- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- eA-79-502/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00455-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Milda Vainienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Modus distribution“
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus distribution“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus distribution“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Modus distribution“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2024 m. sausio 9 d. Nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ-33039 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu Bendrovė pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes įdarbino ir leido dirbti trečiosios šalies piliečiams kai leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems buvo išduoti įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį. Pareiškėjo vertinimu, Bendrovės padarytas pažeidimas yra itin formalaus pobūdžio bei nesukelia ir nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių nei trečiųjų šalių piliečiams, nei valstybei. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi trečiųjų šalių piliečiai turėjo jiems išduotus laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, nustatyto pažeidimo metu Bendrovėje jau nebedirbo nei vienas Nutarime nurodytas užsienietis.
3. Pareiškėjo vertinimu, VDI netinkamai įvertino faktinę situaciją. Bendrovėje pastaruosius trejus metus nuolat vyko dideli pokyčiai, keitėsi daug darbuotojų bei Bendrovės vadovė. Dėl didelės darbuotojų kaitos Bendrovėje ir žmogiškųjų faktorių buvusi Bendrovės vadovė nepatikrino visų trečiųjų šalių piliečių laikinų leidimų gyventi išdavimo pagrindo ir dėl to buvo padaryti formalūs trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija Nutarimu Bendrovei skyrė 300 Eur baudą, tačiau užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo kvalifikavimas Bendrovei sukels nepagrįstai neproporcingus padarinius, vertinant tai, jog pripažinus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, kitiems, teisėtai Bendrovėje įdarbintiems trečiųjų šalių piliečiams, bus pagrindas naikinti laikinus leidimus gyventi ir Bendrovė taip pat negalės įdarbinti kitų trečiųjų šalių piliečių, taip pat neproporcingai apribos Bendrovės galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes Bendrovė bus įtraukta į nepatikimų juridinių asmenų sąrašą. Bendrovei apribojus galimybę vienerius metus įdarbinti naujus trečiųjų šalių piliečius bei suteikus pagrindą naikinti esamiems trečiųjų šalių piliečiams – darbuotojams – leidimus gyventi, bus paralyžiuota Bendrovės vykdoma veikla ir galimai Bendrovė bus priversta pradėti likvidavimo ar bankroto procedūras.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad jeigu trečiųjų šalių piliečiai dirbtų įmonėje be teisėto buvimo Lietuvoje pagrindo, toks pažeidimas jau būtų kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, t. y. kaip nelegalus darbas. Pažymėjo, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto sudėtis yra formali, todėl jos kvalifikavimui neigiamų pasekmių atsiradimas (neatsiradimas), įtakos neturi. Šios aplinkybės gali būti svarbios tik parenkant atsakomybės rūšį, dydį ir pan. VDI vertinimu, tokiais veiksmais pareiškėjas iškraipė konkurenciją ir darbo rinkos tarp įmonių sąlygas, o atsiradus nesąžiningai konkurencijai atsiranda nevienodos sąlygos rinkoje kitoms, analogiška ekonomine veikla užsiimančioms įmonėms, kurios užsieniečius darbina įstatymų nustatyta tvarka, konkuruoti. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarime, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, pasisakoma apie tokių veiksmų pasekmes ir daromą žalą.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovės atstovas su Nutarime minimais užsieniečiais darbo sutartis nutraukė VDI pradėjus patikrinimą. Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas 2023 m. spalio mėnesį ir VDI vyriausioji darbo inspektorė 2023 m. spalio 18 d. pateikė Nurodymą Nr. SD-2-24412 pateikti dokumentus dėl Nutarime nurodytų užsieniečių. Bendrovėje visi trečiųjų šalių piliečiai dirbo iki 2023 m. spalio 20 d.
