Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-425-275/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-12
Bylos Nr.: e2A-425-275/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25783-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: V. L., D. L.
Trečiasis asmuo: A. M., Sodininkų bendrija „ŠEC-2“, K. A. J., G. A.

Kategorijos

2.6.7Restitucija

Civilinė byla Nr. e2A-425-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25783-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.7.; 3.1.2.2.; 2.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų D. L., V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams V. L., D. L., tretieji asmenys byloje A. M., Sodininkų bendrija „ŠEC-2“, K. A. J., G. A., dėl administracinių aktų panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymą „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei greta esančios teritorijos SB „ŠEC-2“, Vilniaus mieste (Vilniaus miesto kadastro vietovė), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo suformuotas 0,0085 ha ploto žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą „Dėl įsiterpusio žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo D. L. ir V. L.“, kuriuo D. L. ir V. L. nuspręsta parduoti 85 kv. m ploto žemės sklypą; 4) pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria D. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise parduotas 85 kv. m valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo; 6) taikyti restituciją natūra - grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0085 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); gražinti atsakovams D. L. ir V. L. 2780 Eur, sumokėtus pagal 2015 metų gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. „Dėl įsiterpusio žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo Vilniaus m. sav. Vilniaus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo D. L. ir V. L.“ nusprendė parduoti D. L. ir V. L. įsiterpusį 85 kv. m ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Projektu suprojektuotas 85 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas 2015-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo parduotas D. L. ir V. L. už 2 780 Eur.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

4. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami ne aukciono būdu šių sklypų savininkams. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata reglamentuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punkte, kuris numato, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 ha, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkai, kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų individualių mėgėjų sodo sklypų ir 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių ar valstybinės žemės sklypų, taip pat tie sklypai, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio ir neviršijantys nustatyto dydžio.

5. Šia Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostata siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Nurodytų taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos - 1996 m. sausio 1 dienos. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėto nutarimo 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

6. Remiantis SB „ŠEC-2“ išplanavimo projektu, nustatyta, kad Projekte suprojektuoti kaip įsiterpę žemės sklypai Nr. 845-1 ir Nr. 743-1 neatitinka galimo parduoti mėgėjų sodų teritorijoje suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „SEC-2“ išplanavimo projekte pažymėto kelio t. y. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teritorija negalėjo būti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo būti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai.

7. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas reglamentuoja, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Minėta ginčo teritorija 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotiniame susirinkime buvo patvirtintas kaip kelias.

8. Be to, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte yra reglamentuota, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Taisyklių 62.5 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra derinamas su sodininkų bendrijos pirmininku, jeigu minėtas projektas rengiamas mėgėjų sodo teritorijos valstybinėje žemėje arba sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Taisyklių 42 punktu nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, buvo nutarta, kad bendrija neprieštarauja, kad žemės sklypų savininkai įsigytų su žemės sklypu besiribojančius bendrojo naudojimo žemės plotus laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų.

9. Prisiperkant žemės sklypus būtina sąlyga - išlaikyti gatvės pločius (6,5 metro), nepakenkti viešajam interesui ir numatytai bendrijos infrastruktūros plėtrai“. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, 5 ir 9 punktais priimtus sprendimus ir nebuvo suderintas su SB „ŠEC-2“ pirmininku. Todėl ginčijami administraciniai aktai, kuriais suformuoti neatitinkantys įsiterpusio žemės sklypo sąvokos 85 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., ir 85 kv. m ploto žemės sklypas, projektinis Nr. 743-1, žemės sklypo, perleidimo privačion nuosavybėn sandoris ir administraciniai aktai, kurių pagrindu žemės sklypas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pertvarkyti sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, t. y. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktui, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punktui, todėl naikintini.

