Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-179-265/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-31Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-31
Bylos Nr.
2S-179-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00625-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
C. J. C.
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-179-265/2013Teisėja E. Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00625-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo C. J. C. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. – C. ieškinį atsakovui C. J. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė iki bus priimtas teismo sprendimas byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus G. S. J. C. gyvenamąją vietą su motina, uždraudžiant vaiko tėvui C. J. C. išvykti su sūnumi iš Lietuvos be vaiko motinos raštiško sutikimo bei priteisti iš atsakovo C. J. C. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 1 000 litų per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-07-26 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo ketinimą išsivežti sūnų į Prancūziją padarė išvadą, jog apsaugant nepilnamečio ieškovės sūnaus interesus tikslinga iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sūnaus G. S. J. C. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. B. – C., uždraudžiant vaiko tėvui C. J. C. išvykti su sūnumi G. S. J. C. iš Lietuvos be ieškovės raštiško sutikimo. Taip pat teismas konstatavo, kad būtiniausiems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti iš tėvo priteistinas laikinas išlaikymas po 400 Lt vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tuo tarpu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.

Atsiliepimas

Atsakovas su priimta nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, nepilnamečio sūnaus ir atsakovo, kaip vaiko tėvo, interesus, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Pasak atsakovo, faktinė sutuoktinių gyvenamoji vieta buvo Prevessin Moens komunoje Prancūzijos Respublikoje, tai įrodo nuomos sutartis, kurioje sutuoktiniai išreiškė savo ketinimą šią gyvenamąją patalpą išsinuomoti šeimos poreikiams, tačiau ieškovė apleido šeimos būstą bei šių metų vasarą apgaule išsivežė vaiką į Lietuvą atostogoms. Pasak atsakovo, vaiko išvežimas yra neteisėtas, kadangi ieškovė neturi teisės viena priimti sprendimų, susijusių su bendru tėvų įsipareigojimų ir teisių vykdymu. Atsakovas nurodo, jog tik Prancūzijos teismas yra kompetentingas nagrinėti klausimus, susijusius su ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimu bei jų vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Be to atsakovas nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės yra pažeista jo teisė matytis su sūnumi, o tai pažeidžia ir viešąjį interesą.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovo atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovės, teisės normų analizė ir tarptautinė teismų praktika įrodo, jog ginčas nagrinėtinas Lietuvos teismuose, kadangi socialinis vaiko ryšys ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuva. Šalys, kaip šeima, Prancūzijoje gyveno labai trumpą laiką, todėl teigti, kad šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tuo labiau, kad vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje. Taip pat ieškovė nurodo, jog vaikas nėra slepiamas, tėvui žinoma vaiko gyvenamoji vieta, jis joje yra lankęsis ir gyvenęs. Be to, kaip nurodo ieškovė, jam nėra daromos kliūtys matytis su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu siekia išsivežti vaiką, tuo sukeldamas jam neigiamus emocinius išgyvenimus ir pakenktų jo psichologinei būsenai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog teismingumo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį. Su teismingumu susijusius klausimus teismas išsprendžia dar prieš iškeldamas civilinę bylą. Konstatavęs, jog ieškinys neteismingas tam teismui, į kurį kreipiasi ieškovas, atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Vis dėlto galima situacija, kai nagrinėjant bylą paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos prieš iškeliant bylą, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turi dar kartą įvertinti, ar byla teisminga tam teismui, į kurį kreipėsi ieškovas, ir priklausomai nuo aplinkybių priimti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šių aplinkybių kaip pirmoji instancija netiria ir nevertina apeliacinės instancijos teismas, šių aplinkybių vertinimas – pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kurie susiję su teismingumu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, atsakovas iš esmės skundžia tik tą nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas uždraudė išvykti atsakovui su vaiku iš Lietuvos be ieškovės sutikimo. Atsakovas nurodo, jog tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia jo teisę matytis su sūnumi, o tai pažeidžia ir viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia laikinųjų apsaugos priemonių interpretacija nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsakovui nėra apribota galimybė matytis su vaiku. Tuo labiau, kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku. Be to, atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų specifiką, atsakovas turi galimybę su vaiku bendrauti ir per atstumą, o ieškovė neturi teisės riboti ar varžyti tokio bendravimo būdo. Dėl to, atsižvelgiant į visas aplinkybes, negalima sutikti su atsakovo pozicija, jog yra apribota jo teisė bendrauti su vaiku. Tuo tarpu atsižvelgiant į ginčo specifiką ir konfliktinius santykius, kurie susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina, kol bus išspręsta byla ir priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšis numatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tuo tarpu laikinoji apsaugos priemonė - uždraudimas vaiko tėvui C. J. C. išvykti su sūnumi G. S. J. C. iš Lietuvos be ieškovės raštiško sutikimo yra priemonė, kuri užtikrina, jog vaikas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gyvens su motina jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje.

Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei mastą nepažeidė atsakovo teisės matytis su sūnumi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje buvo pažeisti atsakovo ir jo sūnaus interesai. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas