Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1026-553/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: 2-1026-553/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00913-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Ieškovas: Z. V., Ellora Ltd
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“

Kategorijos

3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

Civilinė byla Nr. 2-1026-553/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00913-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. V. ir Ellora Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir Ellora Ltd ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir advokatei J. M. dėl reikalavimo perleidimo sutarties dalių bei atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Z. V. ir Ellora Ltd (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento: 1) 2020 m. gegužės 14 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FF Lizingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic arms“ Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir Ellora Ltd pagal šios sutarties Priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus; 2) 2020 m. birželio 15 d. BUAB „FF Lizingas“ ir advokatės J. M. atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai taip pat prašė atleisti Z. V. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Prašyme nurodė, kad ieškovo sąskaitos AB „Swedbank“ duomenys patvirtina, jog ieškovo finansinė padėtis nepasikeitė — iš ieškovo antstolių išieškoma bendra suma sudaro 0,5 mln. Eur. Ieškovas šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties. Kito turto ieškovas neturi. Jokių kitų įrodymų pateikti apie turtą ieškovas negali, nes jokia įstaiga neišduoda pažymos, kad asmuo neturi jokio turto.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo Z. V. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo netenkintas ir ieškovams nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus: 1) nurodyti ieškinio sumą bei pateikti ieškinio sumą pagrindžiančius įrodymus; 2) sumokėti žyminį mokestį už pateiktą ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

4. Ieškovai pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašė: 1) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nurodytus trūkumus laikyti pašalintais; 2) ieškinio ginčo suma laikyti 142 508,62 Eur; 3) atleisti ieškovą Z. V. nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už šį ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

5. Nurodė, kad 2022 m. pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, jog ieškovas negauna jokių GPM apmokestinamų pajamų; VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovo vardu nėra registruotų transporto priemonių; NTR išrašas patvirtina, jog ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovas gauna senatvės pensiją ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro rentą, kurios nėra GPM apmokestinamos pajamos, ir iš kurių atskaitoma dalis sumos priverstiniams išieškojimams dengti, todėl pragyvenimui ir bylinėjimuisi lieka 787 Eur suma. Dėl sveikatos būklės ir užimtumo teismuose ieškovui nelieka laiko kitokiam darbui. Taip pat nurodė, kad pateikia 25 Eur mokėjimo patvirtinimą kaip dalinį žyminio mokesčio apmokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir nustatė ieškovams Z. V. ir Ellora Ltd 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 2 798 Eur žyminio mokesčio sumą už ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikti mokėjimą patvirtinančius duomenis.

Šalies argumentai

7. Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriuo prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nurodytus trūkumus laikyti pašalintais; 2) atleisti Z. V. nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) teismui nusprendus, kad nėra pagrindų atleisti Z. V. nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už šį ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CKP 83 straipsnio 3 dalies pagrindu arba atidėti sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo CPK 84 straipsnio pagrindu.

8. Nurodė, kad 2016 m. liepos 21 d. tarp ieškovo ir jo žmonos R. V. pasirašytas Susitarimas dėl viešame registre įregistruotos 2002 m. vasario 9 d. Vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo šalys susitarė dėl to, kad visi jų įsipareigojimai ir pajamos yra atskirti. Pagal Vedybų (povedybinę) sutartį nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tapo R. V. nuosavybe. Be to, dėl turtinės padėties ieškovui teko nutraukti sutartį su advokatais K. B. ir K. R. Civilinėje byloje Nr. e2-28182-1125/2022 UAB „Baltic arms“ teismui pateiktas TAAR išsamus išrašas patvirtina, kad visas įmanomas išvaržyti jo turtas yra išvaržytas. 2023 m. rugsėjo 23 d. ieškovo sąskaitos duomenys patvirtina nepasikeitusią jo turtinę padėtį, todėl yra CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindas ieškovą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ir CPK 84 straipsnio pagrindas atidėti jo sumokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-589-1125/2023 patvirtina, kad šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismui pateiktas 25 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo dokumento originalas nebuvo įskaitytas civilinėje byloje Nr. 2-589-1125/2023 ir buvo grąžintas ieškovui, todėl nėra teisinių priežasčių jo neįskaityti šioje byloje. Teismui taip pat pateikiamas pagal ieškovo finansines galimybes papildomai sumokėto 50 Eur žyminio mokesčio dokumentas.

Šalies argumentai

10. Ieškovai taip pat nurodė, kad yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindai juos atleisti nuo žyminio mokesčio šioje byloje, nes joje kilęs ginčas dėl BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyvių santykių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

12. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Z. V. prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tvirtindamas, jog ginčas yra kilęs dėl BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyvių santykių.