Atsiliepimas

10. Atsakovai V. L., D. L. pateikę atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byla teisminga administraciniam teismui, kadangi ginčas administracinės kilmės. Nurodė, kad ieškinys pateiktas praleidus 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl atmestinas. Ieškovas šioje byloje negali veikti kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, kadangi įsiteisėjusiais prokuratūrų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad ieškovas veikia privačiais trečiojo asmens A. M. interesais. Prašė bylą nutraukti, nes ieškinį pateikė asmuo neturintis reikalavimo teisės. Byloje taikant restituciją, ieškovas, kaip nesąžiningas ir kaltas dėl restitucijos asmuo, privalėtų atsakovams atlyginti didžiausią žemės sklypo vertę, kurią pagal rinkos kainą reikėtų nustatyti teisminio nagrinėjimo metu.

11. Tretieji asmenys A. M. ir G. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo teritorija negalėjo būti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo būti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „SEC-2“ išplanavimo projekte pažymėto kelio. Tai pažeidžia ir A. M. teises, nes jai nuosavybės teise priklausantis sodo sklypas Nr. 270 lieka be vienintelio daugelį metų egzistavusio privažiavimo.

12. Tretieji asmenys sodininkų bendrija „ŠEC-2“, K. A. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai- atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymą „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei greta esančios teritorijos SB „ŠEC-2“, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vietovė), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą „Dėl įsiterpusio žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo D. L. ir V. L.“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir D. L., V. L.; taikė restituciją – įpareigojo atsakovus D. L. ir V. L. grąžinti valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 0,0085 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovams D. L. ir V. L. solidariai priteisė iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 780 Eur, sumokėtus už įsigytą žemės sklypą pagal 2015 metų gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

14. Priimdamas sprendimą teismas nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų. Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą bei žemės reformos vykdymą teisine tvarka. Toks ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentus, kad ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų ginti viešąjį interesą teisme atmetė kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

15. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2016-06-29 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodamas tuo, kad šio ginčo sprendimas negali būti laikomas viešuoju interesu, kurį turėtų ginti prokuroras, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesuponuoja išvados, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinė, gindama viešąjį interesą, neturi teisės paduoti ieškinį, siekiant užtikrinti vienos iš konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtą ir pašalinti valstybės pareigūnų padarytas procedūrines klaidas, dėl kurių valstybės žemė buvo parduota privatiems fiziniams asmenims, galimai pažeidžiant teisės norminių aktų sureglamentuotą žemės pardavimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino administracinių aktų ginčijimui, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas yra praleidęs 1 (vieno) mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl individualių administracinių aktų ginčijimo. Tačiau pažymėjo, jog šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba gavusi informacijos, kad ginčo sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nedelsdama kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau ji atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodama tuo, kad šio ginčo sprendimas negali būti laikomas viešuoju interesu, kurį turėtų ginti prokuroras, konstatavo, jog ieškovas šioje byloje siekė panaikinti administracinius aktus ir sandorį, kurių pagrindu nesilaikant teisės aktų nuostatų suformuotas ir perleistas galimai įsiterpusio žemės sklypo sąvokos neatitinkantis žemės sklypas, t. y. siekė atkurti faktinę situaciją iki galimo pažeidimo, apginti viešąjį interesą, kad būtų užtikrinti vienos iš konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėta tvarka, dėl to, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą.

17. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Pripažino, kad byloje keliami reikalavimai skirtingos teisinės prigimties, todėl rėmėsi dominuojančio teisinio santykio taisykle ir vyraujančiais santykiais nagrinėjamoje byloje laikė būtent civilinius teisinius santykius, todėl konstatavo, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

