- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- eB2-209-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00264-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Truckaida“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjos pareiškimo esmė ir argumentai
1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Truckaida“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja bankroto administratorė UAB „Reniva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškime nurodė, jog ieškovės nemokumo procesas pradėtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), todėl klausimas sprendžiamas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) nuostatas. UAB „Truckaida“ VĮ Registrų centre įsteigta 2010-04-15, nuo tada jos (duomenys neskelbtini) yra A. K.. 2020 m. kovo 10 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį likviduoti UAB „Truckaida“ dėl bankroto, bankroto byloje patvirtinti 211 514,24 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Pareiškimas grindžiamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis.
3. Nurodo, jog 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolu juridiniam asmeniui buvo nustatyta, kad UAB „Truckaida“, atstovaujama A. K., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjusio (duomeny neskelbtini) pareigas, neužtikrino, kad būtų apskaitomas faktiškai UAB „Truckaida“ darbuotojų dirbtas laikas. Patikrinimo metu, susipažinus su UAB „Truckaida“ dokumentais, nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo apskaitomas faktiškai darbuotojų dirbtas laikas. Patikrinimo metu, remiantis vairuotojų veiklų ataskaitomis, nustatyta, kad 2019 m. sausio mėn. UAB „Truckaida“ (duomenys neskelbtini) D. B. faktiškai dirbo 192,16 val. (iš jų 22,6 val. buvo dirbtos nakties metu), tačiau 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo apskaitytos 176 val. darbo, nenurodant, kad buvo dirbta nakties metu. Susipažinus su UAB „Truckaida“ darbo užmokesčio dokumentais nustatyta, kad D. B. darbo laikas nebuvo apskaitytas, tačiau darbuotojui buvo apmokėta už viršvalandinį darbą, darbą naktį. UAB „Truckaida“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. K., neužtikrino, kad įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną būtų tinkamai apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto nuostatas, už ką atsakomybė numatyta to paties straipsnio 3 dalyje.
4. Pažymi, jog 2020 m. rugsėjo 15 d. UAB „Truckaida“ bankroto byloje buvo gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus raštas su pateikiama informacija, jog A. K. pareikšti įtarimai tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „Truckaida“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio, t. y. A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad UAB „Truckaida“ sukūrė jis ir nuo 2010 m. visada buvo jos (duomenys neskelbtini), jis tvarkė bendrovės veiklą, tik jis vienas priiminėjo sprendimus visais susijusiais su bendrovės veikla iškilusiais klausimais, savo kaltę pripažino. Atsakovas vedė netinkamą apskaitą, dėl ko jis nėra pateikęs JAR metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Atsakovas nevykdė jam įstatymais priskirtų įpareigojimų teikti JAR metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, kas atitinka vieną iš tyčinio bankroto požymių.
5. Nurodo, jog bankroto byloje buvo gautas III-os eilės kreditorės UAB „Atsiauta“ prašymas dėl UAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame kreditorė nurodė, jog UAB „Truckaida“ buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi sprendimai žinant, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes bendrovės turtas parduotas mažesne negu rinkos kaina: automobilis Volvo FH12 parduotas už 5 000 Eur, nors likutinė vertė 8 993 Eur; automobilis Volvo FH12, kurio likutinė vertė 9 504 Eur, ir kuriam buvo uždėtas turto areštas, ir kuris arešto metu dirbo ir vežė krovinius, sunaikintas, nes, pasak akcininko, remontui reikėtų didesnių lėšų nei automobilio likutinė vertė; automobilis AUDI A8, kurio likutinė vertė 5 247 Eur, ir kuris arešto metu buvo važiuojantis, buvo išrinktas dalimis, nes atstatymo kaina viršijo automobilio likutinę vertę. Be to, bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonės darbuotojai perėjo dirbti pas su įmonės vadovu susijusius asmenis – į 2018-07 (duomenys neskelbtini) įkurtą UAB „Arkties transportas“. Didėjant įsiskolinimo sumai, tapus įmonei nemokiai, mažėjant darbuotojų skaičiui, įmonės vadovas neinicijavo bankroto bylos, o toliau didino įmonės įsipareigojimus, įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
II. Suinteresuoto asmens atsikirtimai ir argumentai
6. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo netenkinti. Nurodo, jog bankroto byla UAB „Truckaida“ iškelta 2019 m. lapkričio 11 d., o prašymas dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 17 d., todėl prašymas dėl BUAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu turėtų būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas.
