Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 29 127,94 Lt turto pardavimo nuostolį, 2 655,95 Lt papildomų išlaidų, 8 831,90 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 218,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2007-10-23 su trečiuoju asmeniu UAB „Autorental“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT062730, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti automobilį Audi A8 Long, perduoti jį naudoti, valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovė 2007-10-23 su atsakovais sudarė laidavimo sutartis Nr. LT062730/L, pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti UAB „Autorental“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartį Nr. LT062730. UAB „Autorental“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2009-02-04 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti skolą ir grąžinti sutarties pagrindu naudotą ir valdytą turtą. Tačiau UAB „Autorental“ skolos nemokėjo. Ieškovė 2009-03-06 pranešimais Nr. 634 ir Nr. 635 pareikalavo, kad atsakovai iki 2009-03-24 įvykdytų UAB „Autorental“ prievoles, tačiau atsakovai savo pareigų neįvykdė. Ieškovė CK 6.574 str., 6.251 str. 1 d. pagrindu prašo priteisti nuostolius, 2 655,95 Lt papildomas išlaidas.

Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Autorental“ akcininku, turinčiu 47 % bendrovės akcijų buvo iki 2008 m. vasario mėnesio, kada atsakovas S. R. atšaukė atsakovą iš UAB „Autorental“ direktoriaus pareigų, skyrė į eilinio vadybininko pareigas, o 2008-09-16 gavo pranešimą, jog yra atleidžiamas iš darbo. Atsakovas S. R. pasiėmė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, sutartis su partneriais bei lizingo sutartis, todėl kontroliuoti lizingo sutarties vykdymo atsakovas negalėjo. S. R. 2008-03-20 pasirašė priedą Nr. Prie lizingo sutarčių Nr. LT045455, Nr. LT045456, Nr. LT048354 ir Nr. LT062730, kuriuo neteisėtai atsakovo vardu pratęsė lizingo sutarčių terminą ir nustatė naujus įmokų grafikus. Apie šių, esminių pagrindinės prievolės sąlygų pasikeitimus atsakovas nebuvo informuotas nei ieškovės, nei UAB „Autorental“ vadovo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo sutikimas gautas. Todėl atsakovo pasirašyta laidavimo sutartis yra negaliojanti. UAB „Autorental“ yra iškelta bankroto byla, 2010-06-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia, likviduojama. Pažymėjo, kad ieškovė realizavusi automobilius už daugiau 1/3 mažesnę kainą nei jų rinkos vertė, veikė savo rizika ir šios rizikos negalima perkelti atsakovui. Nepagrįstas reikalavimas priteisti 2 655,95 Lt papildomų išlaidų. Prašo laikyti 2007-10-23 laidavimo sutartį Nr. LT062730/L negaliojančia ir ieškinio dalį, susijusią su atsakovo atsakomybe, atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. R. ieškinį prašė atmesti. Pažymėjo, kad atsakovo laidavimas tapo terminuotas iškėlus UAB „Autorental“ bankroto bylą, trijų mėnesių terminas pareikšti ieškinį baigėsi 2010-04-04 d. (CK 6.88 str.), ieškovė praleido terminą ieškiniu pareikšti. Nesutiko su reikalavimu priteisti palūkanas, nes to nenumato CK 6.574 str. Atsakovo tvirtinimu, nėra pagrįstas 2 655,95 Lt papildomų išlaidų paskaičiavimas.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, jog teismo sprendime nurodyti motyvai dėl atsakovo solidarios atsakomybės yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad atsakovo laidavimas tapo terminuotas UAB “Autorental” 2010-01-04 d. iškėlus bankroto bylą, todėl remiantis CK 6.88 str. laidavimas baigėsi 2010-04-04 d., todėl ieškinys atmestinas pilna apimtimi. CK 6.88 str. nurodytas 3 mėnesių terminas yra naikinamasis. Ieškovė nesilaikė LR CK nustatytų ribojimų, laidavimo santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų ir teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-07-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-95/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-286/2009). Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir 2009-07-27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009 išdėstytu teisės aiškinimu, tačiau juo neturėjo teisės remtis, nes nagrinėjamos bylos ir minėtų bylų aplinkybės ratio decidendi nesutampa. Skunde pažymi, kad ieškovė neveikimu prisiėmė didesnę riziką veiklos dėl prievolės pagal lizingo sutartį neįvykdymo atveju atsirasiančių nuostolių padidėjimo, nes nenutraukė Lizingo sutarties ir nepareikalavo grąžinti paskolintų lėšų ar automobilio iš karto, kai prievolė mokėti eilines įmokas pagal Lizingo sutartį buvo nevykdoma, neskubo kreiptis į teismas, kai skolininkui UAB “Autorental” buvo iškelta bankroto byla (Lizingo sutartis nutraukta 2009 m. sausio mėn., automobilis perduotas po trijų savaičių, 2010-01-07 d. įmonei iškelta bankroto byla, į teismą kreipėsi tik 2010-11-09 d.. Pažymėjo, kad teismas netinkamai taikė Lizingo sutarties 11.2.3 p., bei CK 6.574 str. nuostatas, nes šios normos nesuteikia ieškovei teisės reikalauti palūkanų už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį, priešingu atveju, lizingo davėjęs, nutraukęs sutartį liktų geresnėje padėtyje, nei jis buvo lizingo gavėjui tinkamai ją vykdant. Pažymėjo, kad dėl bankroto bylos skolininkui UAB “Autorental” iškėlimo nutraukus netesybų ir palūkanų už skolininko prievoles pagal Lizingo sutartį skaičiavimą ir taip užfiksavus skolininko įsipareigojimų kreditoriui mastą, didesnis prievolės mastas negali būti taikomas ir apeliantui. Teismo priteistos iš atsakovo palūkanų įmokos apskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2009-02-04 d. iki 2012-10-30 d., kai bankroto bylos iškėlimo diena 2010-01-04 d..Apelianto nuomone, nepagrįstai priteista 2 655,95 Lt papildomų išlaidų, nes jų pagrindimui nepakanka tik prie ieškinio pridėtos PVM sąskaitos – faktūros 714 Nr. M00011355. Šis mokestis akivaizdžiai per didelis, nes paslauga nesudėtinga, ieškovas turėjo detaliai pagrįsti, iš ko susideda ši suma.

Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 150-155), kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas plečiamai aiškino Laidavimo sutarties 1 p.. Apelianto nuomone, iškėlus bankroto bylą UAB „Autorental“ ir per 3 mėnesius ieškovui nepareiškus ieškinio laiduotojams, laidavimo sutartis pasibaigė (Laidavimo sutarčių 21 p., ĮBĮ 16 str., CK 6.88 str.). Pažymėjo, jog realų ieškovo patirtų nuostolių dydį gali atskleisti tik rinkos sąlygomis atliktas turto perleidimo sandoris, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie transporto priemonės nepriklausomą rinkos vertės nustatymą turto pardavimo metu, kad apie pardavimą buvo skelbta viešai, rengtas pardavimo konkursas. Tiek transporto priemonių įkainojimo, tiek jo perleidimo procedūros metu ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo, todėl atsakovas neturėjo galimybės daryti įtakos jų pardavimo kainai, kuri atsakovo vertinimu pardavimo metu buvo didesnė ½ karto. Nurodė, kad jis neteisėtai atleistas iš darbo įmonėje nuo 2008-07-16 d., dėl ko negalėjo prižiūrėti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Eidamas UAB „Autorental“ vadovo pareigas atsakovas S. R. 2008-03-20 d. pasirašė priedą Nr. 1 prie lizingo sutarčių Nr. LT045455, Nr. LT045456, Nr. LT048354 ir Nr. LT062730, kuriuo neteisėtai atsakovo vardu pratęsė lizingo sutarčių terminą ir nustatė naujus įmokų grafikus, apie ką atsakovas nebuvo informuotas, nebuvo gautas jo sutikimas. Taip pat nurodo, kad nėra pagrįstas reikalavimas priteisti papildomas 3 064 Lt išlaidas.

Ieškovas UAB „Swebank lizingas“ pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius skundus (b.l. 168-175), kuriuose prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Dėl CK 6.87 str. 4 d. taikymo nurodo, kad remiantis laidavimo sutarties 1 p., 14 p. atsakovas V. G. laidavo už lizingo sutartis su visais jų pakeitimais ir papildymais, todėl nėra pagrįstas jo teiginys, kad baigėsi laidavimas. Nesutinka su apeliantų pozicija, kad laidavimas baigėsi UAB „Autorental“ iškėlus bankroto bylą. Laidavimo sutarčių 21 p. šalys susitarė, kad sutarčių galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. UAB „Autorental“ prievolės „Swedbank lizingas“ nėra pasibaigusios, nes nėra įvykdytos (CK 6.123 str. 1 d.), tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartyje Nr. 2A-315/2011. Pažymėjo, jog ieškovo patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų jų patirtas papildomas išlaidas. Paslaugą suteikė profesionalus turto pardavėjas, be to, į šį mokestį įeina ne tik atlyginimas už turto pardavimą, bet ir jo saugojimą iki pardavimo, paruošimą pardavimui ir kt.. Nesutinka su apelianto pozicija, kad palūkanos per didelės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo palūkanų dydžio, todėl jam draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovo tvirtinimu, jo patirtas nuostolis yra įrodytas objektyviais įrodymais, turtas parduotas už tuometinę rinkos kainą, apeliantas V. G. nepateikė įrodymų, kad turtas parduotas už mažesnę kainą.

Byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad 2007-10-23 ieškovė su UAB „Autorental“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT062730, pagal kurią ieškovė nupirko ir perdavė lizingo gavėjai 113 000,00 Lt vertės automobilį Audi A8 Long, o UAB „Autorental“ įsipareigojo kas mėnesį mokėti ieškovei periodines įmokas ir palūkanas iki 2012-10-30 (b.l. 6-11; 16-18). Ieškovė ir atsakovai sudarė 2007-10-23 laidavimo sutartis Nr. LT062730/L, pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo – UAB „Autorental“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas lizingo gavėjo pagal lizingo sutartį Nr. LT062730 su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais (b.l. 12-15). UAB „Autorental“ nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl 2009-01-06 pretenzija Nr. 01-20-16344 ieškovė įspėjo UAB „Autorental“ dėl įmokų nemokėjimo ir ragino sumokėti skolą (b.l. 19). Pranešimu 2009-02-04 Nr. 01-30-3609 ieškovė vienašališkai nutraukė su UAB „Autorental“ sudarytas lizingo sutartis Nr. LT045455, Nr. LT045456, Nr. LT048354, Nr. LT060185, Nr. LT060186, Nr. LT061617, Nr. LT061764 ir Nr. LT062730 ir pareikalavo sumokėti visas skolas ir perduoti pagal sutartis gautą turtą ieškovės įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ (b.l. 20-21). Turtas buvo grąžintas ieškovei, pateikta pažyma patvirtina, kad automobilio Audi A8 likutinė vertė be PVM – 73 027,94 Lt, pardavimo kaina be PVM – 43 900,00 Lt, ieškovės patirtas nuostolis – 29 127,94 Lt (b.l. 24). Automobilis perduotas UAB „Oldnibus“ pagal 2009-12-02 lizingo sutartį Nr. LT085323, sutartyje nurodyta automobilio vertė – 12 714,32 EUR (b.l. 25). 2009-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija 714 Nr. M00011355 nurodyta, kad ieškovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ už automobilio Audi A8 pardavimą sumokėjo 2 655,95 Lt (b.l. 29-30). Ieškovės pateiktoje palūkanų lentelėje nurodyta, kad mokėtinų palūkanų suma pagal lizingo sutartį Nr. LT062730 nuo 2009-02-28 iki 2012-10-30 yra 8 831,90 Lt (b.l. 73). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3145-585/2011 UAB „Autorental“ buvo iškelta bankroto byla, 2010-06-10 nutartimi UAB „Autorental“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovė 2009-03-06 pranešimais Nr. 634 ir 635 bei 2010-07-26 reikalavimais Nr. SL-SR-6358 ir SL-SR-6357 ragino atsakovus vykdyti laidavimo sutartis ir mokėti ieškovei UAB „Autorental“ skolas pagal lizingo sutartis ir turto pardavimo nuostolius (b.l. 22-23; 26-28), tačiau atsakovai tinkamai neįvykdė laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Dėl apeliantų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu CK 6.87 str. 4 d. taikymu ir CK 6.88 str. 1 d. taikymu

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.).

Apeliantas V. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Laidavimo sutarties 1 p., konstatuodamas, kad rašytinio laiduotojo sutikimo lizingo sutarčių pakeitimams laidavimo sutartys nenumato. Nesant apelianto sutikimui, trečiajam asmeniui ir atsakovui S. R. pakeitus pagrindinės sutarties terminą ir jos vykdymo sąlygas, tokio pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui, tai reiškia jo atsakomybės padidėjimą ir sudaro pagrindą laidavimui pasibaigti (CK 6.87 str. 4 d.). Su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka, jie atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.87 str. 4 d. numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. G. 2007 m. spalio 23 d. Laidavimo sutartimi Nr. LT062730/L, o atsakovas S. R. 2007 m. spalio 23 d. Laidavimo sutartimi NR. LT062730/L įsipareigojo įvykdyti Lizingo gavėjo UAB „Autorental“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas lizingo gavėjo pagal lizingo sutartis su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais (laidavimo sutarčių 1 p., b.l. 14). Laidavimo sutarčių 14 punktas numatė, kad lizingo bendrovės ir UAB „Autorental“ papildomais susitarimais gali būti papildomos ir keičiamos lizingo sutarčių sąlygos. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas V. G., laidavimo sutartimis jis laidavo už lizingo sutartis su visais jų tolimesniais papildymais ir pakeitimais, t.y. sutiko, jog ateityje lizingo sutartys gali būti papildomos ar keičiamos, t.y. sutiko su visomis tokių pakeitimų pasekmėmis, todėl CK 6.87 str. 4 d. nuostatos šio atveju nėra teisinio pagrindo taikyti. Įrodymų, jog sutartys sudarytos ne laisva valia, iš atsakovo pusės nėra pateikta (CK 6.156 str.).

Apeliantų teigimu, šalys susitarė dėl terminuotos laidavimo prievolės, atsakovų laidavimas tapo terminuotas UAB „Autorental“ iškėlus bankroto bylą, todėl 3 mėnesių terminas, pareikšti ieškinį asmenims, laidavusiems už UAB „Autorental“ prievoles, pradėjo eiti nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Autorental“ įsiteisėjimo (2010-01-04 d.) ir baigėsi 2010-04-04 d.. Tokį teisinį vertinimą grindžia CK 6.88 str. 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-08 d. nutartimi Nr. 2A-95/2010. Su šiais apeliantų argumentais nesutiktina, jei laikytini teisiškai nepagrįstais.