13. Teismas, įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio turinį, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinyje nėra suformulavę jokių reikalavimų, susijusių su BUAB „FF Lizingas“ skolinių įsipareigojimų ieškovams priteisimu. Todėl ieškinio patenkinimas šiuo atveju nenulemtų jokių naujų BUAB „FF Lizingas“ prievolių ieškovams atsiradimo, o tai savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovų nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą.

14. Pažymėjo, kad ieškovas Z. V. taip pat prašė CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovas anksčiau teiktuose prašymuose yra nurodęs, kad jis yra perėmęs visas ieškovės Ellora Ltd teises ir pareigas, todėl šiuo atveju atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindai vertintini tik ieškovo Z. V. atžvilgiu.

15. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo ir jo sutuoktinės pajamos bei turtas yra atskirti, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrįsto pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinė padėtis sunki ir turi būti vertinama kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis. Teismas taip pat nurodė, kad jo sunkios turtinės padėties nepagrindžia ir ieškovo nurodoma aplinkybė, jog dėl turtinės padėties ieškovui teko nutraukti sutartį su advokatais K. B. ir K. R. Pažymėjo, kad jeigu ieškovui būtų reikalingos advokato teisinės paslaugos ir dėl sunkios turtinės padėties jis negalėtų jų gauti, ieškovas kreiptųsi dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, kurią gali gauti piliečiai, kurių (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, todėl ieškovo argumentą, jog teisinių paslaugų sutarčių nutraukimą sąlygojo išimtinai jo prasta turtinė padėtis, teismas vertino kritiškai.

16. Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad suma, kuria ieškovui leista naudotis (878 Eur), yra didesnė nei valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga (nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur, neatskaičius mokesčių). Pažymėjo, kad nuo šios sumos nėra atskaitoma ieškovo kreditoriams ir ieškovas gali kiekvieną mėnesį laisvai disponuoti šia suma. Ieškovas nenurodė, kad turėtų kitų (ne priverstinai vykdomų) finansinių įsipareigojimų, kuriuos turėtų vykdyti kiekvieną mėnesį. Taigi, teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas disponuoja kiekvieną mėnesį ne mažesne nei MMA suma, sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovo turtinė padėtis nėra sunki.

17. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas yra sumokėjęs mažiau nei 3 procentus žyminio mokesčio ir prašo atleisti jį nuo likusios 97 procentų žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Pažymėjo, kad įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

18. Spręsdamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog žiūrint į ateities perspektyvas jo finansinė padėtis keisis ir prašymą teikiantis asmuo turės galimybes sumokėti viso dydžio žyminį mokestį ateityje. Nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis, sudaro 2 798 Eur. Ši suma, teismo vertinimu, yra pakankamai didelė.

19. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-687-661/2022 ieškovui buvo atidėtas 14 700 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, minėtoje byloje apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi, o 2023 m. gegužės 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotas vykdomasis raštas dėl 14 700 Eur žyminio mokesčio išieškojimo, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas. LITEKO duomenimis, minėtas vykdomasis raštas dar nėra įvykdytas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, ieškovui nepateikus jo patiriamų finansinių sunkumų laikinumą pagrindžiančių įrodymų, sudaro pagrįstą pagrindą abejoti ieškovo realia galimybe sumokėti žyminį mokestį ateityje, jei jo mokėjimas būtų atidėtas.

20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo šioje byloje laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pakankami įvertinti, ar ieškovas turėtų galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį, teismas ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atidėjimo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

21. Apeliantai Z. V. ir Ellora Ltd atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:

21.1. 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškimais ieškovai pašalino visus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimis nurodytus ieškinio trūkumus – pateikė įrodymus dėl ieškinio sumos nustatymo ir dėl Z. V. turtinės padėties.

21.2. 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu ieškovai papildomai teismo prašė juos atleisti šioje byloje nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau teismas neįvertino ieškovų nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumo. Ginčas šioje byloje yra ne tik dėl BUAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalyvių santykių. Šios civilinės bylos atsakovas UAB „Baltic arms“ yra BUAB „FF lizingas“ materialių ir procesinių teisių perėmėjas. Civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017 dėl ginčo dėl BUAB „FF lizingas“ reikalavimų į Z. V. ir Ellora Ltd perėmimo iš ieškovo BUAB „FF lizingas“, pareiškėjas UAB „Baltic arms“ žyminio mokesčio nemokėjo, nes buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Ginčijama BUAB „FF lizingas“ ir advokatės J. M. atstovavimo sutartis taip pat yra sudaryta ir naudota minėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, turi būti sudarytas dalyvių lygiateisiškumas, nes ieškovai taip pat yra BUAB „FF lizingas“ kreditoriai bei debitoriai.

