Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miranda LT“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miranda LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Miranda LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33602 (toliau – ir Nutarimas).

2.1. VDI ginčijamu Nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė pareiškėjui 250 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas pažeidimą pripažįsta, tačiau jį laiko formaliu, vienkartinio pobūdžio, atsitiktiniu, sukeliančiu neadekvačias ir neproporcingas pasekmes – sankcijas (Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) neišduodami leidimai užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) turimi leidimai panaikinami).

2.2. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliečio A. M. (A. M.) (toliau – ir Užsienietis) specialybė (pareigybė) patenka į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą tiek Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A1-1131 „Dėl Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2021 metams patvirtinimo“, tiek Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams patvirtinimo“. Užsieniečio kvotos nebuvo pasibaigusios, jam nereikėjo laukti, kol Migracijos departamentas išnagrinės jo leidimą gyventi ir priims teigiamą sprendimą ar bus priimtas sprendimas dėl jo darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepagrįstai nubaustas pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

2.3. Nutarime neteisingai įvertinta kreipimosi į Migracijos departamentą pareiga, kuri nepagrįstai yra perkelta darbdaviui. Priešingai nei nurodyta Nutarime, keičiant darbdavį, naujas leidimas gyventi darbuotojui nėra išduodamas, be to, keičiant darbdavį, prašymą dėl darbdavio pakeitimo Migracijos departamentui gali ir privalo pateikti tik pats darbuotojas, o ne darbdavys. Darbdaviui nei tokia teisė, nei pareiga nėra numatyta.

2.4. Iš Nutarimo nėra aišku, kuri teisės aktų nuostata įpareigoja darbdavį kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo užsieniečiui išdavimo, todėl atsakovas suklydo, kadangi galiojantys teisės aktai tokios darbdavio pareigos nenumato. Darbdavys gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo tik Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 44 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kai būsimas darbuotojas iš viso neturi leidimo laikinai gyventi ar kito dokumento, leidžiančio teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, jis atliko darbdavio pareigą pareikalauti, kad įdarbinamas trečiosios šalies pilietis pateiktų galiojantį leidimą laikinai gyventi arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, atvykęs įsidarbinti, turėjo visus įdarbinimui reikalingus dokumentus, jo kvalifikacija atitiko darbdavio reikalavimus, apie darbuotojo įdarbinimą laiku ir tinkamai buvo pateikti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), darbo sutarties vykdymo metu buvo periodiškai ir laiku deklaruojamos užsieniečiui išmokamos sumos, mokami teisės aktais nustatyti mokesčiai (pajamų, socialinio draudimo ir kt.), vykdomi kiti įstatymų nustatyti formalumai ir kitos darbdavio pareigos. Pareiškėjas neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekdamas nuslėpti užsieniečio įdabinimo faktą, kaip tik siekė teisingai vykdyti įstatymų reikalavimus, todėl Nutarimas yra visiškai nepagrįstas.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.1. Nutarimu pripažinta, jog UAB „Miranda LT“, būdama darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatų, t. y. negavusi Migracijos departamento sprendimo, nuo 2024 m. vasario 6 d. įdarbino ir leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., turėjusiam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą tarpininkaujant kitai įmonei, ir tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Miranda LT“ pažeidė minėtas UTPĮ nuostatas.

4.2. Administracinio tyrimo metu buvo gauta 2024 m. vasario 5 d. darbo sutartis, sudaryta su Užsieniečiu, kuria jis nuo 2024 m. vasario 6 d. įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir tarpininkaujant UAB „Valorvita“. Tai įrodo, kad pareiškėjas nesilaikė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą.

4.3. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

4.4. Dėl galimo užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo UAB „Miranda LT“ tyrimas pradėtas 2024 m. birželio 20 d., gavus iš Migracijos departamento informaciją, jog UAB „Miranda LT“ yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) pilietis A. M., kuris turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant UAB „Valorvita“. Galimybės dirbti pas kitą darbdavį laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu apribojimas reiškia, kad užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis ir to privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys. UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje ne tik nustatyta darbuotojo (užsieniečio) pareiga prieš pakeičiant darbdavį gauti Migracijos departamento leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, kad toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Darbdavys UAB „Miranda LT“, negavęs iš Migracijos departamento sprendimo, kuriuo būtų leista pakeisti darbdavį (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., neturėjo teisės sudaryti darbo sutarties su juo.

4.5. UAB „Miranda LT“ direktorius 2024 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, jog Užsienietis jį suklaidino dėl buvusio darbdavio UAB „Valorvita“, sakydamas, kad jis jau yra atleistas iš UAB „Valorvita“, neturi iš ko gyventi ir labai nori dirbti pas juos. Todėl buvo pagailėta minėto piliečio ir jis priimtas į darbą nesulaukus Migracijos departamento leidimo įdarbinti. Paaiškinimo teiginiai įrodo faktą, kad pareiškėjo atstovas žinojo, jog dar nėra Migracijos departamento leidimo įdarbinti, tačiau pasigailėjo darbuotojo ir priėmė Užsienietį į darbą, taigi žinodamas apie pažeidžiamas imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, sąmoningai sudarė su darbuotoju darbo sutartį taip sukurdamas teisines pasekmes, dėl ko pareiškėjas Nutarimu ir buvo patrauktas atsakomybėn.

4.6. Nagrinėjant bylą medžiaga buvo ištirta ypač kruopščiai, objektyviai, nešališkai bei motyvuotai ir pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai padaryti dėl nerūpestingumo, t. y. nepakankamos įmonės veiklos vidaus kontrolės, į tai, kad įmonė jau buvo bausta už analogišką pažeidimą, nenustačius sunkinančių aplinkybių, nustačius lengvinančią aplinkybę – įmonės atstovas pažeidimą pripažino, dėl jo padarymo gailėjosi, pagrįstai skirta artima minimaliai 250 Eur dydžio bauda ir ją panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Miranda LT“ skundą.

6. Įvertinęs UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 4, 6 dalių, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (jei užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ir gauti Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją), užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog UAB „Miranda LT“ nuo 2024 m. vasario 6 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį A. M., turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą UAB „Valorvita“, darbo pagrindu, tačiau Užsienietis neturėjo Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, todėl UAB „Miranda LT“ padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą. Už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus darbdaviui taikoma atsakomybė, numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą).

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad VDI Nutarimu skirdama pareiškėjui artimą minimaliai sankcijoje nustatytą baudą (250 Eur), atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą, gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybes, įvertinta padaryto pažeidimo trukmė, Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.

9. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimu, teismas pažymėjo, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdama baudą jau įvertino VDI, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad Nutarimu skirtą sankciją pareiškėjas jau yra sumokėjęs.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

III.

11. Pareiškėjas UAB „Miranda LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir VDI Nutarimą.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog Užsieniečio specialybė (pareigybė) patenka į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Užsieniečio kvotos nebuvo pasibaigusios, jam nereikėjo laukti, kol Migracijos departamentas išnagrinės jo leidimą gyventi ir priims teigiamą sprendimą ar bus priimtas sprendimas dėl jo darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepagrįstai nubaustas pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

12.2. Nutarime neteisingai įvertinta kreipimosi į Migracijos departamentą pareiga, kuri nepagrįstai yra perkelta darbdaviui. Priešingai nei nurodyta Nutarime, keičiant darbdavį, naujas leidimas gyventi darbuotojui nėra išduodamas, be to, keičiant darbdavį, prašymą dėl darbdavio pakeitimo Migracijos departamentui gali ir privalo pateikti tik pats darbuotojas, o ne darbdavys, darbdaviui nei tokia teisė, nei pareiga nėra numatyta (UTPĮ 44 str. 7 d.).

12.3. Pareiškėjas atliko darbdavio pareigą pareikalauti, kad įdarbinamas trečiosios šalies pilietis pateiktų galiojantį leidimą laikinai gyventi arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 57 str. 1 d.). Užsienietis, atvykęs įsidarbinti Bendrovėje, turėjo anksčiau išduotą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „Valorvita“ bei kitus įdarbinimui reikalingus dokumentus, jo kvalifikacija atitiko darbdavio reikalavimus. Apie darbuotojo įdarbinimą laiku ir tinkamai buvo pateikti pranešimai VSDFV), darbo sutarties vykdymo metu buvo periodiškai ir laiku deklaruojamos užsieniečiui išmokamos sumos, mokami teisės aktais nustatyti mokesčiai (pajamų, socialinio draudimo ir kt.), vykdomi kiti įstatymų nustatyti formalumai ir kitos darbdavio pareigos. Pareiškėjas neatliko jokių tyčinių veiksmų siekiant nuslėpti užsieniečio įdabinimo faktą, kaip tik siekė teisingai vykdyti įstatymų reikalavimus.

12.4. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, jog byloje jis iš dalies pripažino jam inkriminuotą bei Nutarime nustatytą pažeidimą, tačiau jį laiko formaliu, vienkartinio pobūdžio, atsitiktiniu, sukeliančiu neadekvačias ir neproporcingas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės atstovė kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, byloje nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis teismų išaiškinimais taikant teisingumo ir proporcingumo principus, nuobaudos (finansinės sankcijos) už padarytą pažeidimą paskyrimo tikslai bus pasiekti sumažinus paskirtą baudą.

13. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad aplinkybė dėl UAB „Miranda LT“ įdarbinto Užsieniečio profesijos įtraukimo į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą buvo vertinama Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0458. Šiame akte konstatuota, kad Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija (833209) yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2023 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-223, ir kvotos priėmimo metu buvo neišnaudotos, todėl laikytina, kad Užimtumo tarnybos leidimas dirbti nebuvo būtinas. Tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog Užsieniečio leidimas dirbti nebuvo būtinas įrodo tik, kad nebuvo pažeistos UTPĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos (užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti) ir nebuvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (aktuali redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.) numatytas pažeidimas. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia VDI nustatyto pažeidimo, kad Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto (tarpininkaujant UAB „Valorvita“) nuo 2024 m. vasario 6 d. buvo įdarbintas UAB „Miranda LT“ nesilaikant UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, o būtent negavus Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos Nutarime ar Regionų administracinio teismo sprendime ir kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra nepagrįsta ar neproporcinga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33602, kuriuo UAB „Miranda LT“ skirta 250 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta bauda yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad pažeidimas yra formalus, todėl finansinės sankcijos už padarytą pažeidimą paskyrimo tikslai bus pasiekti sumažinus paskirtą baudą.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, įvertinant apeliacinio skundo argumentus, patikrinimas tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

20. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (ABTĮ 56 str. 1 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, išdėstė sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir jų nebekartodamas, šioje nutartyje atsakys į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas.

22. Ginčijamame Nutarime nustatyta, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos – negavus Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m. birželio 30 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį A. M. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir UAB „Valorvita“ tarpininkavimo pagrindu. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Miranda LT“ pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija iki 2024 m. liepos 1 d.). Už nustatytą pažeidimą Bendrovei skirta 250 Eur dydžio bauda.

23. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1287 redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad šios teisės normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė materialias pasekmes.

24. UTPĮ (aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) 62 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

25. UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, šios normos yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-79-502/2026; 2026 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-662/2026).

26. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Kaip matyti iš bylos duomenų, Užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje (nors jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbui pas kitą darbdavį) neturint Migracijos departamento leidimo. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

27. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad Užsieniečio specialybė (pareigybė) patenka į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, Užsieniečio kvotos nebuvo pasibaigusios, todėl jam nereikėjo laukti, kol Migracijos departamentas išnagrinės jo leidimą gyventi ir priims teigiamą sprendimą ar bus priimtas sprendimas dėl jo darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Pagal UTPĮ 58 straipsnio 11 punktą, užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio specialybė yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti (išduodamas Užimtumo tarnybos), tačiau ne leidimas laikinai gyventi (išduodamas Migracijos departamento) darbo pas pareiškėją pagrindu.

28. Dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio (proporcingumo) teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Pagal minėto įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 59² straipsnyje numatytas baudas.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

30. Nagrinėjamu atveju VDI Nutarimu skirdama pareiškėjui artimą minimaliai sankcijoje nustatytą baudą (250 Eur), atsižvelgė į tai, jog pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. nepakankamos Bendrovės veiklos vidaus kontrolės, Bendrovė jau buvo bausta už analogišką pažeidimą (2024 m. gegužės 15 d. Nr. VDI nutarimas Nr. NUĮPBJ 33416, nutarimas apskųstas teismui), Bendrovės atstovas pažeidimą pripažino, dėl jo padarymo gailėjosi, Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę nei sankcijoje nustatyta baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miranda LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.