Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Linos Lesinskienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. G. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. G. V. kaltinamas tuo, kad turint tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y., savo ir kitų organizuotos grupės narių, T. T. ir E. R. naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2019 m. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste dėl savanaudiškų tikslų T. T. subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti apysunkius, sunkius tyčinius nusikaltimus – vykdyti svetimo turto vagystes, į nusikalstamą veiką pasitelkė E. R. ir K. G. V., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, davė grupės nariams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, susitarė dėl organizuotos grupės narių vaidmenų ir juos paskirstė, suplanuotai nusikalstamai veikai palengvinti organizuotos grupės nariai, t. y. E. R., K. G. V. ir T. T., kitų asmenų vardais įgijo transporto priemones, skirtas nusikalstamų veikų darymui, su kuriomis vykdavo iš anksto į įvairius Lietuvos Respublikos miestus ieškodami nusikalstamos veikos – vagystės – tinkamo objekto (vertingo turto), bei šias transporto priemones naudojo nuvykimui į nusikalstamų veikų padarymo vietą – tame tarpe, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. pradžios įgijo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. K. vardu, bei Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. B. vardu, daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, ne mažiau vieno karto pakeitė automobilio Audi A4 valstybinius numerius, t. y. iš (duomenys neskelbtini) pakeitė į (duomenys neskelbtini) tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku organizuotos grupės narys įgijo radijo ryšio slopintuvą, kuris buvo laikomas pas E. R. ir kurio paskirtis – radijo ryšio trukdymas skleidžiant elektromagnetinius trikdžius, kuris gali būti panaudotas automobilio GPS sekimo sistemos bangų slopinimui ir juo naudojosi važiuodami nusikalstamai veikai vykdyti skirtais automobiliais, jis, t. y. E. R. valdė, disponavo, naudojosi grupuotės nusikalstamu būdu įgytais turtais, ir tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, įvykdė nusikalstamas veikas: 2019-02-16 laikotarpyje nuo 20:30 val. iki 21:00 val., veikdami organizuotoje grupėje, vagystėms vykdyti skirtu kito asmens vardu (R. K. vardu) registruotu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadindami vartų varstymo sistemą, per vartus įsibrovė į aptvertą saugomą teritoriją, išdaužę namo terasos plastikinių durų stiklus, per duris įsibrovė į patalpą – K. V. bei D. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą – K. V. bei D. V. priklausantį didelės vertės turtą: fotoaparatą ,,Sony NX5“, 280 eurų vertės, alkotesterį, 120 eurų vertės, keturis buteliukus vyriškų kvepalų, bendros 200 eurų vertės, barzdaskutę ,,Philips“, 140 eurų vertės, rankinį vyrišką laikrodį ,,Tudor“, 4320 eurų vertės, 8 kolekcines jubiliejines monetas, bendros 400 eurų vertės, vyrišką rankos grandinėlę ,,Zepter“, 220 eurų vertės, piniginę, 55 eurų vertės, moteriškas dvi rankines, bendros 250 eurų vertės, medžioklinį galvos prožektorių, 130 eurų vertės, įvairią moterišką parfumeriją, bendros 320 eurų vertės, televizorių ,,Samsung“, 999 eurų vertės, nešiojamą garso kolonėlę JBL, 199 eurų vertės, vaizdo registratorių ,,GoPro“, 110 eurų vertės, automobilio ,,Audi A8“ raktelius, 220 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku ,,akis“, 200 eurų vertės, balto aukso su deimantu žiedą, 400 eurų vertės, sidabrinį žiedą su ,,Swarovski“ akmeniu, 30 eurų vertės, auksinius auskarus (rinkutes), 150 eurų vertės, auksinius auskarus smulkiais akmenėliais, 100 eurų vertės, vestuvinį auksinį žiedą, 500 eurų vertės, auksinius auskarus su ,,Swarovski“ akmenukais, 90 eurų vertės, varpelio formos auskarų porą, 5 eurų vertės, 10 porų bižuterinių auskarų, bendros 100 eurų vertės, trejus kaklo perlų vėrinius, bendros 240 eurų vertės, dvejas poras sidabrinių auskarų, bendros 140 eurų vertės, du komplektus apvalių perliukų, 70 eurų vertės, perlinę apyrankę, 90 eurų vertės, auksinį žiedą, 130 eurų vertės, papuošalų dėžutę, 80 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku ,,medis“, 170 eurų vertės, 4 poras sidabrinių auskarų, bendros 120 eurų vertės, auksinę rankos grandinėlę, 850 eurų vertės, auksinę kaklo grandinėlę su kryželio pakabuku, 2000 eurų vertės, 3210 eurų, 400 lenkiškos valiutos – zlotų, 95 eurų vertės, 3000 tailandietiškos valiutos – batų, 100 eurų vertės, bei paėmę iš gyvenamajame name esančio sandėliuko, ten buvusius automobilio raktelius, iš kiemo pagrobė automobilį ,,Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40000 eurų vertės, bei vagystės metu sugadino svetimą – K. V. bei D. V. priklausantį didelės vertės turtą: virtuvės langą, 2000 eurų vertės, terasos langą ir duris, 4000 eurų vertės, kaitlentę, 500 eurų vertės, stalviršį, 5000 eurų vertės, terasos lango užuolaidą, 390 eurų vertės, vaizdo stebėjimo sistemą, 1000 eurų vertės, vartų varstymo sistemos konstrukciją, 600 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiems K. V. ir D. V. padarė turtinę žalą, dėl sugadino turto už 13490 eurų bei dėl pagrobto turto už 56553 eurų, t. y. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje padarymu.

2. Be to, K. G. V. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje sugadino svetimą turtą bei pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. 2019-03-30 apie 21:30 val. - 21:50 val., kaltinamieji vykdydami bendrą sumanymą vagystėms vykdyti skirtu kito asmens vardu (R. B. vardu) registruotu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur kartu vagystės tikslu veikiantis T. T. liko automobilyje, stebėjo aplinką, o organizuotos grupės nariai E. R. ir K. G. V. išdaužę namo plastikinių durų stiklą, taip sugadindami 1116 eurų vertės turtą, vagystės tikslu įsibrovė į D. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš namo vidaus pagrobė svetimą turtą: sidabrinę grandinėlę, kainuojančią 90 eurų, dvi gintarines grandinėles, kainuojančias 5 ir 10 eurų, keturias moteriškas pinigines, kainuojančias 33 eurus, su vienoje iš jų buvusiais 260 eurų, porą auksinių auskarų, kainuojančių 300 eurų, telefono išorinę bateriją, kainuojančią 30 eurų, navigaciją, kainuojančią 340 eurų, tai yra bendrais veiksmais sugadino turto už 1116 eurų bei pagrobė 1068 eurų vertės svetimą D. M. priklausantį turtą, t. y. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje padarymu.

3. Dar K. G. V. kaltinamas tuo, kad organizuotoje grupėje pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugomą teritoriją bei įsibraunant į patalpą, o būtent: daromam nusikaltimui palengvinti ir konspiracijos tikslais vienas iš šios organizuotos grupės narių įkalbėjo automobilio savininką pakeisti 2019-04-09 vagystėje naudoto automobilio Audi A4 valstybinius numerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) po ko 2019-04-19 laikotarpiu nuo 22.16 val. iki 22:35 val., kaltinamieji veikdami organizuotoje grupėje kartu, važiuodami automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kur (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kartu vagystės tikslu veikiantis T. T. liko automobilyje ir stebėjo aplinką, o K. G. V. ir E. R. tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, 2019-04-19 apie 22.16 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į aptvertą ir saugomą teritoriją, stebimą vaizdo kameromis, kur priėję prie gyvenamojo namo, priklausančio I. Š., bandydami atidaryti gyvenamojo namo langą, pasikėsino įsibrauti į namo vidų ir pagrobti viduje buvusius I. Š. priklausančius vertingus daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. G. V. ir E. R. buvo pastebėti name gyvenančių asmenų ir uždegus name šviesą bei ėmus garsiai kalbėti, E. R. kartu su K. G. V. ir T. T. automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi K. G. V. dar ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą, esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis, išvykdamas į užsienio valstybę, pasislėpė nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. gegužės 9 išdavė Europos arešto orderį K. G. V. atžvilgiu, kurio pagrindu kaltinamasis 2024 m. sausio 25 d. buvo pargabentas iš Belgijos į Lietuvą ir sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi palikta galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis ir kaltinamajam K. G. V. nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 25 d. To paties teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 25 d. Teismas pažymėjo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebuvo pasiekti, kadangi kaltinamasis K. G. V., vengdamas atsakomybės, išvyko į užsienio valstybę. Taip pat teismas nurodė, jog kaltinamasis teistas, nevedęs, nedirbantis, tiriant baudžiamąją bylą jis ne tik išvyko iš Lietuvos, bet ir padarė nusikaltimus ir buvo nuteistas užsienio valstybėje, šioje byloje yra kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, sankcijose numatyta griežtesnė nei 1 metai laisvės atėmimo bausmė, todėl pagrindai ir sąlygos taikyti kardomąją priemonę – suėmimą neišnykę, naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, nėra.

5. Kaltinamojo K. G. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra, 20 000 Eur dydžio užstatu ir dokumentų paėmimu.

5.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota bei pažeidžia kaltinamojo K. G. V. teisėtus lūkesčius. Ji priimta formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos medžiaga nustatytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Anot gynėjo, remiantis nusikaltimo sunkumu ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme, suėmimas ar jo pratęsimas būtų teisingas tik tada, kai suėmimas įtariamajam paskiriamas arba jo terminas tęsiamas pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas suponuoja išankstinę nuomonę dėl įtariamojo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Advokatas taip pat pažymi, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja teismą nuolat tikrinti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. K. G. V. nėra padaręs smurtinių ar sukčiavimo nusikalstamų veikų, tad jam inkriminuojama veika niekaip nesuteikia pagrindo išvadai apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesni laiką jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Iš teismų praktikos akivaizdu, jog net už labai sunkių (20 kg. narkotinės medžiagos – bylos Nr. 1S-246-387/2017; 1S-4-518/2017; 1S-392-483/2016) ir smurtinių (BK 22 straipsnis, 129 straipsnis, 249 straipsnis – byla Nr. 1S-245- 307/2017), seksualinių nusikaltimų padarymą, dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, asmenys paleidžiami po kelių mėnesių už užstatą ar paskiriant intensyvią priežiūrą, tad kyla pagrįstas klausimas kodėl K. G. V. negali būti paskirta viena iš paminėtų kardomųjų priemonių.

5.2. Toliau skunde atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamasis atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Belgijoje. Teismo posėdžio metu jis taip pat paaiškino, jog į užsienio valstybę buvo išvykęs dirbti, o po to buvo nuteistas. K. G. V. niekada nesislėpė nuo teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Todėl teismo padaryta išvada, jog kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo, yra visiškai nepagrįsta. Be to, jis užsienio valstybėje atliko dviejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę kaltinamasis atliko už veikas padarytas po kaltinamojo akto pareiškimo. Lietuvos Respublikoje suėmime jis yra 3 mėnesius ir 20 dienų, o dabar suėmimas pratęstas dar 2 mėnesiams. Iš išdėstyto seka, jog jeigu Lietuvos Respublikos teismas ir priimtų apkaltinamąjį nuosprendį K. G. V. atžvilgiu, teismas, vadovaudamasis BK normomis, atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį turėtų įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri, tikėtina pagal kaltinimą, nebus didesnė nei 3 metai. Taigi, kaltinamajam K. G. V. nėra tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo.

5.3. Anot advokato, nepagrįstas ir manymas, kad K. G. V. darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Dėl aplinkybių, į kurias privaloma atsižvelgti skiriant ar tęsiant suėmimą šiuo pagrindu, apylinkės teismas apskritai nepasisakė. Būtent dėl to galima laikyti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta. Gynėjo įsitikinimu, šiuo metu suėmimo pagrindai yra išnykę ir kaltinamajam gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Jos užtikrintų jo dalyvavimą baudžiamajame procese.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo K. G. V. gynėjo skundo argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęsė kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje argumentų dėl šios suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) sąlygos buvimo nenurodė, tačiau šiuo aspektu žemesnės instancijos teismo nutartis nėra ginčijama, o aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis K. G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu neabejoja. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme. Tai slapto sekimo, daiktų apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiųjų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose nurodoma informacija bei kita rašytinė bylos medžiaga.

9. Apylinkės teismas suėmimo terminą kaltinamajam K. G. V. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (šiuo atveju – kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. G. V. yra kaltinamas padaręs du sunkius, du apysunkius ir pasikėsinęs padaryti vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus veikdamas organizuotoje grupėje. Nors BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padaręs asmuo gali būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyviomis švelnesnėmis bausmėmis, tačiau už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) padarymą kaltininkui skiriama tik laisvės atėmimo net iki 8 metų bausmė. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėju, jog remiantis kaltinamajam (įtariamajam) inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu ir už juos gresiančios bausmės griežtumu suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti paskirtas ar pratęstas tik pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tokia gynėjo pozicija yra pagrįsta išimtinai jo paties subjektyviu samprotavimu, o ne konkrečiu teisiniu reglamentavimu ar šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Galima sutikti nebent su tuo, jog nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės ir nebuvo vienintelės, kuriomis žemesnės instancijos teismas motyvavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatymo suėmimo pagrindo buvimą. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą šiuo pagrindu nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta ir į kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį (nutartyje pažymėta, jog K. G. V. nevedęs), darbo santykius (apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamasis nedirba), duomenis apie ankstesnius jo teistumus (iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas du kartus, taip pat yra teistas ir Belgijoje), taip pat kaltinamojo elgesį šio baudžiamojo proceso metu (pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis, tiriant šią baudžiamąją bylą, pasislėpė nuo teismo, išvykdamas į užsienio valstybę). Teisėjų kolegija netiki kaltinamojo nurodoma versija, jog išvykdamas į Belgiją jis nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už šioje byloje jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą, o tik norėjo įsidarbinti, kadangi K. G. V. apie savo išvykimą jo nurodomu ar kokiu kitu tikslu nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei teismo neinformavo, Belgijos Karalystėje taip ir neįsidarbino, o buvo suimtas už nusikalstamų veikų padarymą su kitu šioje byloje taip pat kaltinamu asmeniu.

12. Ankstesnėje pastraipoje aptartos aplinkybės, rodančios, jog kaltinamasis K. G. V. su Lietuvos Respublika nėra saistomas tvirtais šeiminiais ar kitais ryšiais, taip pat neigiamai charakterizuojančios jo asmenybę, o taip pat ir patvirtinančios, jog kaltinamasis jau yra šio baudžiamojo proceso metu slėpęsis nuo teismo užsienio valstybėje, leidžia konstatuoti, jog žemesnės instancijos teismas suėmimą K. G. V. pagrįstai pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo taikymo pagrindu. Šis pagrindas yra pagrįstas realiais faktiniais duomenimis. Tokios išvados nepaneigia ir negali paneigti kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas išimtinai spėlionėmis grindžiamas teiginys, jog šioje byloje, net ir priėmus K. G. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jam nebus paskirta didesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė, į kurią dar bus įskaityta bausmė, atlikta pagal Belgijos Karalystėje jo atžvilgiu priimtą nuosprendį bei suėmimo šioje byloje laikas, dėl ko K. G. V. nėra jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo.

13. Priešingai nei skundo autorius, apygardos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti ir kito pagrindo, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas pratęsė suėmimą K. G. V., egzistavimu.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, <...> (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Tokį manymą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.