21.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo Z. V. turtinė padėtis nėra sunki ir nėra pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jis gauna kas mėnesį 878 Eur. Pažymi, kad jis turi maitintis, mokėti komunalinius mokesčius ar jų dalį, mokėti už transportą, pirkti vaistus ir medicinines priemones bei kita. Teismas taip pat neįvertino ir ieškinio argumentų bei įrodymų, tiesiogiai susijusių su šios bylos ieškinio ginčo dalyku, t. y. atsakovės UAB „Baltic arms“ reikalavimų šios bylos ieškovams pagrindu Jungtinėje Karalystėje Londone inicijuotos ir iškeltos civilinės bylos. Šie argumentai patvirtina ieškovo turimas papildomas išlaidas.

21.4. Teismas nepagrįstai, susipažinęs tik su viena civiline byla, nevertino kitų gausių bylų, kurių iškėlimą teisme patvirtina ir ieškinio medžiaga. Bylinėtis visose šiose bylose ne tik oponentams, bet ir ieškovui Z. V. reikia ne tik lėšų, teisinės pagalbos, bet ir sveikatos. Teismo argumentas dėl to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis dėl valstybės teikiamos teisinės pagalbos, nėra susijęs su žyminiu mokesčiu. Be to, teisinė pagalba teikiama ne daugiau kaip dvejose bylose.

21.5. Procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei pateikti įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas ieškovą Z. V. atleisti nuo žyminio mokesčio šioje civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismo argumentas, kad atleisti ieškovą nuo 97 proc. žyminio mokesčio dalies negalima, yra nepagrįstas ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintintą asmens teisę į teisminę gynybą, o taip pat ir nešališką šios bylos nagrinėjimo užtikrinimą. Be to, CPK 83 straipnio 3 dalis nenustato, kuria dalimi ieškovą galima atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

21.6. Teismo atsisakymas atidėti likusios žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje, taip pat yra nepagrįstas. Teismo argumentas, kad civilinėje byloje Nr. 2-687-661/2022 ieškovui atidėtas 14 700 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki šiol nesumokėtas, yra nepagrįstas ir pažeidžia ne tik įstatyme įtvirtintus principus, bet ir reikalavimą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo, nes ieškovas turi įsipareigojimų ne pagal vieną teismo sprendimą.

21.7. Ieškovas taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijuota dar viena byla, kurioje reikalavimai pareikšti draudimo bendrovei dėl ieškovo Z. V. per 20 metų sukauptų lėšų gyvybės draudimo sutartyje. Teismas šioje byloje negali iš anksto žinoti teismo sprendimo rezultato. Tačiau, nepaisant to, kokioje finansinėje situacijoje yra atsidūręs ieškovas, jis turi konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir jos niekas negali riboti. Skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidė asmens konstitucinę teisę į tinkamą teismo procesą. Teismui nepagrįstai apribojus ieškovo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, užkirstas kelias jam ginti pažeistus ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

4. Nustatyta, kad ieškovai pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2020 m. gegužės 14 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir Ellora Ltd pagal šios sutarties Priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus; 2020 m. birželio 15 d. BUAB „FF Lizingas“ ir advokatės J. M. atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovas Z. V. taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo netenkintas ir ieškovui nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus: 1) nurodyti ieškinio sumą bei pateikti ieškinio sumą pagrindžiančius įrodymus; 2) sumokėti žyminį mokestį už pateiktą ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašė: 1) įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13464-987/2023 sumokėtą 25 Eur žyminį mokestį, kuris buvo nepanaudotas šioje byloje; 2) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nurodytus trūkumus laikyti pašalintais; 3) ieškinio ginčo suma laikyti 142 508,62 Eur; 4) atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už šį ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad 2022 m. pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, jog ieškovas negauna jokių GPM apmokestinamų pajamų; VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovo vardu nėra registruotų transporto priemonių; NTR išrašas patvirtina, kad ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovas gauna senatvės pensiją ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro rentą, kurios nėra GPM apmokestinamos pajamos ir iš kurių atskaitoma dalis sumos priverstiniams išieškojimams dengti, todėl pragyvenimui ir bylinėjimuisi lieka 787 Eur suma. Dėl sveikatos būklės ir užimtumo teismuose ieškovui nelieka laiko kitokiam darbui.

