Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-652/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
2-652/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
L. Z., K., K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž.
Ieškovas
"Ūkio bankas"
Trečiasis asmuo
K.Skinkio prekybos įmonė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-652/2011Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų L. Z. ir K. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2971-510/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ ieškinį atsakovams K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž. K., L. Z., K. Z. dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo - bankrutuojanti K. S. prekybos įmonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio esmė

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Ūkio bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7823 ir perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7824, 2008 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10005 ir perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10006, 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10054 ir perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10055 bei taikyti restituciją, o ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 4-7).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašė Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo: žemės sklypo, unikalus Nr. 1801-0047-0127 ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1899-1001-4014, pastato – garažo, unikalus Nr. 1899-1001-4028, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 1899-1001-4030, pastato – šiltnamio, unikalus Nr. 1899-1001-4041, kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. 1899-1001-4052, adresu Marijampolės sav., Marijampolės m., Orijos g. 3; žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0001-0035, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1008-6958, kadastrinis Nr. 5160/0001:35 Netičkampio k. v., adresu Marijampolės sav., Narto k.; žemės sklypo, unikalus Nr. 3905-0003-0163, pastato – sodo namo, unikalus Nr. 4400-0418-9020, kitų statinių (inžinierinių), unikalus Nr. 4400-1733-3932, kadastrinis Nr. 3905/0003:163 Alvito k. v., adresu Vilkaviškio r. sav., Paežerių k. (b. l. 101-102).

Šalies argumentai

Atsakovai J. K. ir Ž. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta įrašyti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0001-0035, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1008-6958, kadastrinis Nr. 5160/0001:35 Netičkampio k. v., adresu Marijampolės sav., Narto k., nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad šis turtas jiems nepriklauso nei ieškinio teismui padavimo metu nei šiuo metu, o yra L. Z. ir K. Z. bendroji jungtinė nuosavybė (pagal 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4414) (b. l. 103-107).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0001-0035, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1008-6958, kadastrinis Nr. 5160/0001:35 Netičkampio k. v., adresu Marijampolės sav., Narto k., nuosavybės teisės perleidimo draudimo (b. l. 119-120).

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Ūkio bankas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7823 ir perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7824, 2008 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10005 ir perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10006, 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10054, perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10055 ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4414 bei taikyti restituciją (b. l. 123-125).

Papildomų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 5160-0001-0035, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1008-6958, kadastrinis Nr. 5160/0001:35 Netičkampio k. v., adresu Marijampolės sav., Narto k., perleidimo draudimo. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, ieškinio reikalavimuose prašoma taikyti restituciją, atsakovai yra nesąžiningi, todėl yra didelė tikimybė, jog jie vėl bandys slėpti turtą, kurio perleidimo sandorius ieškovas ginčija.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, įrašė įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0001-0035, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1008-6958, kadastrinis Nr. 5160/0001:35 Netičkampio k. v., adresu Marijampolės sav., Narto k., nuosavybės teisės perleidimo draudimo (b. l. 126-127). Nurodė, kad, ieškovui pareiškus patikslintą ieškinį dėl aukščiau nurodyto turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, būtina užtikrinti, kad ginčo turtas iki bylos išnagrinėjimo nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Todėl patikslintam ieškiniui užtikrinti būtina įrašyti Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl šio turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai L. Z. ir K. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį arba įpareigoti ieškovą AB „Ūkio bankas“ įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo paskirtą sumą galimiems atsakovų nuostoliams padengti (b. l. 128-129). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nei skundžiamoje nutartyje, nei ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodyta, kuo pasireikš galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba šio sprendimo įvykdymo negalimumas. Ieškovas, teikdamas prašymą, nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o prašymą grindė vieninteliu argumentu dėl didelės ieškinio sumos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis faktiškai patenkino patikslinto ieškinio reikalavimą, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos teismų praktikoje suformuotą poziciją, kad negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai M. B., A. J., I. J., J. K. ir Ž. K. prašo patenkinti atsakovų L. Z. ir K. Z. atskirąjį skundą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį (b. l. 132-135, 137-140, 146-148). Nurodo, kad ieškovas neįrodė esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas, skundžiama nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai patenkino patikslinto ieškinio reikalavimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Ūkio bankas“ prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį (b. l. 143). Nurodo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovų teises, nes įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovų nekilnojamojo turto perleidimo draudimo riboja tik atsakovų teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovams šį turtą valdyti ir juo naudotis. Be to, turtas, kuriam pritaikyti suvaržymai, per trumpą laiką buvo jau du kartus perleistas, tarp jų jau pradėjus bylą teisme, todėl kyla pagrindas įtarti, kad šį turtą ketinama paslėpti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo AB „Ūkio bankas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs patikslintą ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais pirkimo – pardavimo sutarčių ir perdavimo – priėmimo aktų, tarp jų dėl 2010 m. rugojūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 414 ir perdavimo – priėmimo akto Nr. 10055, bei restitucijos taikymo, kuriuo prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo sutartimi parduotą turtą perleidimo draudimo.

Atsižvelgiant į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodyta, jog egzistuoja grėsmė galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui, kadangi, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ir apeliantams perleidus ginčo turtą, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, restitucijos taikymas, o tuo pačiu ir teismo sprendimo įvykdymas, būtų apsunkintas. Juolab kad ginčo turtas jau buvo perleistas apeliantams ginčijama 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi po nagrinėjamos bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vien tai, kad ginčo objektas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju, galėtų būti grąžintas natūra, yra pas apeliantus, kurie turi teisę disponuoti ginčo objektu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad yra galima grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi, apeliantams perleidus teises į nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-527/2011; 2010 d. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1060/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-604/2011).

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad egzistuoja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina tai, kad pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė yra mažiausiai varžanti apeliantų teises, nes riboja tik jų teisę šiuo turtu disponuotu, tačiau nedraudžia apeliantams šį turtą valdyti ir juo naudotis.

Teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantų prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl tai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 312 str., 320 str., 338 str.). Atsakovai gali įgyvendinti savo teisę prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo, CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamiesi į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (CPK 147 str.).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio pagrįstumo, o vertina aplinkybes, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasEgidijus Žironas