- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2-447-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00264-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Truckaida“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-209-586/2022 pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Truckaida“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, pareiškimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Truckaida“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Truckaida“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, pateikė pareiškimą pripažinti BUAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti BUAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu, nes:
2.1. 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolu buvo nustatyta, kad UAB „Truckaida“, atstovaujama direktoriaus A. K. (toliau – ir suinteresuotas asmuo), neužtikrino, kad bendrovės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną būtų tinkamai apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nes 2019 m. sausio mėn. UAB „Truckaida“ darbuotojo D. B. darbo laikas nebuvo apskaitytas, tačiau darbuotojui buvo sumokėta už viršvalandinį darbą, darbą naktį, t. y. tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto nuostatas.
2.2. Suinteresuotam asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, dėl aplaidaus UAB „Truckaida“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Suinteresuotas asmuo taip pat nėra pateikęs bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnis).
2.3. Suinteresuoto asmens iniciatyva, už mažesnę nei rinkos kainą buvo parduodama pareiškėjai priklausanti transporto priemonė Volvo FH12 (parduota už 5 000 Eur, nors likutinė vertė 8 993 Eur), kita transporto priemonė AUDI A8, kurios likutinė vertė 5 247 Eur, buvo išrinkta dalimis.
2.4. Taip pat, suinteresuoto asmens iniciatyva, bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonės darbuotojai perėjo dirbti į suinteresuoto asmens dukters S. K. įkurtą UAB „Arkties transportas“.
2.5. Didėjant bendrovės įsiskolinimo sumai ir tapus įmonei nemokiai, mažėjant darbuotojų skaičiui, suinteresuotas asmuo neinicijavo bankroto bylos ir toliau didino bendrovės turimus įsipareigojimus kreditoriams, jos darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu pripažinti BUAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl darbuotojo D. B. netinkamo darbo laiko apskaitos, dėl suinteresuotam asmeniui pareikštų įtarimų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, neturi jokio priežastinio ryšio su UAB „Truckaida“ bankrotu, t. y., nepatvirtina, jog suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė bendrovės bankroto.
4. Nurodė, kad pareiškėjai priklausanti transporto priemonė Volvo FH12 buvo parduota rinkos kaina, šis sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas, kitos transporto priemonės Volvo FH12 bei Audi A8 buvo perduotos nemokumo administratorei, šios transporto priemonės nebuvo sunaikintos, į kitas bendroves joks UAB „Truckaida“ turtas ir / ar veikla nebuvo perkelti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimo netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjo pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ).
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad neteisingai buvo apskaitytas darbuotojo D. B. darbo laikas, neįrodo, jog tokiu būdu valdant bendrovę, buvo siekiama jos bankroto.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 05-6-00002-20 buvo patvirtintas prokuroro 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje konstatavo, kad „A. K. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., būdamas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. UAB „Truckaida“ direktoriumi, nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. būdamas šios bendrovės faktiniu vadovu <...>, veikdamas aplaidžiai neteikė apskaitos tvarkymui duomenų apie UAB „Finėjas“, UAB „Baltic transline“, UAB „Hegelman transporte“, UAB „Magnus logistic“ įvykdytus apmokėjimus, kad įmonės neskolingos UAB „Truckaida“ iš viso 30 104 Eur, kai tuo tarpu UAB „Truckaida“ skolinga įmonėms 3 610 Eur <....> į 2019 m. UAB „Truckaida“ buhalterinę apskaitą įtraukti neteisingi duomenys apie įsipareigojimus UAB „Truckaida“ 30 104 Eur ir skolas 3 610 Eur, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Truckaida“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2019 metus“. Teismo vertinimu, pareiškėjos nemokumo administratorė nenurodė objektyvių argumentų, kaip šis dokumentas ir jame nurodytos aplinkybės susijusios su UAB „Truckaida“ nemokumu ar sąmoningu blogu įmonės valdymu siekiant jos bankroto.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nemokumo administratorė nenurodė, jog jai būtų buvę nepateikti UAB „Truckaida“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o tai, kad suinteresuotas asmuo nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nesukliudė nemokumo administratorei nustatyti UAB „Truckaida“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nemokumo priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškimą dėl BUAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai vertino kitų teismų ir institucijų priimtus nutarimus dėl suinteresuoto asmens kaltės netinkamai ir apgaulingai vedant UAB „Truckaida“ buhalterinę apskaitą.