7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir nustatė ieškovams Z. V. ir Ellora Ltd 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 2 798 Eur žyminio mokesčio sumą už ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikti mokėjimą patvirtinančius duomenis.

8. Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriuo prašė: 1) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nurodytus trūkumus laikyti pašalintais; 2) atleisti Z. V. nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) teismui nusprendus, kad nėra pagrindų atleisti Z. V. nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už šį ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CKP 83 straipsnio 3 dalies pagrindu arba atidėti sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo CPK 84 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad 2016 m. liepos 21 d. tarp ieškovo ir jo žmonos R. V. pasirašytas Susitarimas dėl viešame registre įregistruotos 2002 m. vasario 9 d. Vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo šalys susitarė dėl to, kad visi jų įsipareigojimai ir pajamos yra atskirti. Pagal Vedybų (povedybinę) sutartį nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tapo R. V. nuosavybe. Be to, dėl turtinės padėties ieškovui teko nutraukti sutartį su advokatais K. B. ir K. R. Civilinėje byloje Nr. e2-28182-1125/2022 UAB „Baltic arms“ teismui pateiktas TAAR išsamus išrašas patvirtina, kad visas įmanomas išvaržyti jo turtas yra išvaržytas. 2023 m. rugsėjo 23 d. ieškovo sąskaitos duomenys patvirtina nepasikeitusią jo turtinę padėtį, todėl yra CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindas ieškovą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ir CPK 84 straipsnio pagrindas atidėti jo sumokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovų prašymų ir neatleido bei neatidėjo jiems žyminio mokesčio mokėjimo, nenustatęs tam teisinio pagrindo.

10. Nepaisant apeliantų nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo nei CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto, nei šio straipsnio 3 dalies pagrindu.

11. Viena iš CPK nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, jog procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

12. Reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką.

13. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokios aplinkybės, kurioms esant į teismą besikreipiantis asmuo nėra saistomas pareigos sumokėti žyminį mokestį, yra išdėstytos CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje išvardyti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai yra skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), taip pat su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-859-464/2021).

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai, atskirajame skunde įrodinėdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jiems nustatė terminą ieškinio trūkumus pašalinti ir sumokėti žyminį mokestį, remiasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad bankroto ar restruktūrizavimo bylose nuo žyminio mokesčio yra visiškai atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys. Pažymi, kad ieškovai yra BUAB „FF lizingas“ kreditoriais ir skolininkais, o jų keliamas ginčas yra susijęs su minėtos bendrovės bankroto byla – tuo atveju, jeigu UAB „FF Lizingas“ nebūtų iškelta bankroto byla, nebūtų susiklostę ir teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovai reiškia reikalavimus, teikdami ieškinį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti ieškovus nuo pareigos mokėti už ieškinį žyminį mokestį, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog jame nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013).

16. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.). Kartu teismų praktikoje detalizuota, kad ši teisės norma yra skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-370/2019, 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

17. Įvertinus ieškovų pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia nuginčyti bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ buvo perleistos UAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisės ieškovų atžvilgiu. Tačiau ieškinyje nėra suformuluota jokių reikalavimų, susijusių su UAB „FF Lizingas“ skolinių įsipareigojimų ieškovams priteisimu. Todėl ieškinio patenkinimas šiuo atveju nenulems jokių naujų UAB „FF Lizingas“ prievolių ieškovams atsiradimo, o tai savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovų nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. Nors ieškovai, kaip minėta, nurodo, kad jų iniciuojama byla yra tiesiogiai susijusi su UAB „FF Lizingas“ bankroto procesu, tokios jų nurodytos aplinkybės, vertinant jas šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų kontekste, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl aptariamos nuostatos taikymo. Kaip matyti iš pateiktų išaiškinimų, aptariama nuostata nėra taikoma dėl tokių reikalavimų, kurie, nors ir yra tam tikru būdu susiję su bankroto procesu, nesukelia bankrutuojančiam asmeniui turtinių prievolių ieškovų atžvilgiu.

18. Dėl sunkios turtinės padėties asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas gali, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio suma yra 142 508,62 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 2 725 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti sumokėtas 73 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 82 straipsnis). Taigi bendra mokėtina žyminio mokesčio suma yra 2 798 Eur. Ieškovai pateikė mokėjimo patvirtinimą dėl 25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį prašo įskaityti šioje byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovų nurodytas žyminis mokestis įskaitytas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-589-1125/2023. Ieškovai, 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikę pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kartu pateikė 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentą.

