nuostata, teigia, kad Palangos miesto apylinkės teismas gavęs iš atsakovo informacija apie Prancūzijos teisme iškeltą ir nagrinėjamą bylą dėl tapataus ginčo tarp šalių, turėjo sustabdyti Lietuvoje iškeltą civilinę bylą, išspręsti klausimą dėl jurisdikcijos, o Prancūzijos teismui priėmus 2013-04-05 nesutaikinimo nutartį, bylą nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu (t. 2, b. l. 53-56).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, su juo nesutinka. Pažymi, kad ieškovė 2012-07-20 kreipėsi ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą, kuris 2012-07-26 ieškinį priėmė ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, uždraudė atsakovui sūnų išvežti iš Lietuvos bei ieškovės sutikimo, nustatė sūnaus ir tėvo bendravimą vaiko namuose, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. 2012-09-12 ši nutartis buvo įteikta atsakovo šeimos nariui – tėvui G. C.. Sužinojusi, kad atsakovas kreipėsi su ieškiniu į Prancūzijos teismą 2012-09-26, tų pačių metų lapkričio mėnesį ieškovė paprašė Prancūzijos teismo sustabdyti bylą Nr. 12/02426, kol Palangos miesto apylinkės teisme bus nustatyta šio teismo jurisdikcija ir išnagrinėta byla. Į šį prašymą atsakymo negavo iki šiol. 2012-12-12 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas konstatavo, jog byla teisminga Lietuvai ir apie tai informavo šalis ir Prancūzijos teismą. 2013-03-21 ieškovė pakartotinai kreipėsi į Prancūzijos teismą dėl bylos sustabdymo, tačiau ir į šį prašymą atsakymo negavo. 2013-03-31 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atmetė atsakovo atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nutarties, kuria taikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės ir šią nutartį paliko nepakeistą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teigia, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, su kuria jį sieja tiek pilietybės, tiek socialinis ryšys. Vaiko gyventas laikas iki 2013-04-05 buvo vieneri metai ir trys mėnesiai, taigi atsakovas šį faktą Prancūzijos teismui nutylėjo ir taip suklaidino teismą. Į Lietuvą su sūnumi išvyko atsakovui nupirkus bilietus ir atsakovui nusprendus išsiskirti su ieškove. Atsakovas melavo Prancūzijos teismui, jog ieškovė draudžia jam matytis su vaiku, jog ieškovė su vaiku nuo jo pabėgo. Argumentuoja Reglamento nuostatomis, teigia, kad Prancūzijos teismo 2013-04-05 nutartis yra žalinga vaikui, yra neteisėta ir naikintina Prancūzijos apeliacinio teismo. Atsakovo argumentus dėl bylos nutraukimo laiko nepagrįstus teise, todėl atmestinas. Prašo priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 61–67).
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
CPK 376 straipsnis bei CK trečios knygos nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose įrodinėjimo tikslas – nustatyti materialiąją tiesą, todėl teismas privalo savo iniciatyva surinkti kiek įmanoma daugiau susijusių su byla įrodymų, jei šalių pateiktų duomenų nepakanka. Teismas pats turi nuspręsti, kiek ir kokių įrodymų reikia teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Būtina ištirti ir įvertinti ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pačiam teismui nuspręsti dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Nors šalims lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti atitinkamą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 m.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinių skundų argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo.
Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, patvirtino Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (2004 Specialusis leidimas, 2004-12-30, Nr. 1).
Reglamento preambulėje inter alia skelbiama, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik santuokos ryšių nutraukimui ir neturėtų liesti tokių klausimų, kaip santuokos nutraukimo pagrindai, santuokos turtinės pasekmės, ar kitų papildomų priemonių (8), jog jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, o tai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei (12). Pagal Reglamentą byla teisme laikoma iškelta tada, kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui (Reglamento 16 str. 1 d. a punktas). Jeigu tarp tų pačių šalių skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl santuokos nutraukimo, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija (Reglamento 19 str. 1 d.). Jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai. Tokiu atveju šalis, kuri kreipėsi į teismą, kuriame buvo vėliau iškelta byla, gali tą ieškinį pateikti pirmajam teismui (Reglamento 19 str. 3 d.).
