Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismui teismingomis civilinėmis bylomis Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apygardos teismas perdavė civilines bylas Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 su ieškovės J. K. – B. atskiraisiais skundais dėl nutarčių, priimtų Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-48-251/2013 pagal ieškovės J. K. – B. ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriui, UAB „Šiaulių banko lizingas“, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei J. K. – B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl separacijos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Atsakovo R. B. atstovė A. M. reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams nuo civilinių bylų Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 nagrinėjimo, kadangi ieškovė yra dirbusi Šiaulių apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo tenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams pareikštas nušalinimas dėl aplinkybės, kad ieškovė J. K. – B. anksčiau yra dirbusi šiame teisme. Iš minėtos Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties ir viešai prieinamos informacijos apie teisėjus matyti, kad ieškovė anksčiau dirbo Šiaulių apygardos teisme, o nuo 2010 m. vasario mėn. dirba Radviliškio rajono apylinkės teismo, kuris yra Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėja. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad byloje egzistuoja teismo šališkumo objektyviuoju aspektu grėsmė. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė asmeniškai bendrauja su Šiaulių apygardos teismo teisėjais kaip buvusi Šiaulių apygardos teismo darbuotoja ar kaip žemesniosios pakopos teismo teisėja, tačiau faktas, kad ieškovę ir Šiaulių apygardos teismo teisėjus (išskyrus du Šiaulių apygardos teismo teisėjus, kurie paskirti po ieškovės J. K. – B. darbo šiame teisme pabaigos) tiek anksčiau, tiek šiuo metu sieja tarnybiniai santykiai, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Šios abejonės, siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, turi būti pašalintos perduodant civilines bylas Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 iš Šiaulių apygardos teismo nagrinėti kitam artimiausiam tos pačios pakopos teismui – Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinių bylų Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 ir perduoti jas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.