8. VDI nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Bendrovė jokių kitų užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nėra padariusi, dėl ko laikytina, kad pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir padarytas dėl trejus metus Bendrovėje nuolat vykstančių didelių pokyčių. Pareiškėjas nuolat įdarbina trečiųjų šalių piliečius, todėl jam buvo žinoma Migracijos departamento nustatyta darbdavio pakeitimo tvarka. VDI atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) nagrinėjamas kitas UAB „Modus distribution“ skundas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo, tad pareiškėjui žinomos Užimtumo įstatymo pažeidimo pasekmės, todėl šiuo atveju turėjo veikti apdairiai. VDI vertinimu, pareiškėjas, nuolat dirbdamas su trečiųjų šalių piliečiais ir pakankamai gerai išmanydamas jų įdarbinimo tvarkos reikalavimus, tos tvarkos sąmoningai nesilaikė, nes, įdarbindamas užsieniečius prioritetą teikė Bendrovės interesų tenkinimui, o ne galiojančių įstatymų reikalavimų laikymuisi. Dėl to nebuvo galima laikyti, jog buvo padarytas pavienis, trumpalaikis ir mažai pavojingas pažeidimas. Pareiškėjas, pasirinkęs priešingą teisei veikimo modelį, negalėjo nesuprasti, kad jo veiksmai neteisėti, tačiau vis tiek juos atliko, t. y. pats prisiėmė atsakomybę už kilsiančias neigiamas pasekmes. Atsakovas pažymėjo, kad pažeidimas nebuvo vienkartinio pobūdžio, kadangi buvo nustatyti septynių užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo faktai, o tai įrodė pažeidimų sistemiškumą. VDI užsieniečius tikrinimui pasirinko atsitiktine tvarka, ir pasirinkus darbuotojus atsitiktinai, iš devynių įdarbinimo atvejų, buvo nustatyti septyni pažeidimai.
9. VDI vertinimu, Nutarimu paskirta bauda buvo tinkama ir proporcinga esamai situacijai, kadangi buvo vertintas nustatytų pažeidimų mastas: nustatyti septyni atvejai, kurie truko ilgą laiką. Administracinė nuobauda, šiuo atveju sankcija, buvo prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta Bendrovė privalėjo įvertinti tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.
II
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Byloje nustatyta, kad:
11.1. VDI Kauno teritoriniame skyriuje, vykdant VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. EV-149 ir VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. E2VK-171, atliktas Bendrovės planinis patikinimas.
11.2. VDI 2023 m. spalio 18 d. įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją, ar trečiųjų šalių piliečiams P. P., V. A., Z. I., S. S., K. V., S. I., P. A., D. A. ir P. Y. yra išduotos nacionalinės D vizos ar leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kam tarpininkaujant išduotos nacionalinės D vizos ar leidimai laikinai gyventi. VDI 2023 m. lapkričio 23 d. nuvyko Bendrovės registruotu adresu, tačiau šiuo adresu nerado Bendrovės. Bendrovės atstovė 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo sutartis.
11.3. VDI atstovas 2023 m. gruodžio 5 d. nuvyko į Bendrovės atstovės (direktorės) gyvenamąją vietą, tačiau Bendrovės atstovė negalėjo pateikti VDI prašomų tachografo duomenų, darbo užmokesčio duomenų, atostogų grafikų, Bendrovės direktorės komandiruočių įsakymų ir kita. Bendrovės atstovė paaiškino, kad ji Bendrovėje direktorės pareigas pradėjo eiti nuo 2023 m. spalio 12 d., buvęs Bendrovės vadovas neperdavė visų Bendrovės dokumentų.
11.4. VDI 2023 m. gruodžio 6 d. pakartotiniu nurodymu Nr. SD-2-28581 pareikalavo, jog pareiškėja pateiktų nepateiktus tyrimui reikalingus dokumentus. Dokumentai pateikti 2023 m. gruodžio 12 d.
11.5. Patikrinimo metu iš gauto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 10K-13491 VDI nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui P. P. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Tomegris“; (duomenys neskelbtini) piliečiui P. A. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Transkede“; (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Ts start“; (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant įmonei UAB „Cogitandi“; (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Transgesta“; (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Bleiras logistics“ ir UAB „Transorloja“; (duomenys neskelbtini) piliečiui I. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Hoptras1“.
11.6. VDI skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, o būtent, įdarbino ir leido dirbti trečiosios šalies piliečiams: 1) (duomenys neskelbtini) piliečiui P. P. nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Tomegris“), 2) (duomenys neskelbtini) piliečiui P. A. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Transkede“), 3) (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Ts start“), 4) (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 9 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Cogitandi“), 5) (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Transgesta“), 6) (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjai įmonės UAB „Bleiras logistics“ ir UAB „Transorloja“), 7) (duomenys neskelbtini) piliečiui I. Z. nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėja įmonė UAB „Hoptras1“) ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Už nustatytą pažeidimą Bendrovei skirta 300 Eur bauda.
12. Teismas apžvelgė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo praktiką.
13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo konstatuoto pažeidimo, tačiau akcentavo pažeidimo mažareikšmiškumą, bei pažymėjo, kad Užimtumo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie septynių užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, pažeidimo trukmę, sutiko su atsakovo išvadomis apie pažeidimo sistemiškumą ir tuo, kad nebuvo nustatyta šioje byloje išimtinių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą svarstyti dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo. Juolab, kad mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu laikytini pažeidimai, kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 38 str. 1 d.). Teismo vertinimu, šiais byloje nustatytais atvejais pagal UTPĮ nuostatas darbdavio pakeitimas yra gerokai ilgiau trunkanti administracinė procedūra, todėl pagrindo nustatytus pažeidimus laikyti mažareikšmiais nebuvo teisinio pagrindo.
14. VDI, įvertinęs tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė vidutinę finansinę sankciją. Pareiškėjas skunde teigė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl žmogiškos klaidos, jis nutraukė darbo santykius su užsieniečiais, todėl paskirta bauda yra neproporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas apžvelgė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalis, bei atmetė pareiškėjo teiginius, kad padarytą pažeidimą galėjo sąlygoti žmogiškoji klaida. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad minėti užsieniečiai Bendrovėje dirbo nuo 1 iki 3 metų, todėl laikė, kad pažeidimas truko ilgą laiką. Be to, nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėju, kad tai pavienis atvejis, nes nustatyti septyni užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo atvejai. Teismas įvertino, kad byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų nutraukęs pažeidimą iki pažeidimo tyrimo pradžios. Pareiškėjas nutraukė pažeidimą 2023 m. spalio 20 d., tyrimas buvo pradėtas 2023 m. spalio pradžioje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai apie galimas kilti pasekmes dėl konstatuoto pažeidimo nesudarė pagrindo išvadai, kad paskirta neproporcingo dydžio bauda. Pareiškėjo teiginiai, kad jis pirmą kartą yra patrauktas atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, neturėjo reikšmės paskirtos baudos dydžiui, nes pažeidimas buvo sistemiškas (nustatyti septyni pažeidimo atvejai), pažeidimas truko ilgą laiką (šiame sprendime nurodyti užsieniečiai Bendrovėje dirbo nuo 1 iki 3 metų). Teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai skirta vidutinė galima už pažeidimą bauda, įvertinus tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
III
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo tenkinti Bendrovės apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepasiekė pagrindinio jam keliamo tikslo, nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Nebuvo atsižvelgta į Bendrovės faktinę situaciją, t. y. susiklosčiusią aplinkybių visumą. Bendrovėje pastaruosius trejus metus nuolat vyko dideli pokyčiai, keitėsi daug darbuotojų bei Bendrovės vadovė. Be to, visi trečiųjų šalių piliečiai nurodytais laikotarpiais Lietuvoje buvo teisėtai, jiems buvo išduoti laikini leidimai gyventi, tačiau dėl didelės darbuotojų kaitos Bendrovėje, buvusi Bendrovės vadovė dėl žmogiškųjų faktorių nepatikrino visų trečiųjų šalių piliečių laikinų leidimų gyventi išdavimo pagrindo ir dėl to buvo padaryti formalūs trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai.
