- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 2YT-1270-604/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01871-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Kristina Udrienė, Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, R. S., jo atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,
suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime pateiktas prašymas nagrinėti bylą šio suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. prašo teismo atnaujinti jai dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą mirusio tėvo R. S. palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, R. S. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos S. S. pareiškimu nesutiko, prašo jį atmesti, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo brolio R. S. mirties, faktiškai pradėjęs mirusiojo turtą valdyti.
Pareiškėja S. S. pateiktu atsiliepimu su suinteresuoto asmens R. S. prašymu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti jos pareiškimą bei priteisti iš suinteresuoto asmens R. S. 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktais atsiliepimais prieštaravimų pareiškėjos S. S. ir suinteresuoto asmens R. S. reikalavimams nepateikė, pateiktuose atsiliepimuose pareiškimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad yra R. S. ir R. S. dukra. Jos tėvai (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė ir pradėjo gyventi skyrium, ji liko gyventi su mama. Jos tėvas R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo jos motina nesikreipė, nes tėvas, jos motinos žiniomis, jokio turto neturėjo, išlaikymo jai neteikė, be to, tėvo mirties metu ji buvo mažametė, todėl ją atstovavo motina. Paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo pradėta. (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė ir tėvo mama M. S., kurios palikimą, tai yra 3/24 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ji priėmė atstovavimo teise atstovaujama motinos R. S.. Pilnametystės ji sulaukė 2012 metais, nuo to laiko tėvo turtu daugiau nesidomėjo, nes buvo įsitikinusi, kad tėvas turto neturi, be to, buvo priėmusi tėvo motinos (senelės) palikimą. 2023 m. gruodžio mėn. ketindama parduoti po senelės mirties pavelėtą turtą suinteresuotam asmeniui R. S., kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad ¼ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų paveldėjimo teise perėjo jos tėvui. Notarė jai išaiškino, kad šį nekilnojamąjį turtą, o taip pat ir ¼ dalį apmokėjimo už namų valdos sklypą ir ¼ dalį 2 953,30 Eur pajaus, jos tėvas R. S. paveldėjo iš savo tėvo ir jos senelio I. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jos tėvui nebuvo išduotas, todėl turtas liko registruotas senelio I. S. vardu. Sužinojusi, kad tėvas turi turto, ji nedelsdama kreipėsi į notarę dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes tuo metu jau buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Po to ji nedelsdama kreipėsi į advokatę, nes pati teisinio išsilavinimo neturi, o vėliau – į teismą. Nei ji, nei jos mama nežinojo, kad tėvas pateikė notarei pareiškimą dėl savo tėvo palikimo priėmimo, nes nuo 1995 metų gyveno skyrium ir su tėvu beveik nebendravo. Todėl prašo palikimo priėmimo terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Su suinteresuoto asmens R. S. pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, kad yra pirmos eilės įpėdinė, o R. S. yra ketvirtos eilės įpėdinis, todėl šis gali pretenduoti į jos tėvo palikimą, kai nėra paskesnės eilės įpėdinių. Ji niekada nėra atsisakiusi priimti tėvo palikimą, jei būtų žinojusi apie tėvo turtą, palikimą būtų priėmusi. Be to, suinteresuoto asmens R. S. pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad jis iš karto po brolio R. S. mirties per trijų mėnesių terminą pradėjo faktiškai valdyti mirusio brolio turtą. R. S. dar iki brolio mirties gyveno tėvų gyvenamajame name, buvo šio namo bendraturtis, todėl po brolio mirties tęsė turto naudojimą kaip bendraturtis. Ji su dėde R. S. bendravo retai, neprieštaravo, kad jis gyventų gyvenamajame name, kurio dalis priklauso ir jai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, R. S. pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad jo tėvai yra I. S. ir M. S., o broliai - R. S. ir I. S.. Tėvas I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Tėvo palikimą lygiomis dalimis priėmė mama M. S., jis ir broliai I. S. ir R. S., tačiau šis dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarą nesikreipė, piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo asmens dokumento, todėl ¼ tėvo sodybos iki šiol liko registruota tėvo vardu. Brolis I. S. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis R. S. - (duomenys neskelbtini). Brolio I. S. palikimą priėmė jo mama M. S., o brolio R. S. palikimo nepriėmė niekas. Jo mama M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mamos palikimą priėmė jis ir brolio R. S. dukra S. S.. Po brolio R. S. mirties jis tęsė gyvenimą sodyboje, prižiūrėjo jos statinius, juos remontavo, apdraudė, mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau į notarą dėl brolio R. S. palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo byla po brolio R. S. mirties nebuvo pradėta. Dar esant broliui gyvam, jis juo rūpinosi, teikė paramą, o mirus broliui, jį palaidojo, pastatė paminklą, pasiėmė jo asmeninius daiktus. Su pareiškėjos S. S. pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėja pilnametystės sulaukė 2012 metais, o į teismą kreipėsi tik po 12 metų. Jos nežinojimas apie tėvo palikimo priėmimą nėra pateisinama priežastis. R. S. turtas buvo įregistruotas viešame registre, todėl pareiškėja turėjo galimybę gauti duomenis apie tėvo turtą. Mano, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad jos tėvas paveldėjo dalį savo tėvo sodybos, nors apie tai pareiškėjai niekada neminėjo. Palikimo priėmimo procese pareiškėja elgėsi pasyviai, gyvenamajame name niekada negyveno, nesilankė, paveldėtu turtu nesirūpino.
Liudytojas I. A. paaiškino, kad pažįsta R. S., yra jo kaimynas, gyvena kaimynystėje nuo 1997 metų. Pažinojo R. S. tėvus ir brolius. Tėvai ir du jo broliai I. S. ir R. S. yra mirę. Šiuo matu sodyboje nuolat gyvena tik R. S. su šeima. Jis namą ir prižiūri, remontuoja, namuose tvarkosi kaip šeimininkas. Žino, kad R. S. turi dukrą, bet jos ir R. S. motinos kaime niekada nematė ir nepažįsta.
Liudytoja D. O. paaiškino, kad pažįsta R. S., yra jo kaimynė. R. S. turėjo du brolius I. S. ir R. S., o tėvai buvo J. S. ir M. S.. Šiems priklausė ir gyvenamasis namas. Pirmas mirė R. S., po to mirė jų mama M. S.. Po mamos mirties sodyboje liko gyventi tik R. S., jis tą namą ir prižiūri, gyvena su šeima. Kitų brolių vaikai kaime nesilankė.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens R. S. pareiškimas tenkinamas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. S. ir R. S. dukra. Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir santuokoje gyveno iki (duomenys neskelbtini), kuomet ją nutraukė ir pradėjo gyventi skyrium.
Suinteresuotas asmuo R. S. yra pareiškėjos tėvo R. S. brolis. Pareiškėjos seneliai iš tėvo pusės bei R. S. ir R. S. tėvai yra I. S. ir M. S..
Pareiškėjos senelis ir suinteresuoto asmens tėvas I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarės 2023-10-14 raštas patvirtina, kad po I. S. mirties palikimą, o būtent sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), taip pat apmokėjimą už sodybos žemės sklypą ir 2 953,30 Lt pajų, esantį Šalčininkėlių žemės ūkio bendrovėje, lygiomis dalimis priėmė mirusiojo sutuoktinė M. S. (1/4 dalis) bei sūnūs R. S. (1/4 dalis), I. S. (1/4 dalis) ir R. S. (1/4 dalis), tačiau pastarajam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Kaip teisme paaiškino R. S., jo brolis R. S. paveldėtu turtu nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiu, galimai, neturėjo paso, todėl paveldėjimo dokumentų iki savo mirties taip ir nesutvarkė.
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. S. dėdė ir suinteresuoto asmens R. S. brolis I. S., kurio palikimą (1/4 dalį sodybos) priėmė mirusiojo motina M. S., bet iki savo mirties palikimo dokumentų taip ir nesutvarkė.
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. S. tėvas ir suinteresuoto asmens R. S. brolis R. S., iki mirties gyvenęs tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini). Po R. S. mirties liko palikimas: ¼ dalis sodybos (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalis apmokėjimo už sodybos žemės sklypą ir ¼ dalis 2 953,30 Lt pajaus, esančio Šalčininkėlių žemės ūkio bendrovėje. 2023-12-12 pareiškėja S. S. kreipėsi į notarą siekdama pririmti mirusio tėvo palikimą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Paveldėjimo byla po R. S. mirties nebuvo pradėta.
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. S. senelė ir suinteresuoto asmens R. S. mama M. S., iki mirties gyvenusi sutuoktinio I. S. sodyboje (duomenys neskelbtini), kurios palikimą (1/2 dalį sodybos) priėmė pareiškėja S. S. (1/8 dalis) ir suinteresuotas asmuo R. S. (5/8 dalys).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. S. mirusio tėvo palikimo priėmimo termino praleidimą pateisina iš esmės tuo, kad palikimo atsiradimo metu buvo mažametė ir nežinojo, kad tėvas R. S. iš savo tėvo yra paveldėjęs ¼ dalį sodybos. Pareiškėjos teigimu, aplinkybę, jog tėvas yra paveldėjęs dalį savo tėvo turto, jai objektyviai tapo žinoma tik 2023 metų pabaigoje. Pareiškėja akcentuoja, kad ji neatsisako tėvo palikimo ir nori jį priimti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, tėvo palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja S. S. buvo mažametė, todėl sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog ji negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą, tačiau kartu pastebėtina, kad jos įstatyminė atstovė – motina R. S. palikimo atsiradimo dieną jokių aktyvių veiksmų dėl R. S. palikimo priėmimo dukros vardu neatliko, nors R. S. tėvo I. S. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo santuokoje su R. S. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) ir gyveno kartu, kas suteikia pagrindą daugiau tikėtinai išvadai, jog pareiškėjos motina aplinkybę, jog jos sutuoktinis aktyviai dalyvauja savo tėvo palikimo priėmimo procese, turėjo žinoti. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja, atstovaujama savo motinos R. S., priėmė senelės M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, todėl palikimo priėmimo tvarka pareiškėjos motinai buvo suprantama ir žinoma. Juolab pareiškėja pilnametystės sulaukė 2012 metais, o į teismą dėl termino tėvo palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2024 metais, per šį 12 metų laikotarpį jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama priimti tėvo palikimą, neatliko. Į notarą dėl informacijos suteikimo pareiškėja kreipėsi tik 2023 metų gruodžio mėnesį, nors, teismo vertimu, padaryti tą anksčiau kliūčių pareiškėjai nebuvo. Nors viešuose registruose pareiškėjos tėvas jokio registruoto turto neturėjo, tačiau ¼ nekilnojamojo turto, patenkančio į R. S. palikimo sudėtį, buvo ir šiuo metu yra registruota jo mirusio tėvo I. S. vardu, todėl nuo 2004-06-29 būdama šio turto bendraturte, pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti dėl šios turto dalies nuosavybės teisės perėjimo.
Todėl, įvertinus aptartas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek pareiškėjos motina, atstovaudama pareiškėjos interesus palikimo priėmimo procese, tiek ir pati pareiškėja, šiai tapus pilnamete, iš esmės nesistengė išsiaiškinti apie tėvo paliktą turtą ir jį priimti, kas atitinkamai laikytina kartu ir nerūpestingu bei aplaidžiu elgesiu įgyvendinant savo teises, todėl pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes pateisinamomis ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas neįžvelgia.
Netenkintus pareiškėjos reikalavimo, pagrindo svarstyti klausimą dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aptariamoje byloje netenkinus pareiškėjos S. S. reikalavimo dėl termino R. S. palikimui priimti atnaujinimo, yra pagrindas spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktinio turto valdymo būdu.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kai įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Šioje byloje suinteresuotas asmuo R. S. teigia, kad priėmė brolio R. S. palikimą pradėdamas brolio turtą faktiškai valdyti – tęsė gyvenimą tėvų sodyboje, kurios dalis paveldėjimo teise perėjo ir broliui R. S., prižiūrėjo visą sodybą, remontavo jos statinius, šį turtą išlaikė, mokėjo mokesčius, be to, po brolio mirties palaidojo brolį savo lėšomis ir priėmė brolio asmeninius daiktus. Su šiomis suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo nesutikti.
Kaip nustatyta byloje, suinteresuoto asmens R. S. brolis R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties R. S. faktiškai nuo 1995 metų, kuomet nutraukė santuoką su pareiškėjos motina, gyveno kartu su broliu R. S. ir motina M. S. tėvui priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Po R. S. mirties liko palikimas: ¼ dalis sodybos (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalis apmokėjimo už sodybos žemės sklypą ir ¼ dalis 2 953,30 Lt pajaus, esančio Šalčininkėlių žemės ūkio bendrovėje. Tiek suinteresuoto asmens R. S., tiek byloje apklaustų liudytojų I. A. ir D. O. paaiškinimai, suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad R. S. po savo brolio R. S. mirties pradėjo valdyti mirusiojo turtą, kadangi tęsė gyvenimą bendroje sodyboje, rūpinosi, remontavo ir šiuo metu prižiūri sodybos statinius, jais naudojasi savo nuožiūra, moka turto išlaikymo mokesčius, be to, priėmė ir brolio asmeninius daiktus, likusius po brolio mirties jo kambaryje, tačiau laiku į notarą dėl brolio palikimo priėmimo nesikreipė, taip praleisdamas palikimo priėmimo terminą. Tiek R. S., tiek liudytojai I. A. ir D. O. patvirtino aplinkybes, kad po brolio R. S. mirties tik vienas R. S. rūpinosi sodybos atnaujinimu, išlaikymu ir priežiūra, nes kartu gyvenanti motina M. S. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl prie namų ūkio gerinimo iš esmės neprisidėjo, o pareiškėja sodyboje iš esmės niekada nesilankė ir prie sodybos išlaikymo savo lėšomis niekada neprisidėjo. Šios aplinkybės byloje liko nepaneigtos.
Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo R. S. faktiškai iškart po savo brolio R. S. mirties pradėjo valdyti mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, šią aplinkybę suinteresuotas asmuo pagrindė tinkamais įrodymais, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – R. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jo brolio R. S. mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais,
Nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. pareiškimo netenkinti.
Suinteresuoto asmens R. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo brolio R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiojo turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimui priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.