18. Nagrinėjamu atveju iš SB „ŠEC-2“ išplanavimo projekto, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu „Dėl SB „ŠEC-2“ žemės pardavimo ir nuomos“, teismas nustatė, kad tarp sodininkų bendrijoje „ŠEC-2“ esančių žemės sklypų Nr. 254 (atsakovų žemės sklypas), Nr. 253 (trečiojo asmens A. K. J. žemės sklypas) ir žemės sklypo Nr. 270 (trečiųjų asmenų A. M. ir G. A. žemės sklypas) yra pravažiavimas (kelias), kuris baigiasi akligatviu. Atsakovės 2018-04-10 teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos, teismo vertinimu, nepaneigia SB „ŠEC-2“ išplanavimo projekto, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu „Dėl SB „ŠEC-2“ žemės pardavimo ir nuomos“, kaip ir nepaneigia tos aplinkybės, kad ginčo sklypai suprojektuoti SB „ŠEC-2“ bendrojo naudojimo žemėje, esančioje tarp sklypų Nr. 253 ir Nr. 254 iš vienos pusės ir sklypo Nr. 270 – iš kitos pusės, o tarp sklypų Nr. 254 ir Nr. 270 yra išdėstytas privažiuojamasis kelias, kuris baigiasi akligatviu. Iš to, teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti projektuotas kaip laisvas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, nes neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos bei jam keliamų reikalavimų, įtvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punkte. Taigi sutiko su ieškovo pozicija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, bei kiti sprendiniai, lėmę galimybę D. L. ir V. L. įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą, pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus.

19. Be to, iš byloje esančio pakartotinio sodų bendrijos „ŠEC 2“ susirinkimo, įvykusio 2013-07-09, protokolo teismas nustatė, kad SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, buvo nutarta: „3. Suprojektuoti ir įteisinti jau esančias bei įrengtas ir bendrijos narių seniai naudojamas, Vilniaus miesto tarybos žemėtvarkos tarnybos patvirtintame ir 1995-03-23 paskutinį kartą suderintame sodų bendrijos „ŠEC-2“ plane nepažymėtas gatves (kelius) ir apsisukimo aikšteles, jeigu be šių gatvių (kelių) ir aikštelių kai kuriems sodų bendrijos nariams bei spec. tarnybų autotransportui nebūtų įmanoma privažiuoti prie sklypo <...>. 5. Visų gatvių minimalus plotis 6.5 m (iš jų 5,5 m važiuojamoji dalis bei po 0,5 m apsaugos juostos iš abiejų pusių) - D2 kategorijos gatvių reikalavimas <...>, <...> skersiniai bendrijos pravažiavimai, taip pat visi kiti pravažiavimai turi būti ne siauresni kaip 4,5 m. 9. Sklypų savininkams leidžiama įsigyti su sklypu besiribojančius bendrojo naudojimo žemės plotus laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Prisiperkant sklypus būtina sąlyga - išlaikyti gatvės pločius (6,5 metro), nepakenkti viešajam interesui ir numatytai bendrijos infrastruktūros plėtrai“. Teismo vertinimu atsakovės D. L. teiginiai, kad minėtas 2013-07-09 protokolas yra suklastotas, niekuo nepagrįsti. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, kad minėtas protokolas yra suklastotas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad minėti 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotinio narių susirinkimo sprendimai būtų nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti.

20. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2013-07-09 visuotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas leisti išsipirkti tik tuos bendro naudojimo žemės sklypus, kuriuose nėra projektuojami, numatomi projektuoti, įrengti ar eksploatuojami bendrojo naudojimo objektai reikalingi bendrijos infrastruktūrai gerinti. 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotinio susirinkimo metu patvirtintame Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje, paruoštame 2013-03-27 ir pakoreguotame 2013-06-05 Vilniaus miesto savivaldybėje, tarp sklypų Nr. 254 ir Nr. 270 ginčo teritorijoje suprojektuotas jau daug metų eksploatuojamas ir įrengtas privažiavimo kelias iki sklypų Nr. 254 ir Nr. 270 ir akligatvyje projektuojama apsisukimo aikštelė, kuri būtina, kad galėtų privažiuoti ir apsisukti spec. tarnybų transportas gaisro ar kitos nelaimės atveju. Taigi konstatavo, jog ginčo teritorija 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotiniame susirinkime buvo patvirtinta kaip privažiavimo kelias, numatyta apsisukimo aikštelė. Todėl sprendė, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ narių susirinkimo sprendimus bei atsižvelgdamas į LR Žemės reformos įstatymo 13 str. 2 p., sutiko su ieškovo pozicija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, bei kiti sprendiniai, lėmę galimybę D. L. ir V. L. įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą, pažeidžia Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino ginčijamus administracinius aktus prieštaraujančiais imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl juos panaikino.