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Palangos miesto apylinkės teisme civilinė byla pagal ieškovės 2012-07-23 pateiktą ieškinį iškelta 2012-07-26 (žr. teisėjos Eglės Žakevičiūtės rezoliucija, t. 1, b. l. 3–13). Atsakovas su kvitu – rašytiniu prašymu dėl santuokos su ieškove nutraukimo į Prancūzijos teismą kreipėsi 2012-07-18 (teismo raštinėje registruota šio prašymo gavimo data, t. 1, b. l. 102). Prašymą dėl santuokos nutraukimo Prancūzijos teismui atsakovas pateikė ir 2012-09-13 (žr. medžiaga iš civilinės bylos Nr. 2-861-890/2012, b. l. 25-31, 33–28). Palangos miesto apylinkės teismas 2012-12-12 nutartimi nutarė informuoti Prancūzijos Maitre V. B. – Huissies de Justice teismą apie civilinės bylos Lietuvoje pagal ieškovės ieškinį iškėlimą (t. 1, b. l. 80–81). Duomenų, jog Prancūzijos teismas atsiliepė į pirmosios instancijos nutartį, pranešdamas, kad jų teismas jau yra iškėlęs analogišką civilinę bylą pagal atsakovo pareiškimą, byloje nenustatyta.
Vertinant išdėstytas faktines aplinkybes, sistemiškai analizuojant ir aiškinant Reglamento nuostatas, darytina išvada, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį pirmiau iškelta Lietuvoje – 2012-07-26, nes atsakovo pirma paduoto prašymo dėl santuokos nutraukimo registracijos data – 2012-07-18, užfiksuota Prancūzijos teismo raštinės antspaude, savaime dar nereiškia ir bylos dėl tokios pat civilinės bylos iškėlimo pagal atsakovo ieškinį fakto. Be to, akivaizdu, jog atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad minėtas prašymas būtų įteiktas ieškovei, dėl to ieškovei apie atsakovo 2012-07-18 pareiškimą pranešta teismo antstolio tik 2013-02-05 (t. 2, b. l. 131). Taigi, 2012-07-18 data nelaikytina bylos iškėlimo data Reglamento 16 str. 1 d. a punkto prasme. Duomenų, jog ieškovės veiksmai atitinka Reglamento 2 str. 11 d. pateikto neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turinį, byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal Reglamento 2 str. 11 d., neteisėtu vaiko išvežimu ar negrąžinimu laikomi atvejai, kai: a) tuo pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo; b) jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge ar jų su niekuo nesidalijant arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui. Laikoma, kad globa yra įgyvendinama kartu, kai pagal teismo sprendimą ar įstatymų nustatyta tvarka vienas tėvų teisių turėtojas negali spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuo 2012-04-12 iki dabar kartu su motina faktiškai gyvena Lietuvoje – valstybėje kurioje jis gimė, kurioje yra jo ir jo motinos (ieškovės) dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta, prioritetu laikant vaiko artumą su motina ir jo interesus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ginčas teismingas Lietuvos teismui.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo.
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas inter alia privalo išspręsti pareikšto reikalavimo dėl vaikų išlaikymo klausimą (CPK 385 str. 1 d.). Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais (CK 3.26 str. 2 d.). Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 str.). CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).
Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, remdamasis vaiko išlaikymo institutui taikytinu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais teismas grindė išlaikymo dydžio vaiko išlaikymui sumažinimą iki 800 Lt. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 2 839 Lt suma, laikytina akivaizdžiai per didelė bei faktiškai nepagrįsta. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad įrodymų, jog mažametis vaikas (šiuo metu šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) turi specialių poreikių (pvz. dėl ligos, invalidumo ir pan.) byloje nėra. Pažymėtina, kad vaikui priteistas išlaikymas negali būti naudojamos kitiems tikslams.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vaiko poreikiai suponuoja būtinybę priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo 2 070 Lt dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo išlaikymo klausimo sprendimui aktualias aplinkybes. Vien didelis atsakovo darbo užmokestis negali būti pagrindu ieškovei tikėtis tokio išlaikymo vaikui dydžio priteisimo, kuris būtų neproporcingas esamiems šiuo metu mažamečio vaiko poreikiams. Be to, prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, todėl šalys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.