Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. G., T. M. ir nukentėjusiajai S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2021 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda (sumokant iki 2022 m. gegužės 7 d.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: Uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams; konfiskuojant automobilį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas:

1) 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 parų arešto;

2) 2018 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 parų arešto bausme ir paskirta galutinė 65 parų arešto bausmė;

3) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. 2019 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalinai pridėta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto, bausmę atlikęs;

4) 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2020 m. rugpjūčio 7 d.;

5) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 54 parų arešto bausme;

6) 2021 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme (bausmę atlikęs)

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, nedeklaravęs gyvenamosios vietos (įrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), nurodantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. lapkričio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį - 6 mėnesių viešųjų darbų; 2017 m. spalio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į arešto bausmę, bausmę atlikęs;

2) 2017 m. lapkričio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 286 straipsnį – 90 parų arešto bausme;

3) 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., D. M. ir Ž. T., 2020 m. gruodžio 14 d., apie 04.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į transporto priemonę ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: D. B. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavę prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), D. M. kartu su Ž. T., kurie veikė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išlipus iš automobilio ir priėjus prie minėto namo kieme stovėjusio automobilio Opel Vivaro, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančio R. G., Ž. T. išdaužius šio automobilio dešinės pusės galinio lango stiklą ir taip įsibrovus į automobilį, iš automobilio pagrobė svetimą, R. G. priklausantį 3557 eurų vertės turtą: benzininį pjūklą „Stihl“ 500 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna 555“ 600 eurų vertės, 3 benzininius pjūklus „Husqvarna 560XP“ bendros 2457 eurų vertės, kuriuos D. M. kartu su Ž. T. įdėjus į automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bagažinę, D. B. vairuojant šį automobilį visi iš įvykio vietos pasišalino.

Be to, D. M. ir Ž. T., 2020 m. gruodžio 14 d. apie 04.32 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, būnant daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, Ž. T. tyčia uždegus kieme stovėjusio automobilio Opel Vivaro, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančio R. G. sėdynę, ko pasekoje kilus gaisrui sudegė R. G. priklausantis automobilis Opel Vivaro, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3650 eurų vertės ir automobilyje buvę R. G. priklausantys daiktai: 5 vnt. apsaugos šalmų, dengtų sieteliu ir su ausinėmis bendros 350 eurų vertės, 4 vnt. apsaugos šalmų, skirtų pjūklininko padėjėjams, bendros 80 eurų vertės, 4 vnt. kėlimo žnyplių bendros 100 eurų vertės, 4 vnt. kėlimo žnyplių dėklų bendros 60 eurų vertės, 1 vnt. matavimo juostos 49 eurų vertės, 4 vnt. benzininio pjūklo pjovimo 15 colių juostos bendros 120 eurų vertės, 1 vnt. benzininio pjūklo pjovimo 20 colių juostos 50 eurų vertės, 2 vnt. benzininio pjūklo pjovimo 18 colių juostos bendros 72 eurų vertės, 4 vnt. medžio vertimo svirtelių bendros 184 eurų vertės, benzininis pjūklas „Samurai“ 133,14 eurų vertės, 20 litrų talpos plastikine talpa 3 eurų vertės su joje buvusiais 4 l benzino sumaišyto su tepalu bendros 6 eurų vertės, bei kilusio gaisro pasekoje sudegė šalia automobilio Opel Vivaro (v/n (duomenys neskelbtini)) stovėjęs automobilis Audi A3 (v/n (duomenys neskelbtini)) 750 eurų vertės, priklausantis T. M., su automobilyje buvusia automagnetola „Sony“ su garso kolonėlėmis bendros 100 eurų vertės, tokiu būdu bendrais su Ž. T. veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, R. G. priklausantį 4857,14 eurų vertės turtą ir T. M. priklausantį 850 eurų vertės turtą.

