- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-95/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- R. M., V. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis, Laimonas Pivoras
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1132-39/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams R. M. , V. M. , trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Imparatas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. , V. M. , trečiajam asmeniui BUAB „Imparatas“, prašydamas: priteisti iš atsakovų solidariai 660 000 Lt, iš jų 307 696,83 Lt negrąžinto kredito, suteikto BUAB „Imparatas“ pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54, 352 303,17 Lt negrąžinto kredito, suteikto BUAB „Imparatas“ pagal 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutartį Nr. 512, iš jų overdrafto nesugrąžintas likutis – 347 747,81 Lt, palūkanos – 4 255,77 Lt delspinigiai – 285,98 Lt, įsipareigojimo mokestis – 13,61 Lt; priteisti iš atsakovų solidariai 7,89 procento metinių sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo už priteistą sumą pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 10 600 Lt teismo išlaidų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. kovo 28 d. tarp AB DnB NORD banko, kurio pavadinimas buvo AB bankas „NORD/LB Lietuva“ ir UAB „Imparatas“ buvo pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. 54 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Ieškovo teigimu, pagal minėtą sutartį bankas įsipareigojo suteikti UAB „Imparatas“ l 000 000 Lt kredito linijos limitą apyvartinėms lėšoms papildyti, skolos refinansavimui, o pasirašius pakeitimus ir papildymus, kredito linijos limitas buvo padidintas iki l 650 000 Lt, pakeista paskirtis, palūkanų norma, naudojimosi kredito linija terminai, nustatytos papildomos sąlygos. Ieškovas nurodė, kad galutinis kredito linijos grąžinimo terminas, 2005 m. liepos 21 d. pasirašius susitarimą Nr. 4059-05IL, buvo numatytas 2007 m. liepos 27 d.. Ieškovas nurodė, kad atsakovai laidavo už dalies BUAB „Imparatas“ prievolių įvykdymą. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. lapkričio 23 d. tarp banko ir UAB „Imparatas“ buvo pasirašyta overdrafto sutartis Nr. 512 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Ieškovas pažymėjo, kad išdėsčius overdrafto sutartį nauja redakcija, šalys susitarė dėl palūkanų bei delspinigių mokėjimo sąlygų ir tvarkos. Kredito, suteikto pagal 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutartį Nr. 512, grąžinimą kaip solidarieji skolininkai užtikrino atsakovai V. M. ir R. M. . Ieškovo teigimu, dalį skolos pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54 ieškovas tikisi susigrąžinti bankroto proceso metu realizavus BUAB „Imparatas“ prievolių pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistą turtą, todėl prašo iš atsakovų priteisti 660 000 Lt. Ieškovo teigimu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsniu, atsakovai privalo mokėti ieškovui 7,20 procento 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutartyje Nr. 512 nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą pagal overdrafto sutartį ir 7,89 procento 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartyje Nr. 54 nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą pagal sutartį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas vadovavosi CK 6. 81 straipsniu ir teigė, kad negavus iš trečiojo asmens tinkamo prievolės įvykdymo, ieškovas įgijo teisę pareikalauti, kad trečiojo asmens prievoles ieškovui įvykdytų tiek atsakovai, tiek tretysis asmuo bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek visą prievolę, tiek jos dalį, todėl mano reiškiantis pagrįstą reikalavimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovų valia prisiimti įsipareigojimus laidavimo sutarčių pagrindu ir pagal pakeistas 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutarties Nr. 512 ir 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutarties Nr. 54 sąlygas buvo išreikšta tiek pasirašant papildomus susitarimus prie laidavimo sutarčių, tiek ir pasirašant papildomuose susitarimuose dėl kredito linijos ar/ir overdrafto sutarčių sąlygų pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų V. M. ir R. M. solidariai 660 000 Lt sumą, susidedančią iš 307 696,83 Lt negrąžinto kredito, suteikto BUAB „Imparatas“ pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54 ir 352 303,17 Lt negrąžinto kredito, suteikto BUAB „Imparatas“ pagal 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutartį Nr. 512, iš jų overdrafto nesugrąžintas likutis 347 747,81 Lt, palūkanos – 4 255,77 Lt delspinigiai – 285,98 Lt, įsipareigojimo mokestis – 13,61 Lt; priteisti AB DnB NORD bankui iš atsakovų V. M. ir R. M. solidariai 7,89 procento metinių sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme ( t. y. nuo 2006 m. spalio 5 d.) iki visiško skolos išieškojimo už priteistą sumą (t. y. 660 000 Lt) pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54; priteisti AB DnB NORD bankui lygiomis dalimis iš atsakovų V. M. ir R. M. 14 140 Lt bylinėjimosi išlaidų – 10 600 Lt žyminio mokesčio ir 3 540 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovų V. M. ir R. M. į valstybės biudžetą 98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 49,00 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutarties turinys patvirtina, jog UAB „Imparatas“ yra iškelta bankroto byla, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „Imparatas“ bankroto byloje ir Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi yra įtrauktas į BUAB „Imparatas“ kreditorių sąrašą su 3 656 597,14 Lt finansiniu reikalavimu. Teismo nuomone, šiais įrodymais paneigtas atsakovų argumentas, jog būtina vadovautis CK 6.86 straipsniu, numatančiu, kad tais atvejais, kai kreditorius neįgyvendina pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.
Teismas nurodė, kad ieškovo 2006 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 30.58.17/3243 patvirtina, kad laiduotojas V. M. įspėtas, kad bankas pradės skolos išieškojimą, jei laiduotojas V. M. iki rašte nurodyto termino neįvykdys prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kad ieškovo 2006 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. 30.58.17/2980 ir raštas Nr. 30.58.17/2981 patvirtina, kad laiduotojas R. M. įspėtas, kad bankas pradės skolos išieškojimą, jei laiduotojas R. M. iki rašte nurodyto termino neįvykdys prisiimtų finansinių įsipareigojimų, tačiau atsakovai per nustatytus terminus įsipareigojimų neįvykdė ir įsiskolinimo nepadengė.
Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, ieškovas dalį skolos pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54 tikisi susigrąžinti bankroto proceso metu realizavus BUAB „Imparatas“ prievolių pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovui įkeistą turtą ir ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 660 000 Lt.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų, kaip laiduotojų, solidarioji pareiga grąžinti ieškovui skolą yra numatyta ne tik pagal pasirašytas laidavimo sutartis bet ir pagal įstatymą (CK 6.76 str., 6.81 str.).
Teismo teigimu, atsakovų nurodomą aplinkybę, kad kreditavimo sutartis su ieškovu sudarė ir atitinkamus jų pakeitimus atliko tik BUAB „Imparatas“, o atsakovai nebuvo davę sutikimo daryti šios sutarties pakeitimus, todėl laidavimas yra pasibaigęs ir turi būti taikomas CK 6.87 straipsnio 4 dalis, paneigia byloje esantys priešingi įrodymai – sutarčių keitimo ir papildomi susitarimai tarp ieškovo ir BUAB „Imparatas“. Teismo teigimu, atsakovų valia prisiimti įsipareigojimus laidavimo sutarčių pagrindu ir pagal pakeistas 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutarties Nr. 512 ir 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutarties Nr. 54 sąlygas buvo išreikšta tiek pasirašant papildomus susitarimus prie laidavimo sutarčių, tiek ir pasirašant papildomuose susitarimuose dėl kredito linijos ar/ir overdrafto sutarčių sąlygų pakeitimo. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovų laidavimo sutartys yra galiojančios, nes iš sutarčių pakeitimų matyti, kad atsakovai sutiko su kreditavimo sutarties ir overdrafto sutarties pakeitimais bei laidavimo sutarčių pakeitimais, todėl CK 6.87 straipsnio 4 dalis netaikytina.
Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi sustabdžius šią civilinę bylą iki bankroto byloje paaiškės kokį kreditorinio reikalavimo patenkinimą gavo ieškovas tiesiogiai iš skolininko BUAB „Imparatas“, apeliacinės instancijos teismas 2008 m. birželio 19 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakovais šioje byloje yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės reikšti reikalavimą atsakovams, kaip laiduotojams.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų priteistina 660 000 Lt skolos ieškovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsniu, konstatavo, kad ieškovui priteistinos 7,20 procento 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutartyje Nr. 512 nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą pagal overdrafto sutartį ir 7,89 procento 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartyje Nr. 54 nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą pagal šią sutartį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. M. ir R. M. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovų V. M. ir R. M. 307 696,83 Lt negrąžinto kredito, suteikto pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54 ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į laidavimo sutarties, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo, teisinį reglamentavimą, bei tai, kad ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui yra užtikrintas įkeičiant turtą hipoteka ir ieškovas gali reikalavimą patenkinti iš šio hipoteka užtikrinto turto, todėl kreditorius (ieškovas) pirmiausiai turi patenkinti savo reikalavimus iš jo naudai įkeisto turto. Apeliantai pažymi, kad kreditavimo sutartimi Nr. 54 trečiajam asmeniui suteiktų piniginių lėšų grąžinimo prievolė buvo užtikrinta kitomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, suteikiančiomis pirmenybę prieš kitus trečiojo asmens kreditorius patenkinti savo reikalavimus, ir jomis ieškovas privalo pasinaudoti pirma, prieš pareikšdamas reikalavimus atsakovams. Apeliantų nuomone, ieškovas, sudaręs laidavimo sutartis su atsakovais, turėdamas prievolių įvykdymo užtikrinimą, suteikiantį teisę pirmumo tvarka lyginant su kitais kreditoriais patenkinti savo reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai siekia savo reikalavimus patenkinti iš atsakovų turto. Apeliantai nurodo, kad ieškovas reikalauja iš trečiojo asmens įvykdyti visą prievolę, o tuo pačiu metu reikalauja, kad prievolę įvykdytų ir atsakovai. Tokie ieškovo veiksmai, apeliantų nuomone, yra nesuderinami su solidariosios prievolės samprata, nes atskirai iš atsakovų ir trečiojo asmens yra reikalaujama įvykdyti visą prievolę, kai pastarojo turtas yra įkeistas ir gali būti pirmenybės tvarka naudojamas Ieškovo reikalavimams patenkinti. Apeliantų teigimu, nurodyti ieškovo veiksmai neatitinka laidavimo sutarties vykdymo, įgyvendinimo taisyklių, taip pat pažeidžia protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad kreditorius netinkamai įgyvendina savo teises laidavimo sutarties atveju bei nepagrįstai teigia, kad kreditorius pirma privalo pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonėmis, o tik tada reikalauti skolos priteisimo iš laiduotojų. Ieškovas pažymi, kad apeliantai neteisingai aiškina CK 6.86 straipsnį ir nepagrįstai nurodo, kad kreditorius netinkamai realizuoja savo teises, susijusias su įkeistu turtu. Ieškovo nuomone, nors apeliantai teigia, kad pagal CK 6.81 straipsnį laiduotojo kaip bendraskolio atsakomybė kyla, kai neįvykdyta pagrindinė prievolė, tačiau prievolė bankui yra neįvykdyta, ką patvirtina tiek prie ieškinio pateikta pažyma apie skolos dydį, tiek banko įtraukimas į BUAB „Imparatas“ kreditorių sąrašą. Ieškovas pažymi, kad laiduotojų atsakomybė, skirtingai negu garanto, yra solidari, o ne subsidiari, todėl teismas pagrįstai priteisė skolą iš laiduotojų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas pakeistinas.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir sprendžia, kad nėra įstatymo numatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.
Teisėjų kolegija tik iš dalies pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog kreditorius (ieškovas) netinkamai įgyvendina savo teises laidavimo sutarties atveju. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovų, kaip laiduotojų, solidarioji pareiga grąžinti ieškovui skolą yra numatyta ne tik pagal pasirašytas laidavimo sutartis, bet ir pagal įstatymą (CK 6.76, 6.81 str.). Pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias solidariąją prievolę bei laidavimą. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Todėl ieškovas, kaip kreditorius, pagrįstai pareiškė ieškinį laiduotojams V. M. ir R. M. ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 išaiškino, kad CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Taigi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį pat ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakove yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovei, kaip laiduotojai. Nurodytos bylos ratio decidendi analogiškas nagrinėjamai civilinei bylai: pagrindiniam skolininkui BUAB „Imparatas“ yra iškelta bankroto byla, o atsakovai V. M. ir R. M. yra laiduotojai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau jokių konkrečių nutarčių nėra nurodyta.