21. Pripažinęs administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryta ir ginčo 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, prieštaraujančiais teisės aktams ir juos panaikinęs, teismas konstatavo, jog turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl pripažino negaliojančia ir ginčo valstybinės žemės sklypo 2015-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį, civilinėje teisėje galiojant principui, kad iš neteisės neatsiranda teisė.

22. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas nėra užstatytas, teismas padarė išvadą, jog jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko nebūtų galima taikyti restitucijos, byloje nenustatyta. Pažymėjo, jog atsakovai taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kad ginčo žemės sklypas buvo ženkliai pagerintas, patirtos esminės išlaidos žemės sklypo tvarkymui, juo disponuojant, ir pan. Nurodė, kad byloje nustačius, jog atsakovai (ginčo žemės sklypo įgijėjai) Nacionalinei žemės tarnybai yra sumokėję 2 780 Eur sumą už įsigytą žemės sklypą, taikant restituciją, 0,0085 ha ploto ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas iš įgijėjų (atsakovų) valstybės nuosavybėn, o iš valstybės, atsakovams D. L. ir V. L. grąžintini 2 780 Eur, sumokėti pagal 2015 metų gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

23. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad jiems turi būti grąžinta suma atitinkanti žemės sklypo rinkos vertę, kadangi kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Tuo tarpu jei atsakovai patyrė nuostolių dėl panaikintų administracinių aktų, jie turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka su ieškiniu dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24. Apeliantai D. L. ir V. L. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, atsakovams D. L. ir V. L., dėl to, kad ieškinį pateikė asmuo neturintis reikalavimo teisės; 2) arba nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, atsakovams D. L. ir V. L. dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015-07-01 įsakymo, 2015-10-08 sprendimo, 2015-11-27 įsakymo, 2016-03-17 sprendimo panaikinimo dėl praleisto termino ieškiniui pateikti; 3) ir atmesti ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, civilinį ieškinį atsakovams D. L. ir V. L. dalyje dėl 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančią kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.1. Nurodo, kad priešingai negu skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš pareikšto ieškinio buvo aiškiai matyti, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas yra jo manymu neteisėtų jo paties priimtų administracinių aktų panaikinimas bei išvestinis reikalavimas - šių administracinių aktų pagrindu pasirašytos sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos medžiagos, jo motyvų ir ieškinio reikalavimų buvo aiškiai matyti, kad ieškinys negali būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi ginče aiškiai vyrauja administracinės teisės elementas.

24.2. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas laikytinas praleidusiu terminą skundui paduot netgi vertinant kaip atskaitos tašką 2016-05-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“. Pirmosios instancijos teismas, bandydamas pagrįsti būtinumą atnaujinti terminą skundui (ieškiniu) paduoti, iš esmės atkartojo ieškovo nurodyta aplinkybe, kad šis 2016-06-01 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau viešojo administravimo subjekto kreipimasis į netinkamą subjektą dėl administracinių aktų panaikinimo negali būti pagrindu atnaujinti terminą skundo administraciniam teismui paduoti, kadangi kreipimasis į netinkamą subjektą savaime nesustabdo apskundimo terminų skaičiavimo. Be to galutinį sprendimą dėl galimybės Vilniaus apygardos prokuratūrai ginti viešąjį interesą Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2017-02-08, todėl net ir darant prielaidą, kad terminas skundui pateikti ieškovui galėtų būti skaičiuojamas nuo minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, šis ieškinio pateikimo dieną be pateisinamos priežasties buvo praleistas beveik keturis mėnesius. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nepagrįsta išvada, kad ieškovas veikė operatyviai ir skundus dėl administracinių aktų pateikinėjo laiku.