Be to, D. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą o būtent: 2021 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine S. A. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją S. A., ko pasekoje ji nukrito ir galva atsitrenkė į virtuvinę spintelę, o S. A. atsistojus, ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, buto koridoriuje norėdamas atimti iš S. A. raktus, stipriai rankomis suėmęs jos kairę ranką ją užlaužęs suko kol S. A. raktai iš rankos iškrito, po ko suėmęs S. A. už kaklo, jį stipriai suspaudė, o paleidęs rankomis sudavė daugybinius smūgius S. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajai S. A. ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinės akies išoriniame kampe, krūtinėje, kairiame petyje, šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, dešinės akies apatiniame voke, kakle, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai ir jų vertinimo išvados ir kvalifikavimo motyvai

2.1.Svetimo turto pagrobimas, BK 178 straipsnio 2 dalis (kaltinamieji D. B., D. M. ir Ž. T.) ir turto sunaikinimas BK 187 straipsnio 2 dalis (kaltinamieji D. M. ir Ž. T.)

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. pagal jam pateiktą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku susitiko su D. M. ir Ž. T., jo vairuojamame automobilyje „Mercedes Benz“ išgėrinėjo. Jis vartojo alkoholio nedaug, nesijautė apsvaigęs. Jis liko mašinoje, o Ž. T. su D. M. trumpam išėjo ir grįžo su benzopjūklais. Mašinoje niekas nieko nesitarė, jokio pokalbio apie tai nebuvo. Nežino, iš kur jie tuos pjūklus atsinešė, nes jie atėjo iš galo ir pasakė, kad reikia sudėti pjūklus į bagažinę. Jis kartu sudėjo tuos benzopjūklus į automobilį. Jam buvo pasakyta dar palaukti, o paskui kartu jo vairuotu automobiliu „Mercedes Benz“, pasišalino iš įvykio vietos. Pradžioje matė tris pjūklus, o paskui padėdamas juos iškrauti, sužinojo, kad pjūklai buvo penki. Suprato, kad benzopjūklai pavogti. Su tais pjūklais pradžioje kartu važiavo padėti į avarija papuolusiai draugei vėliau, pjūklus kartu atvežė į Jonavą ir juos padavė. Už pjūklus gavo 600 ar 800 eurų. Jam padavė 200 eurų. Pinigus išleido. Dėl automobilio padegimo D. B. paaiškino, kad jis su tuo visiškai nesusijęs, nes negirdėjo, kad būtų tartasi jį padegti. Išvažiuojant iš įvykio vietos, Ž. T. su D. M. paprašė stabtelėti, tada suprato, kad jie norėjo pasižiūrėti, ar užsidegė mašina.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. pagal jam pateiktą kaltinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kartu su Ž. T. ir D. B. važinėjo, išgėrinėjo. Žinodami, kad tai miškinių mašina, nuėjo su Ž. T. prie jos, išdaužė langą. Nežinojo, kad mašinoje bus tie pjūklai, bet juos surado ir paėmė. Pavogė tuos pjūklus ir susikrovė į D. B. vairuotą mašiną. D. B. viską žinojo. Paskui nuvažiavo padėti draugei V.. Vėliau nuvažiavo į Jonavą ir tuos pjūklus ir pardavė iš matymo pažįstamam asmeniui už 600 eurų. Pasidalino visi po 200 eurų. Jis savo dalį kartu su Ž. T. pragėrė. Ž. T. padegė mašiną. Jis prašė, kad nedegtų, bet Ž.T. įlipo į mašiną ir padegė. Automobilis buvo padegtas, kad neliktų pėdsakų. Nežino, ar būtų galėjęs mašiną užgesinti, nes tuo metu apie tai negalvojo. Jie įsėdo į mašiną ir D. B. pasakė, kad padegė automobilį. Grįždami atgal pamatė, kad užsidegė ir antras automobilis. Negali pasakyti, ar alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kiek buvo išgėręs tą naktį, nežino, bet mano, kad buvo lengvai apsvaigęs.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. T. pagal jam pateiktą kaltinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kartu su D. M. ir D. B. kaltinime nurodytą vakarą nuvažiavo į atokesnę aikštelę atsigerti alaus ir viskas įvyko ekspromtu. D. M. užsiminė, kad miškininkų mašinoje yra pjūklų. Tuomet jie nutarė tuos pjūklus pavogti. Jie paėmė penkis pjūklus. Į automobilį pateko jam išdaužius langą, atrakino dureles ir įlipo. Per du kartus jie sunešė pjūklus į mašiną. Daugiau pjūklų nepaėmė, nes jų nematė. Pjūklai buvo sudėti į D. B. vairuojamo automobilio bagažinę. Jis sugalvojo padegti autobusiuką. D. M. nesakė, bet jis matė, ką jis darė. Negirdėjo, kad D. M. būtų sakęs nedegti automobilio. Atidaręs šonines dureles, jis padegė sėdynę, prieš tai paėmęs iš bagažinės benzino, jo papylė ant sėdynės. Buvo tamsu, todėl nematė, ar šalia autobusiuko yra kitų automobilių. Tolstant matė, kad automobilis įsidegė. Kai grįžo po pagalbos draugei, jie matė, kad ir antra mašina sudegė. Jie pjūklus pardavė už 600 eurų. Gautus pinigus pasidalino po 200 eurų. Gailisi dėl to, ką padarė.

Be kaltinamųjų D. B., D. M. ir Ž. T. prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu.

Be to, byloje visiškai įrodyta, kad Ž. T. veikdamas bendrininkų grupėje su D. M., Ž. T. tyčia uždegus kieme stovėjusio automobilio Opel Vivaro, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančio R. G., sėdynę, ko pasekoje kilus gaisrui sudegė R. G. priklausantis automobilis Opel Vivaro (v/n (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiais daiktais bei šalia automobilio Opel Vivaro stovėjęs automobilis Audi A3 (v/n (duomenys neskelbtini)), priklausantis T. M., su automobilyje buvusia automagnetola „Sony“ ir garso kolonėlėmis, tokiu būdu bendrais su Ž. T. veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, R. G. priklausantį 4857,14 eurų vertės turtą ir T. M. priklausantį 850 eurų vertės turtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte, aprašant veiką dėl R. G. priklausančio automobilio Opel Vivaro, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto sunaikinimo, nurodyta automobilio vertė 3650 eurų. Tai yra automobilio kaina, kurią nukentėjusysis mokėjo įgydamas automobilį (1 t.b.114), tačiau tiek apklausų metu, tiek pateiktais papildomais dokumentais R. G. pagrindė, kad po automobilio įgijimo jis į automobilį investavo papildomas lėšas (1631,14 eurų), jį pagerindamas, todėl automobilio sunaikinimo dienai, jo vertė buvo 5281,14 Eur. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai šios aplinkybės nekvestionavo, ji neturi įtakos veikos kvalifikavimui, todėl teismas, siekdamas nepabloginti kaltinamųjų teisinės padėties, kaltinime nurodytos transporto priemonės vertės nekeičia ir sprendžia, kad nukentėjusiojo investicijos į sunaikintą automobilį įvertintinos nagrinėjant civilinio ieškinio klausimą.

Kaltinamųjų D. M. ir Ž. T. kaltę be jų paties visiško prisipažinimo įrodo liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausų protokolai, apžiūrų protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Ž. T. pasiūlė padegti automobilį, kad neliktų jų pėdsakų, jis sakė, kad automobilio Ž. nedegtų, tačiau automobilį padegus jis nereagavo niekaip. Ž. T. patvirtino, kad mintis padegti automobilį kilo jam, o D. M. tiesiog stovėjo šalia ir viską stebėjo. Teismas vertindamas šiuos kaltinamojo D. M. parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir D. M. nurodo, kad sakė, kad Ž. T. nepadegtų automobilio, tačiau daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko, kad nusikaltimui būtų užkirstas kelias, ar kad aiškiai būtų parodyta, jog jis atsiriboja nuo daromos veikos. Priešingai, D. M., prieš tai su Ž. T. pagrobęs daiktus iš automobilio Opel Vivaro, pastarajam pasiūlius padegti automobilį, toliau buvo šalia, kol šis apipylė benzinu ir padegė automobilį, grįžęs į D. B. automobilį, ramiai iš įvykio vietos išvažiavo. Teismo vertinimu, tokiais savo konkliudentiniais veiksmais, išreiškė sutikimą nusikalstamą veiką daryti bendrai ir prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis Ž. T. nurodė, kad padegdamas automobilį Opel Vivaro, nematė, kad šalia stovi kitas automobilis, nes buvo tamsu. Teismas kritiškai vertina šiuos kaltinamojo parodymus ir sprendžia, kad Ž. T. ir D. M. veikė neapibrėžta tyčia. Uždegdami automobilį, stovintį daugiabučio namo kieme, turėjo ir galėjo numatyti, kad šalia gali būti ir kitų automobilių, kuriuos liepsna sunaikins, tačiau aplink automobilį neapėjo ir neįsitikino, kad šalia kitų transporto priemonių nėra, taigi, juos tenkino bet kokios jų daromos veikos pasekmės, todėl laikytina, kad abiejų automobilių sugadinimo atveju kaltinamieji veikė tyčia.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarius nusikalstamą veiką, numatytą, BK 178 straipsnio 2 dalyje, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Ta aplinkybė, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nelaikytina atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Teismo vertinimu ši kaltinamajam inkriminuota aplinkybė nebuvo įrodyta. Kaip nurodė visi kaltinamieji, D. B. tiek prieš nusikalstamą veiką, tiek po jos, vairavo automobilį, nebuvo gauta duomenų apie jo girtumą. Pats kaltinamasis nurodo, kad alkoholio vartojo labai nedaug, nesijautė apsvaigęs ir tai niekaip neįtakojo jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. D. B. nurodė, kad nuvykęs padėti pažįstamai, bendravo su pareigūnais, niekam neužkliuvo jo apsvaigimas. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamieji D. M. ir Ž. T. taip pat kaltinami nusikalstamas veikas padarę būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Abu kaltinamieji nurodo, kad susitikę vartojo alkoholį. Ž. T. paaiškino, kad buvo išgėrę, todėl padarė veikas. D. M., nors nurodo, kad buvo lengvai apsvaigęs, tačiau kalbėdamas apie automobilio padegimą, nurodė, kad jo pasyvi reakcija dėl Ž. T. pasiūlymo padegti, buvo įtakota girtumo. Taigi teismas įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, bei pačių kaltinamųjų parodymus, sprendžia, kad D. M. ir Ž. T., aptarta sunkinanti aplinkybė inkriminuota pagrįstai.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. civilinį ieškinį palaikė, papildomai pagrindė neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad dėl nusikalstamų veikų patyrė stresą, neigiamas emocijas. Labai blogai jautėsi, kai sužinojo apie nusikaltimą, nežinojo, ką daryti, atvykus pareigūnams dėl streso negebėjo normaliai su jais bendrauti. Turėjo papildomų rūpesčių, nes keturias dienas negalėjo dirbti darbų, neturėjo automobilio, įrankių, dėl to patyrė nuostolių. Keturias paras negalėjo miegoti. Nuolat važinėjo ir ieškojo autobusiuko, pirko pjūklus, skolinosi iš rangovo pinigus. Padarytos moralinės žalos dydį susiejo su neatliktų darbų kaina, nes dėl įvykio neišpjovė 400 kubų medienos, į dieną su darbininkais išpjaudavo po 100 kubų, o vieno kubo kaina 6,2 eurai.

Kaltinamieji D. B., D. M. ir Ž. T. civilinį ieškinį pripažino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolais, liudytojų parodymais, sąskaitomis faktūromis, pirkimo pardavimo sutartimi bei kita bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji D. B., D. M. ir Ž. T. pagrobė nukentėjusiojo turto už 3557 eurus. Turto pagrobimas yra inkriminuotas ir įrodytas visiems trims kaltinamiesiems. Būtent dėl jų nusikalstamų bendrų tyčinių veiksmų R. G. patyrė 3557 eurų turtinę žalą, todėl ši žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų D. B., D. M. ir Ž. T. solidariai. Tuo tarpu dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, kaltinimas yra pareikštas tik D. M. ir Ž. T.. Būtent dėl šių dviejų kaltinamųjų bendrų veiksmų padegant automobilį Opel Vivaro, R. G. buvo padaryta turtinė žala, susijusi su automobilio ir jame buvusio turto sunaikinimu. Nors kaltinime yra inkriminuojama kaltinamiesiems pagrobto automobilio vertė 3650 eurai, tačiau nukentėjusiojo parodymais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už 3650 eurus R. G. automobilį pirko, o po to į jį papildomai investavo 1631,14 eurų, taigi teismas laiko pagrįstu nukentėjusiojo reikalavimą priteisti automobilio vertę įskaičiavus atliktus papildomus jo pagerinimo darbus. Be to, buvo sunaikinta automobilyje buvusio turto už 1207,14 eurus. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas R. G. reikalavimą dalyje dėl turtinės žalos, patirtos dėl jam priklausančio turto sunaikinimo, laiko pagrįstu ir priteisia 6488,28 eurų sumą solidariai iš D. M. ir Ž. T..

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė ir sunaikino jo turtą, dėl ko jis patyrė moralinę žalą, pergyvenimus, papildomus rūpesčius dėl darbui reikalingo transporto, darbo įrankių bei užsakymų praradimo. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos turtinio pobūdžio veikos, tačiau dėl jų patirta turtinė žala – 10045,28 eurai – fiziniam asmeniui yra ženkli. Ištirti įrodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai, patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl patirtos moralinės žalos būtų esmingai ribotos nukentėjusiojo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į medikus dėl psichologinės būklės. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 2000 Eur.

Nukentėjusysis prašo priteisti 2480 eurų neturtinės žalos iš kaltinamųjų D. B., D. M. ir Ž. T.. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, nukentėjusiojo paaiškinimus, kaltinamiesiems inkriminuojamas veikas, sprendžia, kad R. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat turėtų būti įvertintas skyrium dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, kadangi skirtingi asmenys yra kaltinami atskirų nusikalstamų veikų padarymu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytos turtinės žalos dydį, nukentėjusysis dėl darbo įrankių pagrobimo patyrė 500 eurų neturtinę žalą, kuri priteistina solidariai iš D. B., D. M. ir Ž. T.. Dėl automobilio ir jame buvusio turto sunaikinimo, teismo vertinimu R. G. padaryta 1500 eurų neturtinė žala, kuri priteistina solidariai iš D. M. ir Ž. T.. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina.

Nukentėjusysis T. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš D. B., D. M. ir Ž. T. priteisti 930 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu paaiškino, kad 2020 metų balandžio mėnesį nusipirko automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 750 eurų. 2020 m. gruodžio 14 d., jam buvo pranešta, kad šis automobilis sudegė. Nupirkęs automobilį papildomai į jį įmontavo magnetolą „Sony“ su garso kolonėlėmis bendros 100 eurų vertės, susimontavo žiemines padangas, kurių vertė 80 eurų. Sudegusį automobilį pridavė į metalo laužą, už jį gaudamas 50 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. M. civilinį ieškinį palaikė. Kaltinamieji D. B., D. M. ir Ž. T. civilinį ieškinį pripažino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolais, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji D. M. ir Ž. T. sunaikino visuotinai pavojingu būdu nukentėjusiojo T. M. turtą. Būtent dėl šių dviejų kaltinamųjų bendrų veiksmų padegant automobilį „Opel Vivaro“, o nuo jo užsidegus ir automobiliui „Audi A3“, buvo padaryta turtinė žala T. M., susijusi su automobilio ir jame buvusio turto sunaikinimu. Nors kaltinime yra inkriminuojama kaltinamiesiems pagrobto automobilio vertė 750 eurai ir magnetolos su kolonėlėmis vertė 100, eurų, tačiau nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad T. M. automobiliui buvo pakeitęs ir padangas, kurių vertė 80 eurų, taigi teismas laiko pagrįstu nukentėjusiojo reikalavimą priteisti automobilio vertę įskaičiavus padangų pakeitimą. T. M. nurodo, kad 50 eurų gavo pridavęs automobilį į metalo laužą, todėl teismas šia suma civilinį ieškinį mažina. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teismas T. M. ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies, ir priteisia jam 880 eurų sumą solidariai iš D. M. ir Ž. T..

Skiriant D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas veikos padarymo metu buvo išnykęs, o pakartotinai teistas jau po inkriminuojamos veikos padarymo, todėl laikytina, kad nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė būdamas neteistas. D. B., baustas administracine tvarka (4 t., b.l.71-74), dirbantis, yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas. Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo D. B. vieną atsakomybę sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje) ir vieną lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) aplinkybes, D. B. skirtina sankcijose už padarytas veikas numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant artimą numatytam bausmės vidurkiui. Kartu su bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi D. B. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. B. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė iki 2021 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio, kuriuo jam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdymą, paskirta – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda, priėmimo, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos. Atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį nustatytas charakterizuojančias aplinkybes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2021 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Skiriant D. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos trys nusikalstamos veikos, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena veika – nesunki. Visos nusikalstamos veikos tyčinės. Kaltinamasis teisiamas septintą kartą, praeityje buvo teisiamas tiek už smurtinius, tiek už turtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (3 t. b.l. 75-79), dirbantis. Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (3 t., b.l. 61-62).

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo polinkį nusikalsti, D. M. atsakomybę sunkinančias (nusikalstamas veikas numatytas, BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistu, nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistu) ir vieną lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) aplinkybes. D. M. asmenybė nevertintina teigiamai, jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio. Nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis teisiamas šioje byloje, buvo ne atsitiktinės, bet dėsningos nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmės. Nurodytų aplinkybių kontekste, kaltinamajam už visų inkriminuojamų veikų padarymą parinktina laisvės atėmimo bausmės rūšis. Kaltinamojo kritiškas požiūris į padarytą veiką, pažadas atlyginti padarytą žalą, laikytinos reikšmingomis aplinkybėmis individualizuojant skiriamą bausmę sankcijų ribose. Teismo vertinimu, D. M. izoliavimas nuo visuomenės yra tikslingas ir teisingas įstatymo normų ir kaltinamojo asmenybės vertinimo kontekste.

D. M. skirtina sankcijose už padarytas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant žemesnį už numatytą bausmės vidurkį.

D. M. šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrintis dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, pridedant švelnesnių bausmių dalį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, parinktina minimali pridedamos bausmės dalis.

Kadangi D. M. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. M. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas (4 t., b.l. 46-50), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b.l. 37-43), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., b.l. 54-56) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos. Pradėjus vykdyti bausmę, iš D. M. paimta asmens tapatybės kortelė, gražintina kaltinamajam.

Skiriant Ž. T. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Abi nusikalstamos veikos tyčinės. Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, praeityje buvo teisiamas už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (5 t., b.l. 21-26), dirbantis. Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašytas.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo polinkį nusikalsti, Ž. T. atsakomybę sunkinančias (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistu) ir vieną lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) aplinkybes. Ž. T. asmenybė nevertintina teigiamai, jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio. Nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis teisiamas šioje byloje, buvo ne atsitiktinės, bet dėsningos nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmės. Nurodytų aplinkybių kontekste, kaltinamajam už inkriminuojamų veikų padarymą parinktina laisvės atėmimo bausmės rūšis. Kaltinamojo kritiškas požiūris į padarytą veiką, pažadas atlyginti padarytą žalą, laikytinos reikšmingomis aplinkybėmis individualizuojant skiriamą bausmę sankcijų ribose.

Ž. T. skirtina sankcijose už padarytas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant žemesnį už numatytą bausmės vidurkį. Šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrintis dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, pridedant švelnesnių bausmių dalį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, parinktina minimali pridedamos bausmės dalis.

Kadangi Ž. T. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam Ž. T. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b.l.136-138) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b.l. 139-141) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

5. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir kiti aktualūs klausimai

2021 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „Swedbankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (6134 eurai) (3 t., b.l. 105-109), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo iš D. M. įvykdymo, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su civiliniais ieškovais R. G. ir T. M., nustatant naują turto apribojimo mąstą, lygų priteistai iš kaltinamojo sumai, tai yra – 12925,28 Eur.

2021 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Ž. T. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (6134 eurai) (5 t., b.l. 61-65) pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo iš Ž. T. įvykdymo, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su civiliniais ieškovais R. G. ir T. M., nustatant naują turto apribojimo mąstą, lygų priteistai iš kaltinamojo sumai, tai yra – 12925,28 Eur.

2021 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias UAB „Revolut Payment“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) (1186 eurai)(4 t., b.l. 94-98) pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo iš Ž. T. įvykdymo, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su civiliniu ieškovu R. G. ir nustatant naują turto apribojimo mąstą, lygų priteistai iš kaltinamojo sumai, tai yra – 4057 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos:

1) CD laikmena su vaizdo įrašai, užfiksuotais Ruklos mstl., Jonavos r., įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, 1 vnt.;

2) CD laikmena su 2020-12-14 telefoninių skambučių garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro, 1 vnt.;

3) CD laikmena su 2021-08-09 telefoninio skambučio garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, 1 vnt.;

4) CD laikmena su 2021-08-09 vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), 1 vnt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto pagrobimas), 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas) ir 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas) nuteisti jį:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. M. paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu D. M. paskirtą bausmę ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl bausmės paskyrimo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinant D. M..

Ž. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto pagrobimas), 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas) ir nuteisti jį:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir Ž. T. paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu Ž. T. paskirtą bausmę ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Ž. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl bausmės paskyrimo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto pagrobimas) ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu D. B. paskirtą bausmę ir paskirti galutinę 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinti su 2021 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda, paskiriant galutinę bausmę 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val. ir 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam D. B., kad jis per bausmės atlikimo laiką:

1) privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) privalo įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

3) privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.

Įpareigoti D. B. paskirtą baudą sumokėti 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu jonavos.rumai@teismas.lt.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai:

- solidariai iš D. B., D. M. ir Ž. T. 3557 (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt septynių) eurų turtinę žalą ir 500 (penkių šimtų) eurų neturtinę žalą;

-solidariai iš D. M. ir Ž. T. 6488,28 (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 28 ct) eurų turtinę žalą ir 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų neturtinę žalą.

Kitoje dalyje R. G. ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš D. M. ir Ž. T. 880 (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties) eurų turtinę žalą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2021 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „Swedbankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo iš D. M. įvykdymo, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su civiliniais ieškovais R. G. ir T. M. bei privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, nustatant naują turto apribojimo mąstą, lygų priteistai iš kaltinamojo sumai, tai yra – 12925,28 Eur.

2021 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. T. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo iš Ž. T. įvykdymo, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su civiliniais ieškovais R. G. ir T. M. bei privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, nustatant naują turto apribojimo mąstą, lygų priteistai iš kaltinamojo sumai, tai yra – 12925,28 Eur.

2021 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias UAB „Revolut Payment“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo iš Ž. T. įvykdymo, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su civiliniu ieškovu R. G. bei privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, nustatant naują turto apribojimo mąstą, lygų priteistai iš kaltinamojo sumai, tai yra – 4057 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD laikmenas su įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.