Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00625-2012-4

2013 m. gruodžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B.-Ch. ir atsakovo C. J. C. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B.-Ch. ieškinį atsakovui C. J. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-26 Palangos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. B.-Ch. ieškinį atsakovui C. J. C., kuriuo ieškovė prašė:

1) nutraukti jos su atsakovu 2010-04-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;

2) nustatyti sūnaus G. S. J. C. gyvenamąją vietą su motina;

3) nustatyti tokią sūnaus G.S.J. C. bendravimo tvarką su tėvu: sūnaus G.S.J. C. motina A. B.-Ch. įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečio sūnaus G.S.J. C. tėvui C. J. C. bendrauti su sūnumi iki jo 10 metų amžiaus jo faktinėje gyvenamojoje vietoje arba bet kur kitur dalyvaujant kartu vaiko motinai arba su raštišku mamos sutikimu; C. J. C. neturi teisės išvykti su sūnumi G. S. J. C. iš Lietuvos be vaiko motinos raštiško sutikimo; kita bendravimo su vaiku tvarka nustatoma bendru sutarimu iš anksto susitarus, jeigu tam neprieštarauja pats vaikas, jo teisėti interesai, jo sveikatos būklė ir įprastas vaiko gyvenimo režimas;

4) priteisti iš atsakovo C. J. C. nepilnamečio sūnaus G. S. J. C. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės po 2070 Lt (600 eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti motinai A. B.-Ch.;

5) priteisti iš atsakovo ieškovei 50 000 Lt neturtinę žalą;

6) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: rytietišką oranžinę lempą; kompaktines plokšteles; knygas; 6 stiklinių rinkinį iš „Maisons du Monde“ (3 žalios, 3 mėlynos); baltą šviestuvą, žvakides ir įrankių komplektą iš „Ikea“, George123 Vall Art paveikslą iš „Olli and Lime“; mašininį šaldytuvą; medžiagas; „Ecology Organic“ indų servizą iš „John Lewis“: 1 salotinę (Ecology Organic Shallow Bowl), 4 dideles lėkštes (Ecology Organic Dinner Plates, Set of 4), 4 mažas lėkštes (Ecology Organic Side Plates, Set of 4), 4 bliūdelius (Ecology Organic Bowls, Set of 4, Dia. 18cm), 6 puodelius (Ecology Organic Mug, Bubble, Set of 2; Ecology Organic Mug, Mesh, Set of 2; Ecology Organic Mug, Rib, Set of 2); 2 naktines stalines lempas iš „Fly“ „Misfit“ 14x42cm; Gabrieliaus lovytę (Sleigh Cotbed in Dark Finish) ir čiužinį iš „Toys R Us“; Gabrieliaus automobilinę sėdynę „Cybex Pallas iš „Mamas & Papas“; 2 žalius rankšluosčius („Text“) iš „Carrefour“;1 mažą lyginimo lentą + pilką lyginimo lentos užvalkalą iš „Carrefour“; 1 skalbinių džiovyklę iš „Carrefour“; 1 žalią pufą „Maille“ 50cm iš „Fly“; dvi keptuves: 1 „Tefal Preference“ 30 cm, 1 „Tefal Preference Wok“ cm; 1 grilių „Philips“; 1 „Thomas“ garų puodą; „Thomas“ 7 peilių rinkinį (1 duonos peilis, 1 salotų peilis, 1 daržovių peilis, 1 mėsos peilis, 1 eilių galąstuvas, 1 žuvies peilis, 1 universalus peilis) ir medinį „Thomas“ laikiklį peiliams; 1 stiklinę vazą; 6 mini stiklinių rinkinių iš „Fly“; 6 stiklinių puodelių rinkinį su gėlėmis iš „Maisons du Monde“;

7) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: miegamojo baldų komplektą „Shine“ iš „Fly“: 1 dvigulė lova ir čiužinys, du naktiniai staliukai; rudą tamsaus medžio kėdę iš „Maisons du Monde“; 1 violetinį pufą „Maille“ 50 cm iš „Fly“; 6 stiklinių rinkinį „Godis, Mix, Green“ iš „Ikea“; 4 kokteilinių stiklinių rinkinį (2 raudonos, 2 žalios); 3 puodelių rinkinį iš „Maisons du Monde“ (baltas, raudonas, pilkas); 2 puodelių rinkinį su avytėmis iš Airijos; 1 medinę salotinę iš „Sainsburry‘s“, tešlos maišymo puodus; 1 skalbinių džiovyklę ir skalbinių dėžę iš „Carrefour“; 1 didelę lyginimo lentą, 1 lygintuvą; 1 dulkių siurblį; 1 „Tefal Perfomance“ keptuvę 32 cm, 1 „Tefal Preference“ puodą; 1 duonos skrudintuvą „Grundig“ ir vieną virdulį „Grundig“; vieną nešiojamą indukcinę gaminimo plytelę „Carefour“; 1 Raclette grilių „Tefal“; 1 sūrio fondui įrenginį; „Thomas“ 6 kepsninių peilių rinkinį; 1 kopėčias; virtuvės įrankius; 3 vonios indelių rinkinį iš „Fly“ (2 muilinės, 1 dantų šepetėlių stiklinė); 4 rudų rankšluosčių rinkinį; 2 pilkų „Avene“ rankšluosčių rinkinį;

8) nustatyti, kad sutuoktiniai vienas kitam po santuokos nutraukimo išlaikymo neteiks;

9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę.

Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3–13).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

CPK 376 straipsnis bei CK trečios knygos nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose įrodinėjimo tikslas – nustatyti materialiąją tiesą, todėl teismas privalo savo iniciatyva surinkti kiek įmanoma daugiau susijusių su byla įrodymų, jei šalių pateiktų duomenų nepakanka. Teismas pats turi nuspręsti, kiek ir kokių įrodymų reikia teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Būtina ištirti ir įvertinti ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pačiam teismui nuspręsti dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Nors šalims lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti atitinkamą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 m.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinių skundų argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo.

Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, patvirtino Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (2004 Specialusis leidimas, 2004-12-30, Nr. 1).

Reglamento preambulėje inter alia skelbiama, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik santuokos ryšių nutraukimui ir neturėtų liesti tokių klausimų, kaip santuokos nutraukimo pagrindai, santuokos turtinės pasekmės, ar kitų papildomų priemonių (8), jog jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, o tai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei (12). Pagal Reglamentą byla teisme laikoma iškelta tada, kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui (Reglamento 16 str. 1 d. a punktas). Jeigu tarp tų pačių šalių skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl santuokos nutraukimo, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija (Reglamento 19 str. 1 d.). Jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai. Tokiu atveju šalis, kuri kreipėsi į teismą, kuriame buvo vėliau iškelta byla, gali tą ieškinį pateikti pirmajam teismui (Reglamento 19 str. 3 d.).

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Palangos miesto apylinkės teisme civilinė byla pagal ieškovės 2012-07-23 pateiktą ieškinį iškelta 2012-07-26 (žr. teisėjos Eglės Žakevičiūtės rezoliucija, t. 1, b. l. 3–13). Atsakovas su kvitu – rašytiniu prašymu dėl santuokos su ieškove nutraukimo į Prancūzijos teismą kreipėsi 2012-07-18 (teismo raštinėje registruota šio prašymo gavimo data, t. 1, b. l. 102). Prašymą dėl santuokos nutraukimo Prancūzijos teismui atsakovas pateikė ir 2012-09-13 (žr. medžiaga iš civilinės bylos Nr. 2-861-890/2012, b. l. 25-31, 33–28). Palangos miesto apylinkės teismas 2012-12-12 nutartimi nutarė informuoti Prancūzijos Maitre V. B. – Huissies de Justice teismą apie civilinės bylos Lietuvoje pagal ieškovės ieškinį iškėlimą (t. 1, b. l. 80–81). Duomenų, jog Prancūzijos teismas atsiliepė į pirmosios instancijos nutartį, pranešdamas, kad jų teismas jau yra iškėlęs analogišką civilinę bylą pagal atsakovo pareiškimą, byloje nenustatyta.

Vertinant išdėstytas faktines aplinkybes, sistemiškai analizuojant ir aiškinant Reglamento nuostatas, darytina išvada, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį pirmiau iškelta Lietuvoje – 2012-07-26, nes atsakovo pirma paduoto prašymo dėl santuokos nutraukimo registracijos data – 2012-07-18, užfiksuota Prancūzijos teismo raštinės antspaude, savaime dar nereiškia ir bylos dėl tokios pat civilinės bylos iškėlimo pagal atsakovo ieškinį fakto. Be to, akivaizdu, jog atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad minėtas prašymas būtų įteiktas ieškovei, dėl to ieškovei apie atsakovo 2012-07-18 pareiškimą pranešta teismo antstolio tik 2013-02-05 (t. 2, b. l. 131). Taigi, 2012-07-18 data nelaikytina bylos iškėlimo data Reglamento 16 str. 1 d. a punkto prasme. Duomenų, jog ieškovės veiksmai atitinka Reglamento 2 str. 11 d. pateikto neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turinį, byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal Reglamento 2 str. 11 d., neteisėtu vaiko išvežimu ar negrąžinimu laikomi atvejai, kai: a) tuo pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo; b) jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge ar jų su niekuo nesidalijant arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui. Laikoma, kad globa yra įgyvendinama kartu, kai pagal teismo sprendimą ar įstatymų nustatyta tvarka vienas tėvų teisių turėtojas negali spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuo 2012-04-12 iki dabar kartu su motina faktiškai gyvena Lietuvoje – valstybėje kurioje jis gimė, kurioje yra jo ir jo motinos (ieškovės) dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta, prioritetu laikant vaiko artumą su motina ir jo interesus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ginčas teismingas Lietuvos teismui.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas inter alia privalo išspręsti pareikšto reikalavimo dėl vaikų išlaikymo klausimą (CPK 385 str. 1 d.). Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais (CK 3.26 str. 2 d.). Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 str.). CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, remdamasis vaiko išlaikymo institutui taikytinu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais teismas grindė išlaikymo dydžio vaiko išlaikymui sumažinimą iki 800 Lt. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 2 839 Lt suma, laikytina akivaizdžiai per didelė bei faktiškai nepagrįsta. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad įrodymų, jog mažametis vaikas (šiuo metu šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) turi specialių poreikių (pvz. dėl ligos, invalidumo ir pan.) byloje nėra. Pažymėtina, kad vaikui priteistas išlaikymas negali būti naudojamos kitiems tikslams.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vaiko poreikiai suponuoja būtinybę priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo 2 070 Lt dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo išlaikymo klausimo sprendimui aktualias aplinkybes. Vien didelis atsakovo darbo užmokestis negali būti pagrindu ieškovei tikėtis tokio išlaikymo vaikui dydžio priteisimo, kuris būtų neproporcingas esamiems šiuo metu mažamečio vaiko poreikiams. Be to, prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, todėl šalys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.