Pagal CK 6.14 straipsnio 4 dalį ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus kreditorius. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Imparatas“ dalyvauja trečiuoju asmeniu ir įstatymo reikalavimas dėl solidariojo bendraskolio įtraukimo į bylą nėra nepažeistas. Šiuo atveju solidariųjų bendraskolių (kredito gavėjo ir laiduotojų) tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai gali būti sprendžiami pagal CK 6.9 straipsnį ir 6.83 straipsnį. Tokie argumentai nurodyti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-440/2008.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas privalo pirma pasinaudoti kitomis prievolių vykdymo užtikrinimo priemonėmis (patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto), o tik tada, atsakovų nuomone, reikalauti skolos priteisimo iš laiduotojų. Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Imparatas“ bankroto bylą. Turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei gali būti sprendžiami tik bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 4 p.), tačiau aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui BUAB „Imparatas“ yra iškelta bankroto byla, nepanaikina ir nesustabdo su atsakovais V. M. ir R. M. sudarytų laidavimo sutarčių galiojimo bei neužkerta kelio kreditoriui realizuoti savo teisių, kylančių iš laidavimo sutarčių. Teisėtai sudarytos ir galiojančios laidavimo sutartys turi jų šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 dalis). Laidavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovų, yra galiojančios ir nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojams turi būti nagrinėjami uždarosios akcinės bendrovės bankroto byloje ar kad reikalavimai laiduotojams gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja kreditorių pareikšti reikalavimus laiduotojams per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo, t. y. nagrinėjamu atveju – per tris mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „Imparatas“ (Įmonių bankroto įstatymo 16 str.). Ieškovas, reikšdamas ieškinį laiduotojams, įstatymų nustatyta tvarka realizavo savo teises ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareikštą ieškinį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai neteisingai aiškina CK 6.86 straipsnį ir nepagrįstai nurodo, kad kreditorius netinkamai realizuoja savo teises, susijusias su įkeistu turtu. Ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „Imparatas“ bankroto byloje ir Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įtrauktas į BUAB „Imparatas“ kreditorių sąrašą, todėl savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises realizavo tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka, jokių teisių įkeisto turto atžvilgiu neatsisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti laiduotojų nuo atsakomybės ir tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde neteisingai ir nepagrįstai nurodoma, kad tokie ieškovo veiksmai yra nesuderinami su solidariosios prievolės samprata, nes atskirai iš atsakovų ir trečiojo asmens yra reikalaujama įvykdyti visą prievolę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškiniu nebuvo pareikštas reikalavimas atskirai iš atsakovų ir trečiojo asmens įvykdyti visą prievolę ir pirmosios instancijos teismas sprendimu nenusprendė dėl atskiro atsakovų ir trečiojo asmens visos prievolės įvykdymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad visa BUAB „Imparatas“ skola ieškovui AB DnB NORD bankui yra virš 2 000 000 Lt ir tai patvirtinantys duomenys, pateikti ieškinyje ir jo prieduose, nėra paneigti. Iš laiduotojų V. M. ir R. M. ieškovas prašė priteisti tik dalį skolos, t. y. 660 000 Lt, vadovaudamasis būtent tuo, kad dalį skolos tikisi susigrąžinti realizavus įkeistą turtą.
Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pagal CK 6.81 straipsnį laiduotojo kaip bendraskolio atsakomybė kyla, kai neįvykdyta pagrindinė prievolė. Prievolė ieškovui yra neįvykdyta ir ta patvirtina prie ieškinio pateikta pažyma apie skolos dydį, duomenys apie ieškovo įtraukimą į BUAB „Imparatas“ kreditorių sąrašą. Laiduotojų atsakomybė, skirtingai negu garanto (CK 6.92 str. 1 d.), yra solidari, o ne subsidiari. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą iš laiduotojų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniu skundu yra apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 7,89 procento metinių sutartinių palūkanų priteisimo už pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54 priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista ieškovui iš atsakovų solidariai 660 000 Lt suma, susidedanti iš 307 696,83 Lt negrąžintino kredito pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54 ir 352 303,17 Lt nesumokėtos sumos pagal 2001 m. lapkričio 23 d. overdrafto sutartį Nr. 512. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Todėl 7,89 procento metinės sutartinės palūkanos už pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54 priteistą sumą galėjo būti priteistos tik už priteistą 307 696,83 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų V. M. ir R. M. solidariai 7,89 procento metinių sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. nuo 2006 m. spalio 5 d.) iki visiško skolos išieškojimo už priteistą sumą (t. y. 660 000 Lt) pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nurodant, kad 7,89 procento metinės palūkanos priteistos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2006 m. spalio 5 d.) iki visiško skolos išieškojimo už priteistą sumą (307 696,83 Lt) pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas pakeistinas, nurodant, kad priteista ieškovo AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų V. M. ir R. M. solidariai 7,89 procento metinių sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2006 m. spalio 5 d.) iki visiško skolos išieškojimo už priteistą sumą (307 696,83 Lt) pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad atsakovų žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas tenkintas tik dalyje, kuri neapmokama žyminiu mokesčiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai dėl palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu neapmokami žyminiu mokesčiu.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi atidėtas atsakovams (apeliantams) R. M. ir V. M. likusios žyminio mokesčio dalies 6 877 Lt sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 84, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovų V. M. ir R. M. į valstybės biudžetą po 3 438,50 Lt žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina ieškovui iš atsakovų po 595 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti. Nurodyti, kad sprendimu priteista ieškovui AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų V. M. ir R. M. solidariai 7,89 procento metinių sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2006 m. spalio 5 d.) iki visiško skolos išieškojimo už priteistą sumą (307 696,83 Lt/tris šimtus septynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus aštuoniasdešimt tris centus/) pagal 2003 m. kovo 28 d. kredito linijos sutartį Nr. 54. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų V. M. ir R. M. į valstybės biudžetą po 3 438,50 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų V. M. ir R. M. po 595 Lt (po penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.