24.3. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiuose ir prejudicinę galią šioje byloje turinčiuose 2016-06-29 Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prokuroro nutarime „Dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, 2016-08-26 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro J. R. 2016-06-29 nutarimą Nr. 2.1.5-63“ bei 2017-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1891-141/2017, priešingai negu juos selektyviai išaiškino pirmosios instancijos teismas, konstatuota, ne tik, kad šiuo atveju tik prokuratūra neturi teisinio pagrindo ginti viešąjį interesą, bet ir, kad ieškovas apskritai nesiekia ginti viešąjį interesą, jo keliamas ginčas nėra susijęs su neindividualizuotu visuomenės interesu, ieškovas ginčo santykyje neturi jokio intereso, o veikia išimtinai trečiojo asmens A. M. interesais patekti į savo sodo sklypą ir būtent tuo privažiavimo keliu, kuris eina tarp jos ir sklypo Nr. 254, nuosavybės teise priklausančio atsakovams, ir jis negali būti laikomas visuomenei ar jos daliai reikšmingu interesu. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškovas šioje byloje negali veikti kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, kadangi įsiteisėjusiais prokuratūrų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad šis veikia privačiais trečiojo asmens A. M. interesais, ir ieškinį šioje byloje pateikė netinkamas ieškovas, kuris jo pateikti neturėjo teisės, nes savo tariamai pažeistas privatines teises teisme privalėjo ginti pats trečiasis asmuo A. M..

24.4. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais, kadangi kaip ir prašė ieškovas pritaikė normą numatytą CK 1.80 str. 1 d., tačiau CK 1.78 str. nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, tuo tarpu sandoris, kuri pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Kadangi ieškovo prašytas pripažinti negaliojančiu sandoris faktiški yra nuginčijamas, šis privalėjo įrodyti, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant sandorio sudarymo momentu galiojusius teisės aktus. Apeliantų manymu, teisinis pagrindas minėtai sutarčiai sudaryti buvo administracinė procedūra, kurios eigoje buvo priimta eilė administracinių aktų. Būtent šie administraciniai aktai ir tapo teisiniu pagrindu įforminti viešojo administravimo subjekto valią civiline pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl minėta sutartis negaliojančia galėjo būti pripažinta tik panaikinus minėtus administracinius aktus, kito savarankiško pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia nebuvo. Tačiau, kadangi dėl ankstesniuose apeliacinio skundo skyriuose aprašytų priežasčių, ieškovas neturėjo teisės ginčyti priimtų administracinių aktų teisėtumo, šioje byloje nebuvo teisinės vados spręsti klausimą dėl pačios sutarties teisėtumo.

24.5. Šioje byloje akivaizdu, kad poreikis taikyti restituciją, jeigu toks ir atsirastų, būtų išimtinai dėl ieškovo nesąžiningumo ir jo kaltės, todėl žemės sklypo perleidimo sumokėtos sumos (2 780 EUR) grąžinimas atsakovams prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Esant tokiai situacijai sumokėtų pinigų grąžinimas natūra yra neįmanomas ir yra privaloma grąžinti jų ekvivalentą restitucijos, tai yra sprendimo priėmimo dieną. Tokiu atveju ieškovas, kaip nesąžiningas ir kaltas dėl restitucijos asmuo, privalėjo atsakovams atlyginti didžiausią turto (žemės sklypo) vertę, kuria pagal rinkos kainą reikėjo nustatyti teisminio nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

2. Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25.1. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais dėl bylos teismingumo, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiai yra civilinio pobūdžio santykiai, kurie nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme kartu sprendžiant ir dėl priimtų administracinių aktų teisėtumo. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis. Dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų administracinių aktų pagrindu atsirado civilinės teisinės pasekmės, todėl dominuoja civilinio teisinio pobūdžio santykiai ir byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šalies argumentai

25.2. Apeliantai kaip vieną iš apeliacinio skundo tenkinimo motyvų jame nurodė aplinkybę, kad Nacionalinė žemės tarnyba praleido tuo metu galiojusios ABTĮ redakcijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą, per kurį gali būti skundžiami administraciniai aktai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei atnaujino terminą ginčyti jos priimtus administracinius aktus ir toks senaties termino atnaujinimas nesuderinamas su tokiai pamatiniais teisinės valstybės principais, kaip teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei civilinių teisinių santykių stabilumo principas. Pirmosios instancijos teismas sprendime spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tinkamai įvertino ne tik aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas administraciniams aktams skųsti, tačiau atsižvelgė ir į ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos aktyvius veiksmus bei teisėtus tikslus, kurie buvo pasiekti patenkinus Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą ieškinį. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų apeliacinio skundo reikalavimo - nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį atsakovams dalyje dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymo, 2015-10-08 sprendimo, 2015-11-27 įsakymo, 2016-03-17 sprendimo panaikinimo dėl praleisto termino ieškiniui pateikti.

25.3. Apeliantai nesutikimą su sprendimu motyvuoja ir tuo, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamoje byloje negalėjo veikti kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, nes įsiteisėjusiais prokuratūrų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia privačiais trečiojo asmens A. M. interesais, todėl ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo. Nėra pagrindo sutikti su nurodytais argumentais, nes nagrinėjamoje byloje, ieškinį dėl disponavimo valstybine žeme pareiškė ne prokuroras, o valstybės institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą veikti žemės teisinių santykių srityje. Akcentuotina, kad šiuo atveju yra reiškiamas ieškinys, kuriame yra keliami reikalavimai susiję su valstybinės žemės pardavimo sutarties ir administracinių aktų, kuriais suformuoti ginčo žemės sklypai panaikinimu, būtent todėl keliami reikalavimai patenka į Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos ribas. Be to, priešingai nei nurodo apeliantai, remiantis CPK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu Vilniaus apygardos prokuratūra yra tik viena iš institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, todėl nėra pagrindo sutikti su jų teiginiais, kad nurodytuose 2016-06-29 Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Nutarime Nr. 1 ir 2016-08-26 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Nutarime pateiktos išvados suponuoja viešojo intereso nebuvimą nagrinėjamoje byloje.

25.4. Remiantis SB „ŠEC-2“ išplanavimo projektu, nustatyta, kad Projekte suprojektuoti kaip įsiterpę žemės sklypai Nr. 845-1 ir Nr. 743-1 neatitinka galimo parduoti mėgėjų sodų teritorijoje suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „ŠEC-2“ išplanavimo projekte pažymėto kelio t. y. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teritorija negalėjo būti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo būti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Nutarime taip pat pažymėjo, kad SB „ŠEC-2“ išplanavimo projekte yra „nurodyta, kad tarp žemės sklypų Nr. 254, Nr. 253 ir žemės sklypo Nr. 270 yra pravažiavimas (kelias), kuris baigiasi akligatviu. Iš to, kas pasakyta, galima būtų daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti suprojektuotas kaip laisvas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Vadinasi, būtų pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, bei kiti sprendiniai, lėmę galimybę D. ir V. L. įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą, pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus.

25.5. SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, buvo nutarta, kad bendrija neprieštarauja, kad žemės sklypų savininkai įsigytų su žemės sklypu besiribojančius bendrojo naudojimo žemės plotus laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Prisiperkant žemės sklypus būtina sąlyga - išlaikyti gatvės pločius (6,5 metro), nepakenkti viešajam interesui ir numatytai bendrijos infrastruktūros plėtrai“. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, 5 ir 9 punktais priimtus sprendimus ir nebuvo suderintas su SB „ŠEC-2“ pirmininku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sprendime pagrįstai pripažinta, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ narių susirinkimo sprendimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus, nes buvo suformuotas ir privatizuotas žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje- kelyje, kuris ginčo teritorijoje yra susiaurėjęs ir juo negalėtų privažiuoti spec. transportas, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir tinkamai įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus ir pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo G. A. pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26.1. Trečiasis asmuo pritaria ieškovo pozicijai, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, taip pat, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas aktyviai veikė spręsdamas susidariusį ginčą dėl valstybinės žemės sklypo privatizavimų bei pilnai tenkinti ieškinio reikalavimus.

