Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rudesta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-612-368/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Švykai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ 26 995,91 Eur įsiskolinimą pagal statybos subrangos sutartį Nr. 2015-22S ir 958,16 Eur delspinigius, 40 707,54 Eur skolą pagal statybos subrangos sutartį Nr. 2015-37S ir 1 279,97 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 633,00 Eur žyminį mokestį, 1 391,50 Eur advokato pagalbos išlaidas. Teigė, kad sudarė su atsakove statybos subrangos sutartį Nr. 2015-22S ir statybos subrangos sutartį Nr. 2015-37S, ir atsakovė tinkamai neatsiskaitė už pagal sutartis atliktus darbus.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.Atsakovė UAB „Rudesta“ pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. preliminaraus sprendimo, prašydama preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad galutinis darbų aktas pagal 2015 m. gegužės 11 d. sutartį nebuvo pasirašytas ir darbai nebuvo perduoti, o baigiamuosius aktus pagal 2015 m. kovo 23 d. sutartį pasirašė neįgaliotas priimti darbų asmuo D. G.. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad sutinka su skolos faktu ir dydžiu, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė negali laiku įvykdyti savo prievolių, nes su įmone neatsiskaitė užsakovė, su kuria šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. Atsakovės vadovo nuomone, ginčą būtų galima išspręsti ieškovei sutikus išdėstyti skolos mokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Švykai“ ir atsakovė UAB „Rudesta“ 2015 m. kovo 23 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2015-22S, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų ugniaatsparinimo ir antikorozinio (paviršinio) padengimo darbus (sutarties specialiųjų sąlygų 3, 4 punktai) objekte, esančiame adresu Utenos r., Mockėnų k., ir atliktus darbus perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą nustatytais terminais (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). 2015 m. gegužės 11 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2015 m. kovo 23 d. sutarties, kuriuo susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Šalys 2015 m. gegužės 11 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2015-37S dėl dviejų bioreaktorių hidroizoliacijos darbų objekte, esančiame Panevėžio r., Miežiškių sen., Dvarininkų k. (sutarties specialiųjų sąlygų 3 punktas).Teismas iš 2015 m. liepos 17 d. baigiamojo darbų atlikimo akto nustatė, kad ieškovė atliko darbus pagal statybos subrangos sutartį Nr. 2015-22S, o iš 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. liepos 14 d. atlikimo aktų nustatė, kad darbai pagal statybos subrangos sutartį Nr. 2015-37S buvo atlikti. Nors atsakovės vadovas teigė, kad baigiamuosius aktus pagal 2015 m. kovo 23 d. sutartį Nr. 2015-22S pasirašė neįgaliotas priimti darbus asmuo – projekto inžinierius D. G., tačiau teismas pažymėjo, kad pažymą apie įvykdytų darbų vertę pasirašė ir gamybos direktorius R. D.. Teismas nustatė, kad tas pats direktorius pasirašė 2015 m. liepos 17 d. baigiamąjį darbų atlikimo aktą – pažymą apie sėkmingai įvykdytą sutartį Nr. 2015-37S, o 2016 m. sausio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nurodydami skolos sumą – 67 703,45 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo 2016 m. balandžio 19 d. posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino aplinkybes, kad ieškovė atliko darbus pagal sutartis, sutiko su ieškovės nurodytu skolos dydžiu ir atliktų darbų apimtimi, taip pat patvirtino, jog raštu nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbo kokybės, tačiau nurodė, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra sunki, ir prašė ieškovę susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Teismas akcentavo, kad atsakovė pasirašė ieškovės siųstas PVM sąskaitas faktūras.Teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodytos aplinkybės dėl įmonės finansinių sunkumų ir ginčų su užsakove, nes tai nepaneigia darbų perdavimo ir priėmimo fakto ir atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove.Teismas pažymėjo, kad šalys sutartyje numatė delspinigių dydį už sutarties netinkamą vykdymą, todėl ieškovė pagrįstai jų reikalauja (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).Kadangi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo rekomendacijų, tai jų nemažino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rudesta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; teismui nustačius, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai arba dėl įrodymų nepakankamumo negalint bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsižvelgiant į teismų praktiką įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimu, ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė jai yra skolinga 67 703,45 Eur sumą, taip pat kad dėl susidariusios skolos ieškovė turi atsakovei atlyginti delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, o teismas privalėjo vertinti, ar ieškovės pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia ieškovės ieškinio reikalavimus. Šioje civilinėje byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovė jai yra skolinga 67 703,45 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti, kad ieškovė pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Galutinis darbų aktas nebuvo pasirašytas, baigiamuosius aktus pasirašė neįgaliotas asmuo D. G., o atliktų darbų aktai yra tik tarpinių