20. Ieškovas Z. V., grįsdamas savo sunkią turtinę padėtį, pateikė įrodymus, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, gauna tik senatvės pensiją ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro rentą, iš kurių atskaitoma dalis sumos priverstiniams išieškojimams dengti, todėl pragyvenimui lieka 787 Eur. Ieškovo skolos kitiems asmenims sudaro 509 981,09 Eur, neišieškoma suma, kuria ieškovas gali disponuoti kiekvieną mėnesį, sudaro 878 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat VĮ „Regitra“ duomenimis, neturi jo vardu registruotų transporto priemonių. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 m. duomenimis, ieškovas individualios veiklos 2022 m. nevykdė, už turtą, palūkanas ar kt. jokių pajamų negavo, taip pat negavo jokių pajamų iš darbo santykių. Ieškovas gauna senatvės pensiją. Ieškovas taip pat pateikė papildomus duomenis, kad 2016 m. liepos 21 d. tarp ieškovo ir jo žmonos R. V. pasirašytas Susitarimas dėl viešame registre įregistruotos 2002 m. vasario 9 d. Vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo šalys susitarė dėl to, jog visi jų įsipareigojimai ir pajamos yra atskirti, taip pat nurodė, kad pagal Vedybų (povedybinę) sutartį nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tapo R. V. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus šiuos įrodymus, konstatavo, kad jie savaime nepatvirtina ieškovo blogos turtinės padėties.

21. Atskiruoju skundu ginčijamos teismo išvados dėl ieškovo turtinės padėties, argumentuojant, jog teismas nevisapusiškai įvertino pateiktus ieškovo duomenis.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010), kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

23. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė minėtus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai nevisiškai pagrindžia jo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė išrašą tik iš vieno banko, tačiau nepateikė apie jo vardu atidarytas banko sąskaitas kituose bankuose (galimai ne tik Lietuvos Respublikoje). Be to, pastebėtina ir tai, kad nors ieškovas pateikė į bylą povedybinę sutartį, kuria buvo susitarta sutuoktinių turtą atskirti, tačiau susipažinus su šios sutarties nuostatomis, matyti, kad dalis turto yra laikoma ir bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pastebėtina ir tai, kad sutuoktiniai negyvena skyriumi, veda bendrą ūkį ir turi atitinkamas pajamas. Įvertinus mokėtino ir sumokėto žyminio mokesčio dydžius, matyti, kad ieškovas prašo atleisti jį nuo 97 procentų žyminio mokesčio mokėjimo arba šį mokėjimą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors įstatymas nenurodo nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau turi būti užtikrintas bent minimalus ir atsakovo apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas.

24. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549/2008; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007). Nagrinėjamu atveju išimtinis atvejis nenustatytas, kaip ir nenustatyta labai sudėtinga apelianto Z. V. finansinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta.

25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą, pažymėjo, kad argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą svarstyti ieškovo finansinės padėties teigiamas perspektyvas, sudarančias pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

26. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek pareiškimuose dėl trūkumų šalinimo, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš esmės rėmėsi savo bloga turtine padėtimi. Apeliantas tik skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-28182-1125/2022 (naujas bylos Nr. e2-2423-1125/2023), kurioje UAB „Baltic arms“ prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo 2002 m. gruodžio 1 d. atsakovo Z. V. su „ERGO Life Insurance“ SE sudarytos Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų atsakovo atliktą 2019 m. spalio 7 d. pakeitimą dėl trečiojo asmens R. V. paskyrimo naudos gavėju, suėjus draudimo sutarties terminui. Pažymi, kad šiuo metu nėra žinomas bylos išnagrinėjimo rezultatas. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, matyti, kad minėtoje civilinėje byloje UAB „Baltic arms“, ginčydama apelianto Z. V. sudarytos gyvybės draudimo sutarties pakeitimą, kuriuo naudos gavėja nurodyta R. V., teigia, kad tokiu būdu ieškovas sudarė vienašalį sandorį trečiojo asmens (sutuoktinės R. V.) naudai dėl turtinių teisių į draudimo išmoką neatlygintinio perleidimo, pažeisdamas esamų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo jomis vadovautis, nes šios aplinkybės nepagrindžia teigiamų ieškovo finansinių perspektyvų bei galimybės atidėti apeliantui žyminio mokesčio mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog artimiausiu laiku apelianto turtinė padėtis gali pagerėti, taip pat nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų svarstyti, kokiu būdu jis sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį, nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

27. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad ieškovai nepašalino pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų. Ieškovams teismo buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl jie turi prisiimti teisines pasekmes, kylančias iš netinkamo savo pažeistų teisių įgyvendinimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straispnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAldona Tilindienė