17.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimų projektų skyriaus raštas Nr. 10K-13491 buvo gautas 2023 m. lapkričio 29 d., administracinio nusižengimo protokolas Nr. UĮTPPJ 1116-0020 Bendrovei surašytas 2023 m. gruodžio 22 d., Bendrovėje visi trečiųjų šalių piliečiai, dėl kurių inkriminuojami užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, dirbo iki 2023 m. spalio 20 d., tai reiškia, jog nustatyto pažeidimo metu, Bendrovėje jau nebedirbo nei vienas Nutarime nurodydamas užsienietis.
17.3. Šiuo atveju administracinis nusižengimas nustatytas itin formaliu pagrindu, kadangi trečiųjų šalių piliečiai teisėtai buvo Lietuvoje jų įdarbinimo laikotarpiu, o Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį neturėtų būti laikytinas šiurkščiu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu. Manytina, jog svarbiausia aplinkybė šiuo atveju yra tai, jog Bendrovės darbo santykiai su trečiųjų šalių piliečiais de facto buvo teisėti, Bendrovė atsiskaitė su trečiųjų šalių piliečiais pilna apimtimi bei patikrino jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. VDI paskirdama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatytą 300 Eur baudą (kuriai iš esmė pritarė ir teismas) pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto reglamentuojamą proporcingumo principą. VDI paskirdama baudą nevertino aplinkybės, jog baudos paskyrimas turės esminės įtakos ne tik Bendrovės ūkinei komercinei veiklai, tačiau ir Bendrovėje teisėtai įdarbintiems trečiųjų šalių piliečiams.
17.4. Pirmosios instancijos teismas ir VDI neįvertino, jog paskirta bauda dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo neproporcingai apribos Bendrovės galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, Bendrovė bus įtraukta į nepatikimų juridinių asmenų sąrašą ir svarbiausia, remiantis UTPĮ 35 straipsnio 16 punkto a papunkčiu, Bendrovei bus apribota galimybė vienerius metus įdarbinti užsieniečius ir išlaikyti esamus užsieniečius darbuotojus, kadangi minėtojo straipsnio nuostatos draudžia išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu darbdavys yra baustas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovėje didžioji dauguma darbuotojų yra trečiųjų šalių piliečiai, Bendrovei apribojus galimybę vienerius metus laiko įdarbinti naujus trečiųjų šalių piliečius, bei suteikus pagrindą naikinti esamiems trečiųjų šalių piliečiams – darbuotojams leidimus gyventi, bus paralyžiuota Bendrovės vykdoma veikla ir galimai Bendrovė bus priversta pradėti likvidavimo ar bankroto procedūras. Taigi, Bendrovei paskirta tiesioginė ekonominė bei netiesioginės sankcijos neproporcingai apribos Bendrovės veiklą ir taip pat pažeis trečiųjų šalių piliečių teises, kuriems šiai dienai yra išduotas laikinas leidimas gyventi.
Atsiliepimas
18. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
19. Atsakovas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo argumentus dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, vadovavosi VDI ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334, VII skyriaus „Teisės aktų pažeidimai, kurie patikrinimo metu laikomi mažareikšmiais“, UTPĮ bei Užimtumo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Bendrovės faktinę situaciją, tačiau, kaip matyti iš 2024 m. vasario 9 d. skundo ir jo priedų, jokie dokumentai teismo vertinimui pateikti nebuvo, o 2024 m. vasario 9 d. skundas pagrįstas tik žodiniais atstovo pasisakymais.
19.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuobaudos (finansinės sankcijos) dydį, atsižvelgė į Užimtumo įstatymo 60 straipsnio nuostatas ir vertino faktinę situaciją, t. y., kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ilgą laiką (nuo 1 iki 3 metų) dirbo net septyni užsienio piliečiai, bei vertino tai, kad pažeidimai, priešingai nei nurodo pareiškėjas, iki VDI patikrinimo nebuvo nutraukti, jie buvo vykdomi sistemiškai. Jokių išskirtinių sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių teismui naikinti VDI Nutarimą ar mažinti nuobaudą, nenustatyta, kadangi pareiškėjas nei skunde, nei prie skundo pridėtuose dokumentuose nepagrindė fakto dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ar ypatingos Bendrovės situacijos. VDI manymu, Bendrovė, teikdama rašytiniais duomenimis nepagrįstus skundus, sąmoningai vilkina Nutarimo įsiteisėjimą, kadangi nuo to momento, kaip pati nurodo, Migracijos departamentas turi teisę neišduoti leidimų darbinti trečiosios šalies piliečius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamos bylos dalykas – VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija (300 Eur) už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti VDI Nutarimą.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas nepasiekė pagrindinio jam keliamo tikslo, nurodyto ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje, t. y. nagrinėjant bylą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes selektyviai įvertino faktinių aplinkybių visumą, išimtinai atsižvelgė tik į VDI pateiktus atsiliepimo į skundą argumentus, nevertindamas realiai susiklosčiusių teisinių santykių tarp procesinių ginčo šalių.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
25. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.
26. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas (selektyviai įvertinta faktinių aplinkybių visuma, išimtinai atsižvelgta tik į VDI argumentus, neįvertinti realiai susiklostę teisiniai santykiai tarp proceso šalių), nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjos kelto reikalavimo, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos: įdarbino ir leido dirbti trečiosios šalies piliečiams: 1) (duomenys neskelbtini) piliečiui P. P. nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Tomegris“), 2) (duomenys neskelbtini) piliečiui P. A. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Transkede“), 3) (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Ts start“), 4) (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 9 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Cogitandi“), 5) (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Transgesta“), 6) (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjai įmonės UAB „Bleiras logistics“ ir UAB „Transorloja“), 7) (duomenys neskelbtini) piliečiui I. Z. nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėja įmonė UAB „Hoptras1“) ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Už nustatytą pažeidimą Bendrovei skirta 300 Eur bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, jog užsieniečiai buvo įdarbinti Bendrovėje, byloje nėra.
28. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis darbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šios teisės normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė materialias pasekmes. Todėl su tuo susiję argumentai, kad padarytas pažeidimas nesukėlė žalos, atmestini.
29. Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, šioje teisės normoje imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis įsidarbinti / būti įdarbintas tokiomis sąlygomis gali tik kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi / nacionalinė viza.
30. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, šios normos yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Ginčo dėl to, kad užsieniečiai buvo įdarbinti Bendrovėje (nors jiems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti įdarbinimui ir darbui pas kitus darbdavius) ir neturint Migracijos departamento leidimo, nėra. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies piliečius, nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgus į tai argumentai, kad Bendrovėje pastaruosius trejus metus nuolat vyko dideli pokyčiai, keitėsi daug darbuotojų bei Bendrovės vadovė, šių aplinkybių nepaneigia ir nekeičia fakto, kad minėti darbuotojai dirbo Bendrovėje neturėdami konkretaus įstatymų numatyto leidimo, t. y. neteisėtai. Taip pat aplinkybė, kad padarytą pažeidimą galėjo sąlygoti žmogiškoji klaida, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės pagal aptartą teisės normą.
32. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirtos baudos proporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą <...>. Pagal minėto įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas <...>.
33. Pažymėtina, kad VDI, Nutarime skirdamas pareiškėjui sankcijoje nustatytos baudos vidurkį (300 Eur) atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo principus, byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl padaryto pažeidimo.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę nei sankcijoje nustatyta baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pažeidimas nustatytas itin formaliu pagrindu, kadangi trečiųjų šalių piliečiai teisėtai buvo Lietuvoje jų įdarbinimo laikotarpiu, o Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį neturėtų būti laikytinas šiurkščiu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.
37. VAĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose.
38. Nesant nustatyto teisinio reguliavimo, kuriame būtų įvardinta, kad tam tikri Užimtumo įstatymo reguliavimo srities pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais, ar kuriame būtų nustatyti tokių pažeidimų kriterijai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti padarytą veiką mažareikšmiškumo aspektu.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai skyrė pareiškėjui 300 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, tokio dydžio baudos skyrimas atitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.
40. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
42. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus distribution“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.