darbų priėmimo–perdavimo aktai. Kadangi darbai faktiškai nebuvo atlikti, tai laikytina, kad ieškovė nepagrindė įrodymais savo reikalavimo sumokėti 41 488,27 Eur pagal 2015 m. gegužės 11 d. statybos subrangos sutartį Nr. 2015-37S.Ieškovė ieškinyje dėl skolos ir delspinigių priteisimo remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.655 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina, jog jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Teismas nevertino, kad ieškovė klaidingai vadovaujasi CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, nes buvo pasirašyti tik tarpiniai darbų perdavimo aktai. Ieškovės minėta CK nuostata netaikytina ir atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove, nes nebuvo priimtas darbų rezultatas, o tai yra būtina sąlyga pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį. Taip pat minėtos sąlygos būtinumas numatytas ir 2015 m. gegužės 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 2015-37S bendrųjų sąlygų 4.10 punkte. Šios aplinkybės papildomai patvirtinta, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo.Ieškovė neturi teisės remtis 2015 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 1, nes jį pasirašė neįgaliotas asmuo. Dėl to minėtas aktas laikytinas neleistinu įrodymu. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė bei klaidingai skundžiamame sprendime preziumuoja, kad jeigu gamybos direktorius pasirašė pažymą apie įvykdytą darbų vertę, tai laikytina, kad patvirtino ir visus kitus baigiamuosius aktus pagal 2015 m. kovo 23 d. statybos subrangos sutartį Nr. 2015-22S. Teismas skundžiamame sprendime nevertino, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia neleistinais įrodymais.Kadangi ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti leistinais įrodymais, tai ieškovė nepagrindžia ieškinio reikalavimo dydžio. Dėl to teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą.Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu prašė susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo, tačiau teismas nevertino šio atsakovės prašymo.Ieškovės pateiktas ieškinys yra nesudėtingas nei teisinių argumentų, nei faktinių aplinkybių atžvilgiu, jame nekeliami sudėtingi teisiniai klausimai ir teisinės problemos, jo parengimas neturėjo kainuoti daug laiko ir piniginių sąnaudų, todėl ieškovės reikalaujama bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Atsižvelgiant į tai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos bent per pusę. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Švykai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės sunkią finansinę padėtį bei prašymus susitarti su ieškove dėl skolos mokėjimo išdėstymo, nesudaro jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto galutinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat nurodoma, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai yra protingos ir pagrįstos bei neviršija maksimalių teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byla nagrinėjama atsakovės UAB „Rudesta“ apeliacinio skundo ribose.

Dėl apmokėjimo už rangos darbus

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šaliai, priėmusiai pagal sutartį tinkamai atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti.CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pasisakyta, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2015 m. kovo 23 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2015-22S, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų ugniaatsparinimo ir antikorozinio (paviršinio) padengimo darbus (sutarties specialiųjų sąlygų 3, 4 punktai) objekte, esančiame adresu Utenos r., Mockėnų k., ir atliktus darbus perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą nustatytais terminais (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). 2015 m. gegužės 11 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2015 m. kovo 23 d. sutarties, kuriuo susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Šalys 2015 m. gegužės 11 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2015-37S dėl dviejų bioreaktorių hidroizoliacijos darbų objekte, esančiame Panevėžio r., Miežiškių sen., Dvarininkų k. (sutarties specialiųjų sąlygų 3 punktas).Kaip minėta, rangovui atlikus darbus, užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). CK nustatyti keli atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbus pagal statybos subrangos sutartį Nr. 2015-22S, o iš 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. liepos 14 d. darbų atlikimo aktų nustatė, kad darbai pagal statybos subrangos sutartį Nr. 2015-37S buvo atlikti. Nors atsakovės vadovas teigė, kad baigiamuosius aktus pagal 2015 m. kovo 23 d. sutartį Nr. 2015-22S pasirašė neįgaliotas priimti darbų asmuo – projekto inžinierius D. G., tačiau teismas pažymėjo, kad pažymą apie įvykdytų darbų vertę pasirašė ir gamybos direktorius R. D.. Teismas nustatė, kad tas pats direktorius pasirašė 2015 m. liepos 17 d. baigiamąjį darbų atlikimo aktą – pažymą apie sėkmingai įvykdytą sutartį Nr. 2015-37S, o 2016 m. sausio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nurodydami skolos sumą – 67 703,45 Eur. Teismas, pažymėjęs, kad teismo 2016 m. balandžio 19 d. posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino aplinkybes, kad ieškovė atliko darbus pagal sutartis, sutiko su ieškovės nurodytu skolos dydžiu ir atliktų darbų apimtimi, taip pat patvirtino, jog raštu nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbo kokybės, kad atsakovė pasirašė ieškovės siųstas PVM sąskaitas faktūras, sprendė, kad ieškovė atliko sutartyse numatytus darbus, o atsakovei kilo pareiga už juos sumokėti.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde neneigia darbų atlikimo fakto, taip pat nenurodė buvus darbų trūkumų, tačiau, jos nuomone, ieškovė ieškinį grindžia neleistinais įrodymais. Dėl to atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 185 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis).Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino ieškovės pateiktas sutartis, darbų atlikimo, baigiamuosius aktus, pažymą apie įvykdytų darbų vertę, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, PVM sąskaitas faktūras. Teismas nagrinėjo minėtuose dokumentuose užfiksuotų duomenų turinį, jų tikrumą bei pakankamumą, spręsdamas klausimą dėl ieškovės nurodytų aplinkybių (kad atsakovė užsakė statybos rangos darbus, kad ieškovė juos atliko, kad skolininkė neįvykdė pareigos mokėti pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras) pripažinimo įrodytomis. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino ieškovės nurodytą skolos dydį (2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio, įvykusio nuo 10 val. 3 min. 55 sek. iki 10 val. 19 min. 54 sek., garso įrašas 11 min. 35 sek. iki 12 min. 02 sek.) (CPK 186 straipsnis) bei kad sutartys, darbų priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos atsakovės darbuotojų, konstatuotina, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka išvadai pripažinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovės argumentus dėl neįgalioto asmens pasirašymo ant galutinio atliktų darbų akto, ir padarė išvadą, jog ši aplinkybė savaime nepatvirtina fakto, kad ieškovė darbų neatliko ar atliko juos netinkamai. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad baigiamuosius aktus pasirašė neįgaliotas priimti darbų asmuo projekto inžinierius D. G., byloje pateikus gamybos direktoriaus R. D., kuris šalių sudarytoje sutartyje nurodytas atsakinguoju asmeniu (sutarčių Nr. 2015-22S ir Nr. 2015-37S specialiųjų sąlygų 16 punktas), pasirašytą pažymą apie įvykdytų darbų vertę, nesant ginčo dėl ieškovės darbų atlikimo, kad atsakovė už juos nesumokėjo, pripažįstant skolos dydi ir neginčijant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, nesudaro pagrindo ieškinio reikalavimus pripažinti nepagrįstais.Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su šios nutarties 24 punkte minėtų ieškovės pateiktų dokumentų vertinimu, patvirtina, kad teismas ne atmetė šiuos ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, lygindamas su kita byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl skolos išdėstymo

Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės vadovo teismo posėdžio metu išreikšto prašymo susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo, nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio teismas pažymėjo, jog 2016 m. balandžio 19 d. posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad ginčą būtų galima išspręsti ieškovei sutikus išdėstyti skolos mokėjimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino atsakovės vadovo argumentus, be kita ko, ir argumentus apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir kad prašė ieškovės susitarti dėl skolos išdėstymo, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog atsakovė pripažįsta skolą. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės vadovo teismo posėdžio metu išreikšto prašymo susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, nenustatė, kad atsakovės vadovas teismo prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė nenurodyta ir teismo posėdžio 2016 m. balandžio 19 d. pažymoje, taip pat byloje nėra ir rašytinio atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą (CPK 284 straipsnis). Teisėjų kolegijos pažymi, kad atsakovės vadovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškinimas, jog yra „<...> pasiruošę susidėlioti mokėjimo grafikus, protingus, vykdomus <...>“ (2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio, įvykusio nuo 10 val. 3 min. 55 sek. iki 10 val. 19 min. 54 sek., garso įrašas 15 min. 02 sek. iki 15 min. 12 sek.) nesant atsakovės teismui pateikto prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, neįpareigoja teismo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Kartu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau - Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo 2 024,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 633 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 391,50 Eur mokestis advokatui už ieškinio parengimą ir surašymą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl jų priteisimo iš atsakovės. Pažymėtina, kad 1 391,50 Eur mokestis advokatui už ieškinio parengimą ir surašymą neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Vien tai, jog apeliantės nuomone, ieškovė patyrė per dideles atstovavimo išlaidas, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo. Palikus nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 847 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovės prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje valstybė apeliaciniame procese patyrė 2,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų. Valstybės patirtos išlaidos neviršija 3 Eur, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ (į. k. 166872121) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“ (į. k. 300108121) 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.