15. Nors skundžiamoje nutartyje šis suėmimo skyrimo (jo termino) pratęsimo pagrindas itin detaliai nėra išanalizuotas ir pagrįstas, vis tik, negalima sutikti su kaltinamojo gynėju, jog apylinkės teismas dėl aplinkybių, į kurias privaloma atsižvelgti skiriant ar tęsiant suėmimą šiuo pagrindu, apskritai nepasisakė. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje buvo pažymėta, jog kaltinamasis praeityje yra teistas Lietuvoje, jis nedirba, o šios bylos nagrinėjimo metu išvyko į užsienį, kur padarė nusikaltimus ir buvo nuteistas. Taigi, pirmosios instancijos teismas paminėjo duomenis apie K. G. V. teistumus, nurodė ir aplinkybę, kuri rodo, jog kaltinamojo lėšų pragyvenimui gavimo šaltiniai nėra aiškūs, t. y. aptarė tuos duomenis, kurie nurodomi BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Papildydamas pirmosios instancijos teismą šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas apysunkis nusikaltimas ir BK 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytas sunkus nusikaltimas, kurių padarymu K. G. V. yra kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai įvykdė ne spontaniškai, o veikdamas organizuotoje grupėje, kuri galimai ir buvo suburta nusikalstamų veikų darymui. Iš kaltinamajame akte nurodomų aplinkybių taip pat matyti, kad galimas nusikalstamas veikas skiria nedidelis laiko tarpas, o K. G. V. vaidmuo jų įvykdyme buvo aktyvus. Kaltinamasis Lietuvoje teistas du kartus, taipogi už nusikaltimus nuosavybei. Taip pat jis nusikalto ir Belgijoje, o nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas šioje byloje, kaltinamasis galimai įvykdė jam taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Išvardintos aplinkybės ne tik neigiamai apibūdina K. G. V. asmenybę, bet ir leidžia pagrįstai vertinti jį kaip nusikalsti linkusį ir tuo visuomenei pavojų neabejotinai keliantį asmenį. Be to, jos leidžia pagrįstai manyti, jog materialinę gerovę kaltinamasis galėjo užsitikrinti būtent darydamas nusikalstamas veikas, kadangi, kaip jau minėta, iki suėmimo jis niekur nedirbo, praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, o šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos taip pat yra turtinio pobūdžio. Todėl, siekiant eliminuoti galimybę jam daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, suėmimas K. G. V. skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

16. Atsižvelgusi į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų skaičių, jų sunkumą bei už jas gresiančios bausmės rūšį ir dydį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad neegzistuoja jokios šeiminės, darbinės ar kitos aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip esmingai mažinančios kaltinamojo pakartotinio slėpimo (bėgimo) nuo teismo tikimybę bei sudarančios pagrindą manyti, jog kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat įvertinusi tai, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau kaltinamasis jas pažeidė pačiu grubiausiu būdu (išvykdamas į užsienį, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis), aukštesnės instancijos teismo kolegija nemato galimybės K. G. V. taikomą suėmimą pakeisti į gynėjo minimas švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, 20 000 Eur dydžio užstatą ir dokumentų paėmimą. Siekdama išsamiai atsakyti į gynėjo skundo argumentus, šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kardomosios priemonės kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam) yra parenkamos individualiai, atsižvelgiant ne vien į nusikaltimo (nusikaltimų), kurios inkriminuojamos įtariamajam (kaltinamajam) pobūdį ar jo sunkumą. Tai, kad kaltinamojo gynėjo skunde minimose bylose kaltinamiesiems suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nesudaro pagrindo švelninti kardomųjų priemonių ir K. G. V.. Aplinkybės, į kurias atsižvelgus buvo nuspręsta suėmimą panaikinti advokato paminėtose bylose, nėra tapačios aplinkybėms, kuriomis remiantis griežčiausia kardomoji priemonė yra taikoma K. G. V.. Įvertinusi K. G. V. taikomo suėmimo terminą (iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis suimtas yra tik nuo 2024 m. sausio 25 d.), o taip pat ir terminą, kuriam suėmimas buvo pratęstas skundžiama nutartimi (suėmimas pratęstas ne maksimaliam įstatyme leidžiamam terminui – trims mėnesiams), teisėjų kolegija negali sutikti ir su skundo argumentu, kad šiuo atveju ilgas suėmimo taikymas rodo išankstinę apylinkės teismo nuomonę K. G. V. kaltės, o kartu ir jo nubaudimo, klausimu.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog pagrindai ir sąlygos taikyti griežčiausią kardomąją priemonę kaltinamajam nėra išnykę (ar pasikeitę), tik šia kardomąja priemone galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, o būtent siekį apsaugoti visuomenę ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų. Ši kardomoji priemonė taip pat nepažeidžia ir proporcingumo principų. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.