10.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių dėl bendrovės darbuotojų darbo laiko apskaitos (nutarties 2.2 papunktis).
10.3. Pareiškėjos nemokumo administratorė, susipažinusi su bendrovei priklausančių transporto priemonių būkle, nustatė, kad suinteresuotas asmuo į įmonės balansą įtraukė trijų transporto priemonių balansines vertes, kurios neatitinka realios jų techninės būklės. Pareiškėjos nemokumo administratorei pardavus bendrovei priklausančias transporto priemones buvo gauta iš viso 1 767,31 Eur, tačiau bendrovės 2019 m. lapkričio 22 d. balanso duomenimis, šių transporto priemonių vertė buvo 16 810,92 Eur, t. y. dėl suinteresuoto asmens netinkamai vestos bendrovės finansinės apskaitos buvo apgaulingai didinama įmonės balansinė vertė.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl darbuotojo D. B. netinkamo darbo laiko apskaitos neturi jokio priežastinio ryšio su BUAB „Truckaida“ bankrotu.
11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. 05-6-00002-20 nustatytos aplinkybės neturi priežastinio ryšio su BUAB „Truckaida“ iškelta bankroto byla. Aplinkybė, kad buvo neteisingai apskaityta, jog UAB „Finėjas“, UAB „Baltic transline“, UAB „Hegelman transporte“, UAB „Magnus logistic“ yra skolingos bendrovei 30 104 Eur, kai tuo tarpu pati UAB „Truckaida“ buvo skolinga įmonėms 3 610 Eur, niekaip neįrodo kryptingo ir sąmoningo siekio nuslėpti įmonės pagrindinius finansinius rodiklius (dokumentus) ir / ar įmonės turto iššvaistymo ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus.
11.3. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad suinteresuotas asmuo apgaulingai didino įmonės balansinę vertę bendrovės 2019 m. lapkričio 22 d. balanse neteisingai nurodydamas transporto priemonių vertę. Suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei perdavė pareiškėjai priklausančias transporto priemones, jų nenuslėpė nei buhalterinės apskaitos dokumentuose, nei nuo nemokumo administratorės, jas apskaitė taip, kaip nustato buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Aplinkybė, kad šių transporto priemonių balansinės vertės buvo didesnės už tas sumas, už kurias transporto priemones pavyko parduoti, nereiškia nei apgaulingos apskaitos, nei tyčinio bankroto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas pripažinti BUAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1) UAB „Truckaida“ 2019 m. lapkričio 22 d. balansą, 2) transporto priemonių pardavimo sutartis.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantė neįrodė tokių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat neprašo šių įrodymų priimti, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl pagrindų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu
16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto byla pareiškėjai iškelta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-694-856/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-69-856/2022), kuri įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 22 d. Kadangi veiksmai, dėl kurių UAB „Truckaida“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Truckaida“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, teisingai vadovavosi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ.
17. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
18. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
19. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė pripažinti šios bendrovės bankrotą tyčiniu trimis pagrindais, t. y. 1) dėl neteisingai apskaityto apeliantės darbuotojo D. B. darbo laiko, 2) dėl suinteresuoto asmens atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas), 3) dėl suinteresuoto asmens iniciatyva sudarytų ekonomiškai nenaudingų sprendimų apeliantės atžvilgiu (už mažesnę nei rinkos kainą buvo parduotos apeliantei priklausančios transporto priemonės, bendrovės veikla buvo perkelta į kitą bendrovę, susijusią su suinteresuotu asmeniu).
20. Atitinkami tyčinio bankroto pagrindai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktuose, 3 dalies 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą, konstatavęs, kad nėra pagrindų pripažinti BUAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, kad BUAB „Truckaida“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu visais jos prašyme nurodytais pagrindais.
21. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, kuriame nurodyta, jog UAB „Truckaida“, atstovaujama A. K., neužtikrino, kad būtų apskaitomas faktiškai bendrovės darbuotojų dirbtas laikas – 2019 m. sausį bendrovės darbuotojas D. B. faktiškai dirbo 192,16 val. (iš jų 22,6 val. buvo dirbtos nakties metu), tačiau 2019 m. sausio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo apskaitytos 176 val. darbo, nenurodant, kad buvo dirbta nakties metu; D. B. darbo laikas neapskaitytas, tačiau darbuotojui buvo apmokėta už viršvalandinį darbą. Taipogi teikiamas tos pačios institucijos 2020 m. vasario 21 d. surašytas nutarimas dėl baudos skyrimo už aukščiau nurodytą pažeidimą, už ką atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro darbo teisės pažeidimus, tačiau tokie veiksmai neleidžia daryti išvados, kad buvo sąmoningai siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti UAB „Truckaida“ prie bankroto.
22. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vieną tyčinio bankroto požymį, numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
23. Apeliantė taip pat nurodo, kad suinteresuoto asmens iniciatyva buvo sudaryti apeliantei ekonomiškai nenaudingi sandoriai – 1) parduotas automobilis Volvo FH12 už 5 000 Eur, kurio likutinė vertė 8 993 Eur; 2) automobilis Volvo FH12, kurio likutinė vertė 9 504 Eur, nurašytas, nes jo remontas kainavo daugiau nei jo likutinė vertė; 3) automobilis Audi A8, kurio likutinė vertė 5 247 Eur, nurašytas, nes jo remontas kainavo daugiau nei jo likutinė vertė.
24. Pažymėtina, kad pareigą perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus (arba nurodyti priežastis, dėl ko jis to negali padaryti) turi asmuo, kuris ėjo valdymo organo pareigas tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Truckaida“ įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. bendrovės direktoriaus pareigas ėjo suinteresuotas asmuo, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. – J. K.. Taigi, būtent pastarasis asmuo turi pareigą perduoti BUAB „Truckaida“ nemokumo administratorei visus šios bendrovės dokumentus ir turtą. Tačiau apeliantė minėto asmens savo pareiškime neįvardijo kaip atsakingo už bendrovės tyčinį bankrotą ir jis į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas suinteresuoto asmens procesiniu statusu bei savo pozicijos ginčo klausimu nepateikė.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo, iškėlus bendrovei bankroto bylą, perdavė nemokumo administratorei bendrovei priklausančias transporto priemones. Apeliantės vertinimu, suinteresuotas asmuo perdavė transporto priemones, kurių balansinė vertė buvo mažesnė už rinkos kainą, nes jas pardavus buvo gauta iš viso 1 767,31 Eur, tačiau bendrovės 2019 m. lapkričio 22 d. balanso duomenimis, šių transporto priemonių vertė buvo 16 810,92 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo sąmoningai siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti UAB „Truckaida“ prie bankroto. Vien tai, kad nemokumo administratorei, pardavus transporto priemones, nepavyko gauti sumos (16 810,92 Eur), nurodytos bendrovės 2019 m. lapkričio 22 d. balanse, nepatvirtina fakto, kad tokiu būdu suinteresuotas asmuo siekė tyčinio bendrovės bankroto.
26. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė pripažinti UAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu ir tuo pagrindu, kad suinteresuotas asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 05-6-00002-20 buvo patvirtintas prokuroro 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas suinteresuotą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas suinteresuoto asmens atžvilgiu buvo nutrauktas, t. y. nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Pažymėtina, kad teismo išvados dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti grindžiamos vien prielaidomis.
29. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-230-450/2021).
30. Nors apeliantė nurodo, kad bendrovės veikla faktiškai buvo perkelta į su suinteresuotu asmeniu susijusią įmonę UAB „Arkties transportas“, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien nurodytų aplinkybių nepakanka taikyti tyčinio bankroto prezumpciją pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes byloje nėra jokių duomenų apie bankrutavusios bendrovės veiklos, turto, klientų perėmimą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad UAB „Arkties transportas“ vykdytų ir bankrutavusios bendrovės finansinius įsipareigojimus ar prisiimtų atsakomybę už nebaigtas vykdyti BUAB „Truckaida“ sutartis ir / arba būtų perėmusi jos reikalavimo teises. Vien šios apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės veiklos perkėlimo ir taikyti tyčinio bankroto prezumpcijos pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti BUAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu minėtu teisiniu pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti BUAB „Truckaida“ bankrotą tyčiniu. Byloje neįrodyta, kad BUAB „Truckaida“ bankrotą nulėmė tyčiniai suinteresuoto asmens – buvusio bendrovės vadovo ir akcininko A. K. veiksmai. Nesant įrodymų ir nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų apeliantės nurodytus tyčinio bankroto požymius ir (arba) sudarytų pagrindą taikyti tyčinio bankroto prezumpcijas pagal minėtas įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą, teisingai išsprendė šį klausimą. Dėl to apeliantės skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.