- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1060/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Umbrina“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Viltainis“, uždaroji akcinė bendrovė „Technologija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Umbrina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo, civilinėje byloje Nr. 2-1903-555/2010 pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Prospero polis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Umbrina“, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Viltainis“, uždaroji akcinė bendrovė „Technologija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas RAB „Prospero polis“ kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Umbrina“ disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti: administracinį pastatą (bendras plotas 518 kv. m.); pastatą – dirbtuves (bendras plotas 894,28 kv. m.); pastatą – dirbtuves (bendras plotas 510,45 kv. m.); pastatą – dirbtuves (bendras plotas 510,53 kv. m.); pastatą – garažą; pastatą – sandėlį (bendras plotas 226,67 kv. m.); pastatą – sandėlį (bendras plotas 595,28 kv. m.); administracinį pastatą (bendras plotas 23,12 kv. m.); pastatą – slėptuvę; pastatą – naftos produktų sandėlį; valymo įrenginius; kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas 2005 m. liepos 8 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas pardavė, o atsakovas nupirko minėtą nekilnojamąjį turtą. Manydamas, kad šis sandoris prieštaravo pareiškėjo teisnumui, pareiškėjas pradėjo rinkti dokumentus, pagrindžiančius jo būsimus reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau 2010 m. kovo mėnesį sužinojo apie atsakovo planus šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Šioje byloje priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas sąlygotų tai, kad taikant restituciją šalys grąžintų viena kitai viską, ką yra gavusios pagal negaliojančiu pripažintą sandorį, t. y. pareiškėjo nuosavybėn turėtų būti grąžintas turtas, o atsakovui – už šį turtą sumokėta kaina 800 000 Lt. Atsakovui pardavus turtą trečiajam asmeniui, pareiškėjui reikėtų atskiroje byloje įrodinėti trečiojo asmens nesąžiningumą. Pareiškėjas iš karto teismui pateikti ieškinio negali, nes renka dokumentus, pagrindžiančius būsimo ieškinio pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo RAB „Prospero polis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo patenkino, areštavo pareiškėjo prašyme nurodytą atsakovo UAB „Umbrina“ turtą, uždraudžiant juo disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti. Teismas, atsižvelgdamas į pakankamai didelę būsimo ieškinio sumą – 800 000 Lt ir ieškinio dalyką, pripažino, kad būsimam ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių, atsakovas gali perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Umbrina“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2010 m. balandžio 2 d. ieškiniui pareikšti, tačiau iki šios dienos ieškovas teismui nėra pateikęs ieškinio, o tai yra savarankiškai pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 2 d.).
2. Teismo nurodyti motyvai dėl būsimo ieškinio sumos ir dalyko nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Visiškai neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginys, kad apie atsakovo ketinimus parduoti ginčo turtą pareiškėjas sužinojo tik 2010 m. kovo mėnesį, nes dar 2009 m. vasarą buvo pradėta ieškoti pirkėjo ginčo turtui ir pareiškėjas tai žinojo.
3. Pareiškėjas nenurodė, kodėl tik praėjus 5 metams po sandorio sudarymo ketina pareikšti ieškinį dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Sandoris buvo sudarytas atlikus visas reikiamas procedūras, apie jį žinojo įmonės akcininkai, vadovai ir kiti valdymo organai, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo pateikimas reiškia pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokiais veiksmais pareiškėjas siekia sužlugdyti atsakovo ūkinę veiklą.
4. Pareiškėjo ir atsakovo santykiai yra įtempti, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, ne siekdamas ginti savo teises, bet turėdamas kitų tikslų. Pareiškėjas yra skolingas atsakovui beveik 100 000 Lt už suteiktas paslaugas.
5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų tikslo, ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų. Nagrinėjamu atveju, turto, kurį atsakovas ketina parduoti, areštas neadekvačiai kenkia atsakovo turtinei padėčiai, nes tokiu būdu atsakovas praranda galimybę įgyti didelį kiekį apyvartinių lėšų, atsiskaityti su bankais pagal kreditavimo sutartis.
Pareiškėjas RAB „Prospero polis“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio.
Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes pareiškėjas iki teismo nustatyto termino nepareiškė ieškinio. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui RAB „Prospero polis“ terminą ieškiniui pateikti ir pareiškėjo ieškinį atsakovui UAB „Umbrina“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys UAB „Viltainis“ ir UAB „Technologija“) priėmė.
Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, būtų taikoma restitucija, grąžinant ginčijamu sandoriu atsakovui perleistą nekilnojamąjį turtą. Neuždraudus disponuoti šiuo turtu, dabartinis savininkas (atsakovas) gali jį perleisti ar suvaržyti teises į jį, tokiu būdu apsunkindamas teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu atveju ieškovas privalėtų ginčyti šiuos sandorius, iškiltų klausimas dėl turto išreikalavimo iš sąžiningų trečiųjų asmenų ir kt. Tai, kad tokia grėsmė egzistuoja, patvirtina ir paties atsakovo prie atskirojo skundo pateikta 2010 m. vasario 8 d. preliminarioji sutartis dėl ginčo turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b. l. 64-66).
Apeliantas nurodo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas atlikus visas reikiamas procedūras, apie jį žinojo įmonės akcininkai, vadovai ir kiti valdymo organai. Apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes šios priemonės taikomos nesprendžiant ginčo iš esmės (CPK 144 str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimu. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neuždraudė atsakovui ginčo turtą valdyti ar naudoti, tokiu būdu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.