4. Trečiasis asmuo A. M. pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27.1. Trečiasis asmuo pritaria ieškovo pozicijai, palaiko jo argumentus ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškininiai reikalavimai yra pagrįsti.

5. Tretieji asmenys SB „ŠEC-2“ bei K. A. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai dėl valstybinės žemės pardavimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, šalių argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei laiko juos pagrįstais.

Dėl bylos teismingumo.

8. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikę apeliacinį skundą iš esmės jame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo ieškinį pažeisdamas bylos teismingumą, pažymėdami, kad ši byla yra teisminga administraciniam teismui, nes pagrindinis ginčo dalykas buvo paties ieškovo priimti administraciniai aktai, kurie nagrinėjamu atveju pagal galiojančius teisės aktus ir yra realus teisinis pagrindas, kuriuo atsakovams buvo perleistas 0,0085 ha valstybinės žemės sklypas, o prašoma pripažinti negaliojančia 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis tik šių administracinių aktų išdavoje atsiradęs teisinių santykių įforminimas, atitinkantis LR CK normas.

9. Teisėjų kolegija susipažinusi su pareikštais reikalavimais nustatė, kad šioje byloje yra pareikšti tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl administracinių aktų panaikinimo), tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, nors keliamas ginčas ir yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, tačiau keliant ginčo objekto nuosavybės klausimus, kurie yra civilinės teisės reguliavimo dalyku, bylą nagrinėjantis teismas faktinių bei teisinių bylos aplinkybių kontekste, turėjo vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindą, t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje dominuojančiais pripažįstami būtent civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino bei ieškovo teisės reikšti byloje ieškinį.

10. Apeliantai skunde tvirtina, jog ieškovas šioje byloje negali veikti kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, kadangi įsiteisėjusiais prokuratūrų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad šis veikia privačiais trečiojo asmens A. M. interesais, dėl to ieškinį šioje byloje pateikė netinkamas ieškovas, kuris jo pateikti neturėjo teisės, nes savo tariamai pažeistas privatines teises teisme privalėjo ginti pats trečiasis asmuo A. M..

11. Ieškovas nurodo, kad galutinis tikslas, kurio ieškovas siekia teikdamas ieškinį, yra pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančiomis ir restitucijos taikymas, grąžinant atsakovams parduotą žemės sklypą Lietuvos Respublikos nuosavybėn, todėl ieškovas įgyvendina savo subjektiškumą ir veikia civilinių teisinių santykių srityje. Kasacinio teisme formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Šios veiklos vykdymas yra viešojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus. Ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje nurodyta dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012).

12. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti (perleisti) privačiam subjektui lengvatinėmis sąlygomis, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, ieškovas siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų. Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad ieškovo ieškinys paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą bei žemės reformos vykdymą teisine tvarka. Toks ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę ginčyti savo priimtus individualius teisės aktus, aktuali yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

13. Atsižvelgiant į tai, kad taikytinuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose ieškovo kompetenciją ir funkcijas, nėra aiškiai įtvirtinta galimybė pačiam ieškovui naikinti savo priimtus individualius teisės aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti privačiam asmeniui, ieškovas, siekdamas vykdyti pavestas funkcijas, turi teisę reikšti ieškinius dėl viešojo intereso gynimo, įskaitant ir reikalauti teismo panaikinti jos pačios priimtus individualius administracinius aktus. Tuo atveju, jei būtų aiškinama, kad ieškovas neturi teisės teisme ginčyti individualius administracinius aktus, priimtus ir pačios Nacionalinės žemės tarnybos, būtų nepagrįstai susiaurinama Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybės institucijos teisė ginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų pozicija, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali ginčyti teisme savo paties priimtų administracinių aktų, yra nepagrįsta, todėl teisėjų kolegija laiko, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra tinkamas ieškovas civilinėje byloje.

