- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-956-911/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09186-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti priimti jos tėvo P. T., mirusio 1997 m. rugpjūčio 25 d., palikimą. Nurodė, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2019 m. rugsėjo 5 d. gavo pranešimą, iš kurio sužinojo, jog po P. T. mirties liko neišmokėta 2078, 60 Eur (7177,00 Lt) piniginė kompensacija už valstybės išperkamąją žemę. Pareiškėjai apie tėvui P. T. neišmokėtą kompensaciją nebuvo žinoma iki minėto VMI pranešimo gavimo dienos. Po pareiškėjos motinos O. T. (gimusios 1938 m. balandžio 6 d., mirusios 2019 m. spalio 16 d.) mirties, atsitiktinai tvarkydama senus daiktus, rado dokumentus, iš kurių sužinojo, kad mirusiam tėvui P. T. Radviliškio rajono valdybos 1995 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atstatyti nuosavybės teisę į jo turėtą 3,29 ha žemės sklypą Niauduvos k., Radviliškio r. išmokant 3742 Lt (1083,76 Eur) kompensaciją. Taip pat, kad P. T. Radviliškio rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1995 m. balandžio 12 d. pranešimu buvo informuotas, jog kompensacija bus mokama 1994 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 676, nustatyta tvarka per 15 metų. Po pareiškėjos tėvo P. T. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes pareiškėjos tėvas neturėjo jokio turto. Pareiškėja nežinojo, kad jos tėvui buvo atstatyta nuosavybės teisė išmokant kompensaciją. Mano, kad jos nurodytos aplinkybės teismo gali būti pripažintos svarbiomis.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė prašymą bei jame nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovės prašymui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepataikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. M. yra palikėjo P. T., mirusio 1997 m. rugpjūčio 25 d., dukra (el. b. l. 8, 10, 40). Pareiškėjos motina O. T. mirė 2019 m. spalio 16 d. (e. b. l. 9). P. T. mirties datai, t. y. 1997 m. rugpjūčio 25 d., nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo (el. b. l. 11). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo P. T. palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 46). Radviliškio rajono valdybos 1995 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1492-2237 nuspręsta atstatyti nuosavybės teisę į jo turėtą 3,29 ha žemės sklypą Radviliškio r., Pakalniškių apyl., Niauduvos k., bendros 3742 Lt (1083,76 Eur) vertės išmokant pinigais (el. b. l. 12-13), kompensaciją išmokant per 15 metų (e. b. l. 4). Po palikėjo P. T. mirties liko neišmokėta 7177 Lt (2078 Eur) piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę (el. b. l. 3).
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvas P. T. mirė 1997 m. rugpjūčio 25 d., todėl paveldėjimo teisiniams santykiams turi būti taikomos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimo teisę. Minėto teisės akto 587 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 2, 3 d.). 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokia galimybė įtvirtinta ir 2002 m. CK 5.57 straipsnio nuostatose.
Nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007).
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat išklausius teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą mirusio tėvo palikimui priimti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Nors pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, laikotarpis nuo pareiškėjos tėvo mirties iki pareiškėjos kreipimosi į teismą yra ilgas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji per visą tą laiką neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą, t.y. pareiškėjos tėvas P. T. neturėjo savo vardu registruoto turto, 2019 m. rugsėjo 5 d. gavo pranešimą, iš kurio sužinojo, jog po P. T. mirties liko neišmokėta 2078, 60 Eur (7177,00 Lt) piniginė kompensacija už valstybės išperkamąją žemę. Pažymėtina, kad per visą šį laiką niekas nesikreipė dėl mirusiojo P. T. palikimo priėmimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. T. palikimo priėmimo faktų, palikimas po P. T. mirties nėra priimtas. Byloje suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos neprieštarauja dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo R. P. taip pat nepateikė jokių prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti pareiškėjos buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio pagrindu terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, likusį po P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. rugpjūčio 25 d.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.