7. Pažymi, jog UAB „Truckaida“ nemokumo administratorius, prašydamas pripažinti UAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu, remiasi Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, bei ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Jame nurodyta, kad A. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „Truckaida“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas šios bendrovės (duomenys neskelbtini), veikdamas aplaidžiai, nepateikė apskaitos tvarkymui duomenų apie UAB „Finėjas“, UAB „Baltic transline“, UAB „Hegelman transporte“, UAB „Magnus logistic“ įvykdytus apmokėjimus, kad įmonės neskolingos bendrovei iš viso 30 104 Eur, kai tuo tarpu pati bendrovė skolinga įmonėms 3 610 Eur. Tačiau tokios aplinkybės yra nesusijusios su UAB „Truckaida“ nemokumo priežastimis ir jos niekaip nerodo sąmoningai blogo įmonės valdymo siekiant jos bankroto, nurodytos aplinkybės neturi jokio priežastinio ryšio su UAB „Truckaida“ bankrotu (nemokumu). Šia teismo nutartimi nėra konstatuota A. K. sąmoningo blogo valdymo, t. y. siekio privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba siekio pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, ir/ar priežastinio ryšio tarp minėtų aplinkybių ir kilusio UAB „Truckaida“ nemokumo ar nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo. Šia teismo nutartimi jokių tyčinių ir sąmoningų UAB „Truckaida“ veiksmų, kuriais buvo siekiama paslėpti ar sunaikinti įmonės buhalterinius dokumentus tam, kad nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių A. K. veiksmų (neveikimo) ir jų įtakos įmonės mokumui, nenustatyta bei nekonstatuota. Šios aplinkybės niekaip netrukdo įvertinti ir įmonės nemokumo priežasčių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tai reiškia, kad minėtu pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra.
8. Nurodo, jog 2018 m. metinės finansinės atskaitomybės nepateikimas juridinių asmenų registrui, apie ką nurodo nemokumo administratorius, taip pat nėra priežastiniu ryšiu susijęs su įmonės nemokumu ir nerodo, kad įmonė būtų sąmoningai blogai valdoma. Dėl kitų nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių A. K. paaiškino, kad automobilis Volvo FH12 buvo parduotas rinkos kaina, šis sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas. Kitas minimas Volvo FH12 bei automobilis Audi A8 buvo perduoti nemokumo administratoriui, taip pat pateikti dokumentai dėl remonto kainų, šios transporto priemonės nesunaikintos. Į UAB „Arkties transportas“ joks UAB „Truckaida“ turtas ir/ar veikla nebuvo perkelti. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl galimybės UAB „Truckaida“ bankrotą pripažinti tyčiniu, pareiškėja nenurodė.
9. Pažymėjo, jog UAB „Truckaida“ finansinė padėtis pradėjo blogėti dėl netikėtai 2018 m. Prancūzijoje prasidėjusių vežėjų streikų, po ko sutriko įprastinė bendrovės veikla, atsirado nenumatytos išlaidos, nebuvo gautos suplanuotos pajamos. Vežimai pagrinde buvo vykdomi toje Europos srityje, dėl ko užsakymai arba nebuvo įvykdyti, arba nebuvo įvykdyti laiku. Iki tol bendrovė vykdė visus mokestinius įsipareigojimus. Dėl lėšų trūkumo sutriko atsiskaitymas pagal lizingo sutartis, dėl ko lizingo davėjas nutraukė lizingo sutartis bei perėmė vilkikus ir puspriekabes. Didelis VMI reikalavimas atsirado dėl to, kad buvo grąžintos transporto priemonės, įgytos pagal lizingo sutartis, atsirado prievolė mokėti PVM. Įmonės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, nesėkmingai versle susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, o ne sąmoningai blogas įmonės valdymas.
10. Atkreipia dėmesį, jog UAB „Truckaida“ bankroto byla iškelta 2019 m. lapkričio 11 d., o pareiškimas dėl UAB „Truckaida“ tyčinio bankroto pripažinimo teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 17 d., taigi, praėjus daugiau nei 2 (dviem) metams nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įstatyme įtvirtintas 6 mėnesių terminas gerokai praleistas. Tai svarbi aplinkybė, kuri objektyviai parodo, kad administratorius, tikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nenustatė tyčinio bankroto požymių. Taip pat reikšminga ir tai, kad administratorius nenustatė jokių įmonės sudarytų sandorių, kurie būtų buvę priešingi įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėję turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Nebuvo nustatyta, kad įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Nebuvo nustatyta, kad įmonė privesta prie bankroto sąmoningais veiksmais. Nenustatyta sąmoningų, į įmonės padėties bloginimą, nukreiptų veiksmų. Jeigu verslo sprendimai buvo priimti nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir būtų nuostolingas.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškimas dėl UAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
12. Nagrinėjamu atveju UAB „Truckaida“ bankroto procesas pradėtas dar galiojant ĮBĮ (bankroto byla iškelta 2019 m. lapkričio 11 d.), tačiau pareiškimas teismui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teikiamas jau galiojant JANĮ (2021 m. lapkričio 17 d.), tačiau bankroto administratorė prašymą pripažinti UAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu grindžia ĮBĮ normomis, reglamentuojančiomis tyčinio bankroto sąlygas ir požymius.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Todėl, įvertinus tai, jog atsakovo veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, laikytina, kad klausimas dėl BUAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).
14. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
15. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.
16. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
17. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Truckaida“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Truckaida“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2020 m. kovo 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto, 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėliau dar buvo tikslinami Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimis.
18. UAB „Truckaida“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“, prašydama pripažinti UAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu, iš esmės šį prašymą grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Kaip to įrodymą pateikia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, kuriame nurodyta, jog UAB „Truckaida“, atstovaujama A. K., neužtikrino, kad būtų apskaitomas faktiškai bendrovės darbuotojų dirbtas laikas – 2019 m. sausį bendrovės darbuotojas D. B. faktiškai dirbo 192,16 val. (iš jų 22,6 val. buvo dirbtos nakties metu), tačiau 2019 m. sausio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo apskaitytos 176 val. darbo, nenurodant, kad buvo dirbta nakties metu; D. B. darbo laikas neapskaitytas, tačiau darbuotojui buvo apmokėta už viršvalandinį darbą. Taipogi teikiamas tos pačios institucijos 2020 m. vasario 21 d. surašytas nutarimas dėl baudos skyrimo už aukščiau nurodytą pažeidimą, už ką atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas pažeidimas negali būti susijęs su UAB „Truckaida“ nemokumu ir jis nerodo bei neįrodo sąmoningai blogo įmonės valdymo siekiant jos bankroto. Kaip šis rašytinis įrodymas susijęs su UAB „Truckaida“ nemokumu, nepaaiškina ir nemokumo administratorė. Taigi, sutiktina su atsakovo atstovu, jog aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) D. B. netinkamo darbo laiko apskaitos, absoliučiai neturi jokio priežastinio ryšio su UAB „Truckaida“ bankrotu, taip pat niekaip netrukdė įvertinti įmonės nemokumo priežasčių.
19. Prašymas pripažinti UAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu grindžiamas ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad A. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „Truckaida“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas šios bendrovės (duomenys neskelbtini) <...>, veikdamas aplaidžiai neteikė apskaitos tvarkymui duomenų apie UAB „Finėjas“, UAB „Baltic transline“, UAB „Hegelman transporte“, UAB „Magnus logistic“ įvykdytus apmokėjimus, kad įmonės neskolingos UAB „Truckaida“ iš viso 30 104 Eur, kai tuo tarpu UAB „Truckaida“ skolinga įmonėms 3 610 Eur <....> į 2019 m. UAB „Truckaida“ buhalterinę apskaitą įtraukti neteisingi duomenys apie įsipareigojimus UAB „Truckaida“ 30 104 Eur ir skolas 3 610 Eur, dėl to negalima iš dalies nustatyta UAB „Truckaida“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2019 metus. Tačiau nemokumo administratorė vėlgi nepaaiškina, kaip šis dokumentas ir jame nurodytos aplinkybės susijusios su UAB „Truckaida“ nemokumu ar sąmoningu blogu įmonės valdymu siekiant jos bankroto, šių aplinkybių neįrodinėja. Sutiktina su atsakovo atstovu, jog tai, kad buvo neteisingai apskaityta, jog UAB „Finėjas“, UAB „Baltic transline“, UAB „Hegelman transporte“, UAB „Magnus logistic“ yra skolingos 30 104 Eur, kai tuo tarpu pati UAB „Truckaida“ skolinga įmonėms 3 610 Eur, nerodo kryptingo ir sąmoningo siekio nuslėpti įmonės pagrindinius finansinius rodiklius (dokumentus).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
21. Nemokumo administratorė nenurodo, jog jai nebuvo pateikti UAB „Truckaida“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tik nurodo, jog atsakovas nėra pateikęs JAR metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas, iškėlus UAB „Truckaida“ bankroto bylą, perdavė nemokumo administratorei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kas nesukliudė nemokumo administratorei nustatyti UAB „Truckaida“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nemokumo priežasčių. Iš bylos duomenų nustatyta, jog UAB „Truckaida“ kreditoriai yra žinomi, jų finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai pateikti nemokumo administratorei, kreditoriniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo UAB „Truckaida“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.
22. Taipogi pareiškėja prašymą dėl UAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėja III-os eilės kreditorės UAB „Atsiauta“ prašymu jai dėl UAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tiesiog nukopijuotą minėtos kreditorės prašymą perkeldama į pareiškimą. Minėta kreditorė savo prašyme nurodo, jog UAB „Truckaida“ buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi sprendimai žinant, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes bendrovės turtas parduotas mažesne negu rinkos kaina; bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonės darbuotojai perėjo dirbti pas su įmonės vadovu susijusius asmenis (žr. šios nutarties 5 punktą). Pažymėtina, jog nemokumo administratorė neteikė jokių įrodymų dėl aukščiau nurodomų aplinkybių, neprašė išreikalauti jokių rašytinių įrodymų, kurių ji pati negalėjo gauti.
23. Viešo intereso egzistavimas bankroto bylose suponuoja teismo aktyvumo pareigą, kuri negali ir nėra suprantama bei vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, šiuo pagrindu pateisinant šalių pasyvų elgesį procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Tai reiškia, kad, pagal bendrąją taisyklę, asmuo, teikiantis prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, turi įrodyti tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus) ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Prašymą pateikęs asmuo įrodinėjimo naštos negali perkelti teismui, kadangi tokiu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-758-407/2021).
24. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021).
25. Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias jai nurodė III-eilės kreditorė (žr. šios nutarties 5 ir 22 punktus), nevertinamos ir neanalizuojamos, kadangi jos negrindžiamos jokiais rašytiniais įrodymais, tik deklaratyviais teiginiais.
26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė, jog UAB „Truckaida“ bankrotas buvo tyčinis, todėl jos pareiškimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Truckaida“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ pareiškimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.