- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2-440/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Atsakovas
- V. M., R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1132-39/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams V. M. ir R. M. (trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Imparatas“) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas AB DnB NORD bankas pareiškė ieškinį atsakovams R. M. ir V. M. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė: 1) priteisti AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų solidariai 660 000 Lt, iš jų 307 696,83 Lt negrąžinto kredito, suteikto BUAB „Imparatas“ pagal Kredito linijos 2003 m. kovo 28 d. sutartį Nr. 54, 352 303,17 Lt negrąžinto kredito, suteikto BUAB „Imparatas“ pagal Overdrafto 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 512, iš jų Overdrafto nesugrąžintas likutis 347 747,81 Lt, palūkanos – 4 255,77 Lt, delspinigiai – 285,98 Lt, įsipareigojimo mokestis – 13,61 Lt; 2) priteisti AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų solidariai 7,89 proc. metines sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo už priteistą sumą pagal Kredito linijos 2003 m. kovo 28 d. sutartį Nr. 54; 3) priteisti AB DnB NORD banko naudai lygiomis dalimis iš atsakovų 10 600 Lt teismo išlaidų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2008 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje atsakovų atstovas paprašė sustabdyti civilinę bylą CK 6.86 straipsnio pagrindu iki bus parduotas turtas bankroto byloje bei bus aišku, kokia apimtimi bus padengtas ieškovo reikalavimas. Taip pat nurodė, kad atsakovai pervedė 80 000 Lt ieškovui, todėl reikalavimas turėtų būti mažinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1132-39/2008 iki Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB ,,Imparatas“ bankroto byloje Nr. B2-986-260/2006 paaiškės, kokį kreditorinio reikalavimo patenkinimą gavo ieškovas DnB NORD bankas tiesiogiai iš skolininko BUAB ,,Imparatas“. Teismas nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2001 m. lapkričio 23 d. ir 2003 m. kovo 28 d. laidavimo sutarčių. Trečiajam asmeniui BUAB „Imparatas“, už kurį laidavo atsakovai, yra iškelta bankroto byla. Ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „Imparatas“ bankroto byloje ir Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi yra įtrauktas į BUAB „Imparatas“ kreditorių sąrašą su 3 656 597,14 Lt finansiniu reikalavimu. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovai laidavo už dalies BUAB „Imparatas“ prievolių įvykdymą. Teismas padarė išvadą, kad iki nebus išnagrinėta BUAB „Imparatas“ bankroto byla ir parduotas BUAB „Imparatas“ turtas, nebus aišku, kokia dalis ieškovo reikalavimų, tenkančių atsakovams, kaip laiduotojams, nėra įvykdyta. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad BUAB „Imparatas“ bankroto byloje, pardavus BUAB „Imparatas“ turimą turtą, gali būti padengtas visas ieškovo reikalavimas, todėl atsakovai nebeturėtų prievolės grąžinti BUAB „Imparatas“ skolą pagal laidavimo sutartis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas civilinę bylą Nr. 2-1132-39/2008 sustabdė iki Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Imparatas“ bankroto byloje Nr. B2-986-260/2006 paaiškės, kokį kreditorinio reikalavimo patenkinimą gavo ieškovas AB „DnB Nord bankas“ tiesiogiai iš skolininko BUAB „Imparatas“.
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti privalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai, nes Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama BUAB ,,Imparatas“ bankroto byla Nr. B2-986-260/2006. CK 6.14 straipsnio 4 dalis nustato, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus kreditorius. Šioje byloje BUAB ,,Imparatas“ yra įtraukta trečiuoju asmeniu. Kadangi pagal laidavimo sutartį skolininkas ir laiduotojas atsako solidariai, ieškovas turi teisę pareikalauti, kad trečiojo asmens prievoles ieškovui įvykdytų tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Bendraskoliai yra įpareigoti kreditoriui iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Ieškovas yra įtrauktas UAB ,,Imparatas“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą, jo finansinis reikalavimas yra patvirtintas, bet tai nepanaikina ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovams, kaip laiduotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 AB bankas NORD/LB Lietuva vs R.K.). Teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojams turi būti nagrinėjami įmonės bankroto byloje, ar kad reikalavimai laiduotojams gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo. Priešingai, CK 6.88 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja kreditorių pareikšti reikalavimus laiduotojams per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo. Bankroto byloje ieškovas turi pirmumo teisę patenkinti savo kreditorius reikalavimus, tačiau ši pirmumo teisė neatima ir neapriboja ieškovo teisės pasinaudoti keliais prievolės įvykdymo užtikrinimo būdais, šiuo atveju, reikalauti, kad prievolę įvykdytų laiduotojai V. M. ir R. M. Nei įstatymas, nei tarp šalių pasirašyti susitarimai nenumato ieškovui pareigos, vykdant skolos išieškojimo procedūras, pirmiausia išvaržyti hipoteka apsunkintą turtą, gautas lėšas nukreipti skolos dengimui ir tik po to pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonėmis – laidavimu.
2. Solidariųjų bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus reglamentuoja CK 6.9 straipsnis, tai yra, jei dalį skolos bankui ir padengtų solidarioji bendraskolė – BUAB ,,Imparatas“, tai laiduotojų skolos dydžio koregavimas vyktų pagal CK 6.9 straipsnį ir vykdymo proceso teisės normas. Tačiau tai taip pat nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą.
Atsiliepimas
Atsakovų V. M. ir R. M. atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad visais atvejais reikalavimai į laiduotojus gali būti nukreipiami tik pirma pasinaudojus reikalavimų užtikrinimo priemonėmis, suteikiančiomis prioritetą prieš kitus kreditorius (CK 6.86 str.). Bankroto atveju solidariosios atsakomybės ir laidavimo nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į bankroto procedūrų specifiką, todėl pirmiausia turi būti dedamos pastangos patenkinti reikalavimus iš nemokaus skolininko. Atsakovų atstovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas ne tik CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytais atvejais, tačiau ir tais atvejais, kai teismas mano, kad tai tikslinga, atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir kitose bylose vykstančia proceso eigą (CPK 164 str. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Šioje byloje ieškovas AB DnB NORD bankas pareiškė ieškinį atsakovams R. M. ir V. M. laidavimo sutarčių pagrindu, pagrindinis skolininkas UAB ,,Imparatas“ yra įtrauktas trečiuoju asmeniu. Kauno apygardos teisme UAB ,,Imparatas“ yra iškelta bankroto byla Nr. B2-986-260/2006, kurioje AB DnB NORD bankas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 3 656 597,14 Lt finansinis reikalavimas (b. l. 151-152, t. 1). Pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą bylą tuo pagrindu, kad kol nebus išnagrinėta BUAB ,,Imparatas“ bankroto byla ir parduotas BUAB ,,Imparatas“ turtas, nebus aišku, kokia dalis ieškovo reikalavimų, tenkančių atsakovams, kaip laiduotojams, nėra įvykdyta (CPK 163 str. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
CK 6.76 straipsnyje yra įtvirtinta laidavimo samprata. Įstatymas nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CPK 6.81 str. 1 d.). Byloje esančiose laidavimo sutartyse (b. l. 38-39, 41-42, 65-66, 69-70, t. 1), kurių pagrindu ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams, taip pat kaip ir įstatyme nustatyta solidarioji laiduotojų atsakomybė.
Jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.14 straipsnio 3 dalis). Taigi, kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakovais šioje byloje yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovams, kaip laiduotojams. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo stabdyti šią civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naikina Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį ir grąžina Vilniaus apygardos teismui bylą nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti, grąžinti civilinę bylą Nr. 2-1132-39/2008 Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.