Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. T. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl bausmės paskyrimo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Ž. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl bausmės paskyrimo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Civilinio ieškovo R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai:

- solidariai iš D. B., D. M. ir Ž. T. 3 557 eurų turtinei žalai ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti;

- solidariai iš D. M. ir Ž. T. 6 488,28 eurų turtinei žalai ir 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje R. G. civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo T. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai priteista solidariai iš D. M. ir Ž. T. 880 eurų turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. ir Ž. T. nuteisti už tai, kad kartu su D. B. 2020 m. gruodžio 14 d. apie 4.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į transporto priemonę ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: D. B. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavę prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), D. M. kartu su Ž. T., kurie veikė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išlipus iš automobilio ir priėjus prie minėto namo kieme stovėjusio automobilio Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. G., Ž. T. išdaužius šio automobilio dešinės pusės galinio lango stiklą ir taip įsibrovus į automobilį, iš automobilio pagrobė svetimą, R. G. priklausantį 3557 eurų vertės turtą: benzininį pjūklą „Stihl“ 500 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna 555“ 600 eurų vertės, 3 benzininius pjūklus „Husqvarna 560XP“ bendros 2 457 eurų vertės, kuriuos D. M. kartu su Ž. T. įdėjus į automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, D. B. vairuojant šį automobilį visi iš įvykio vietos pasišalino.

2. Be to, D. M. ir Ž. T. nuteisti ir už tai, kad 2020 m. gruodžio 14 d. apie 4.32 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, būnant daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, Ž. T. tyčia uždegus kieme stovėjusio automobilio Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. G. sėdynę, ko pasėkoje, kilus gaisrui, sudegė R. G. priklausantis automobilis Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 650 eurų vertės ir automobilyje buvę R. G. priklausantys daiktai: 5 vnt. apsaugos šalmų, dengtų sieteliu ir su ausinėmis bendros 350 eurų vertės, 4 vnt. apsaugos šalmų, skirtų pjūklininko padėjėjams, bendros 80 eurų vertės, 4 vnt. kėlimo žnyplių bendros 100 eurų vertės, 4 vnt. kėlimo žnyplių dėklų bendros 60 eurų vertės, 1 vnt. matavimo juostos 49 eurų vertės, 4 vnt. benzininio pjūklo pjovimo 15 colių juostos bendros 120 eurų vertės, 1 vnt. benzininio pjūklo pjovimo 20 colių juostos 50 eurų vertės, 2 vnt. benzininio pjūklo pjovimo 18 colių juostos bendros 72 eurų vertės, 4 vnt. medžio vertimo svirtelių bendros 184 eurų vertės, benzininis pjūklas „Samurai“ 133,14 eurų vertės, 20 litrų talpos plastikine talpa 3 eurų vertės su joje buvusiais 4 l benzino sumaišyto su tepalu bendros 6 eurų vertės, bei kilusio gaisro pasėkoje sudegė šalia automobilio Opel Vivaro (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs automobilis Audi A3 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 750 eurų vertės, priklausantis T. M., su automobilyje buvusia automagnetola „Sony“ su garso kolonėlėmis bendros 100 eurų vertės, tokiu būdu bendrais su Ž. T. veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, R. G. priklausantį 4 857,14 eurų vertės turtą ir T. M. priklausantį 850 eurų vertės turtą.

3. Be to, D. M. nuteistas ir už tai, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine S. A. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją S. A., ko pasėkoje ji nukrito ir galva atsitrenkė į virtuvinę spintelę, o S. A. atsistojus, ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, buto koridoriuje norėdamas atimti iš S. A. raktus, stipriai rankomis suėmęs jos kairę ranką ją užlaužęs suko kol S. A. raktai iš rankos iškrito, po ko suėmęs S. A. už kaklo, jį stipriai suspaudė, o paleidęs rankomis sudavė daugybinius smūgius S. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajai S. A. ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinės akies išoriniame kampe, krūtinėje, kairiame petyje, šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, dešinės akies apatiniame voke, kakle, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

5.2. Apelianto teigimu, jam paskirta per griežta bausmė. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, atimant teisę į gynybą. Tokiu būdu teismas padarė esminį įstatymo pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo Ž. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo Ž. T. apeliacinio skundo

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam Ž. T. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmės rūšis, nesuteikia pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam Ž. T..

13. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę Ž. T., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du apysunkius nusikaltimus, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir būnant recidyvistu. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų, o 187 straipsnio 2 dalies - baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistojo praeities teistumus, kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, pažadą atlyginti žalą, Ž. T. už abi nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį parenkant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, todėl pagrįstai paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Atsižvelgiant į tai dar labiau švelninti Ž. T. paskirtą bausmę, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.

14. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu Ž. T. gynėja išsakė prašymą ginamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi nuteistasis siekia atlyginti žalą, dirba pas nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas Ž. T. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

16. Ž. T. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą ir jam skirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors aplinkybės, kad nuteistasis Ž. T. praeityje yra 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. T. yra nevedęs, dirbantis, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose nėra įrašytas, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, pažadėjo atlyginti nusikalstamai veiksmais padarytą žalą, dirba. Įvertintina ir tai, kad praeityje Ž. T. nėra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniais nuosprendžiais nebuvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos arešto bausmės yra atliktos. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

17. Apygardos teismo vertinimu, bausmės tikslai Ž. T. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nuteistajam skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus. Tokiu būdu bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, jei Ž. T. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Dėl nuteistojo D. M. apeliacinio skundo

18. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

19. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. M. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms, o viena – nesunkių, teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, dirbantis, registruotas psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės pripažinta tai, kad dalis veikų padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir visos veikos padarytos būnant recidyvistu.

20. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų, 187 straipsnio 2 dalies - baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 metų, o 140 straipsnio 2 dalies - viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas D. M. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 187 straipsnio 2 dalyje – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už 140 straipsnio 2 dalyje – 1 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnes bausmes, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, dėl ko, nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

21. Akcentuotina, kad nuteistasis D. M. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo 5 kartus teistas, todėl akivaizdu, kad praeities teistumai, bausmių atlikimas bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas, net gi analogiškas nusikalstamas veikas. Kartu akcentuotina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės rūšys, kurios savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis vis pakartotinai nusikalsdavo. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, kartojamos tos pačios klaidos. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skunde teigia, kad dirba MB ,,G.“, turi pragyvenimo šaltinį, ketina dengti bent dalį nukentėjusiesiems priteistos žalos, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos ir sudarančios pagrindą paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įkalinimo įstaigose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti, gauti darbo užmokestį, todėl ir bausmės atlikimo metu jis turės galimybę mokėti turimus finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, šie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

22. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Dar kartą įvertinus visas minėtas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bausmės skyrimui, pažymėtina tai, kad į visas nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, rodančias mažesnį D. M. padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą, jau buvo atsižvelgta. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos, ciniškos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad D. M. taip pat nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio normas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo D. M. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo D. M. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, atitinkančia BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam D. M., teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad nuteistasis jau septintą kartą yra teisiamas, tame tarpe net du kartus ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (140 straipsnio 2 dalis), todėl akivaizdu, kad smurtinis elgesys vis kartojasi. Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, nuteistojo D. M. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 6 b. l. 32, 58). Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos praėjus vos metams nuo paskutiniojo D. M. atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam D. M. gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

25. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 15 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2022 m. kovo 7 d. pažymoje nurodyta, kad D. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 200 Eur. 2022 m. kovo 15 d. pažymoje nurodyta, kad Ž. T. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 91,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis D. M. yra dirbantis asmuo, iki nuosprendžio priėmimo nurodė dirbantis NB ,,G.“ darbininku apie pusę metų, prašoma priteisti suma už teisinės pagalbos išlaidas yra pakankamai nedidelė, todėl iš jo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Iki nuosprendžio priėmimo Ž. T. nurodė dirbantis UAB ,,C. A.“. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą ir nors nuosprendis keičiamas neženkliai, vis dėlto teisėjų kolegija iš nuteistojo Ž. T. išieškomas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas mažina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu, Ž. T. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. M. valstybės naudai 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Priteisti iš nuteistojo Ž. T. valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.