14. Apeliantai skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui terminą skundui dėl administracinių aktų pateikti. Pažymi, kad skundžiamus administracinius aktus priėmė pats ieškovas, todėl apie juos ieškovui buvo žinoma nuo jų priėmimo momento, o aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, negali būti pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi kreipimasis į netinkamą subjektą savaime nesustabdo apskundimo terminų skaičiavimo.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktą ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas).

18. Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 65 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kreipiantis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai surenkama pakankamai duomenų, patvirtinančių pažeidimą; jeigu reikiami duomenys surenkami per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad teismas, tirdamas, kada ieškovas surinko pakankamai duomenų, ar renkant šiuos duomenis nebuvo delsimo, kiek praleistas terminas administraciniams aktams ginčyti, kokių teisių pažeidimas siejamas su šių administracinių aktų galiojimu, nustatytas termino administracinių aktų ginčyti praleidimo priežastis pripažindamas svarbiomis ir tenkindamas ieškovo prašymą atnaujinti praleistą terminą administraciniams aktams ginčyti, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina tai, jog su skundžiamų administracinių aktų galiojimu siejamas nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybinės žemės pardavimo teisių pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Be to, pastebėtina ir tai, jog ieškovas gavęs informacijos apie galimą pažeidimą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, t. y. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, jį pašalinti. Ši aplinkybė yra laikoma svarbia priežastimi, terminui atnaujinti.

Dėl pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

20. Apeliantai skunde tvirtina, jog pirkimo pardavimo sutartis galėjo būti pripažinta negaliojančia tik panaikinus ginčijamus administracinius aktus, kito savarankiško pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia nebuvo, tačiau kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo teisės ginčyti priimtų administracinių aktų teisėtumo, šioje byloje nebuvo teisinės vados spręsti klausimą dėl pačios sutarties teisėtumo.

21. Su tokiais apeliantų argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kadangi juos paneigia aukščiau išvardintos bei byloje nustatytos aplinkybės. Pripažinus Nacionalinės žemės tarnybos teisę reikšti ieškinį bei ginčyti tiek priimtus administracinius aktus, tiek pačią pirkimo pardavimo sutartį, apeliantų nurodomi argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija, šiuo konkrečiu atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog suprojektuoti, kaip įsiterpę žemės sklypai Nr. 845-1 IR Nr. 743-1 neatitinka galimo parduoti mėgėjų sodų teritorijoje suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „ŠEC-2“ išplanavimo projekte pažymėto kelio- (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teritorija negalėjo būti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo būti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai. Esant išdėstytoms išvadoms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino byloje ginčijamus administracinius aktus, ko pasekoje atsirado pagrindas pripažinti negaliojančia ir 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, kuria apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise parduotas 85 kv. m. valstybinės žemės sklypas.

23. Apeliantai nesutikdami su sprendimo dalimi, kuria teismas pripažinęs pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, nutarė natūra taikyti restituciją, pažymi, kad poreikis taikyti restituciją, jeigu toks ir atsirastų, būtų išimtinai dėl ieškovo nesąžiningumo ir jo kaltės, todėl žemės sklypo perleidimo sumokėtos sumos ( 2 780 Eur) grąžinimas atsakovams prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Esant tokiai situacijai sumokėtų sumų grąžinimas natūra yra neįmanomas ir yra privaloma grąžinti jų ekvivalentą restitucijos, tai yra sprendimo priėmimo dieną.

24. Su tokia apelianto pozicija, teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog pripažinus pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu taikytina dvišalė restitucija natūra ir šalys turi būti grąžintos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas jų lėšomis buvo pagerintas, dėl ko atsirastų pagrindas svarstyti dėl didesnės sumos atsakovams išmokėjimo, be to, pastebėtina ir tai, ką iš esmės pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantai manydami, jog jie patyrė nuostolių dėl panaikintų administracinių aktų, jie turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka dėl jų atlyginimo, tačiau tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

26. Remdamasi išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė