Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-2489/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2-2489/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
B. Z.
Atsakovas
A. Z.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2489/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. Z. (B. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6647-302 pagal ieškovo B. Z. (B. Z.) ieškinį atsakovui A. Z. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Z. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydamas atidalyti ieškovo nuosavybės dalį iš jo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės – ½ dalį 3 kambarių 58,58 kv. m ploto buto/patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskebtini), ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskebtini) ir ½ dalį 91,62 kv. m ploto pastato – sodo namo, esančio minėtame žemės sklype; nustatyti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į minėtą butą, o atsakovui – į žemės sklypą ir sodo namą; ieškovui priteisti iš atsakovo 15 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įrašą viešajame registre, kuriuo būtų uždrausta atsakovui A. Z. perleisti jam nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą – ½ dalį buto. Ieškovas nurodė, jog siekia nustatyti asmeninės nuosavybės teisę į butą, dėl to yra pagrindas taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes, atsakovui padovanojus ar kitaip perleidus jam priklausančią ½ dalį buto sąžiningiems įgijėjams, galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą. Nurodė, jog ieškovas nepateikė konkrečių faktų, kurie pagrįstų, kad atsakovas kokiu nors būdu ketina parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims jam priklausančią buto dalį, ar kitokiu būdu apsunkinti turimą nuosavybę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas B. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešajame registre, kuriuo būtų uždrausta atsakovui A. Z. perleisti jam nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskebtini). Nurodo, jog teismas nepasisakė dėl ieškinyje esančių argumentų, kurie pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, o būtent – kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl turto padalijimo įvairiais būdais, tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti; be to, šalys konfliktuoja, todėl atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, gali savo dalį ginčo buto padovanoti tretiesiems asmenims. Pažymi, jog galimo palankus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas, jei atsakovas perleis dalį ginčo buto, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Z. atsiliepimu į skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Sutinka su teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas ketintų perleisti turto ginčo dalį tretiesiems asmenims. Atsakovas teigia, jog jis neturi kitos gyvenamosios vietos, buto ir sodo dalimis naudojais, todėl turto perleisti neketina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro apygardos teismo nutarties, kuria netekintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ieškovas B. Z. ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jam priteisti atsakovui A. Z. priklausančią ½ dalį buto, taip pat 15 000 Lt kompensaciją, o atsakovui priteisti kitą nurodytą ieškovui priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. padaryti įrašą viešame registre, kuriuo būtų uždrausta atsakovui perleisti jam nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą – ½ dalį buto, nurodęs, kad ieškovas neįrodė, jog, nesiėmus minėtųjų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, padarė nepagrįstą išvadą.

Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vien tai, kad ginčo objektas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti priteistas natūra, yra pas apeliantą, kuris turi teisę disponuoti ginčo objektu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad yra galima grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi, apeliantui perleidus teises į nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-527/2011; 2010 d. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1060/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-604/2011). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog patenkinus ieškinio reikalavimus, tai yra atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės (ieškovui priteisus ginčo objektą), teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų, jeigu atsakovo nuosavybės teisė į dalinamą turtą (ginčo objektą) būtų perleista tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegijos nuomone, vien teismo įsitikinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė šį prašymą (CPK 185 str., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 p.).

Todėl tenkintinas ieškovo atskirasis skundas, o apygardos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, patenkinat ieškovo prašymą padaryti įrašą viešame registre, kuriuo būtų uždrausta atsakovui perleisti jam priklausantį ginčo turtą – ½ dalį buto (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Pažymėtina, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovo teises, nes riboja tik jo teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui šį turtą valdyti ir juo naudotis. Be to, atsakovas gali įgyvendinti savo teisę prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimą, CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamasis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (CPK 146 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti ieškovo B. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo B. Z. (a. k. (duomenys neskebtini)) ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovui A. Z. (a. k. (duomenys neskebtini)) perleisti nuosavybės teises į ½ dalį 3 kambarių buto/patalpų (butas su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskebtini), bendras plotas 58,58 kv. m, esančio (duomenys neskebtini).

Teismo nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.

Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė