- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1618-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25339-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio A. B. neveikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo.
2. Pareiškėjas A. C. padavė skundą dėl antstolio A. B. neveikimo, pasireiškusio neišnagrinėjant pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundo, pateikto vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238.
3. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas A. C. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
3.1. panaikinti jau atliktų veiksmų pasekmes (iškeldinimo, turto perdavimo, turto pakeitimo), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti;
3.2. areštuoti ginčo turtą (duomenys neskelbtini) ir paskirti turto administratoriumi pareiškėją;
3.3. sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindė tuo, kad yra būtina tinkamai užtikrinti neteisėtai parduoto kito stovio, būsenos ir vertės buto stabilumą, nepasikeitimą iki skundo išnagrinėjimo. Prievarta iš ginčo turto iškeldintas pareiškėjas neturi kitos gyvenamosios vietos ir šiuo metu gyvena garaže. Be to, sprendžiant dėl iškeldinimo pasekmių panaikinimo būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikoje susiklosčiusią epideminę situaciją, keliančią grėsmę žmonių sveikatai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nurodė, kad prašomos taikyti apsaugos priemonės netenkina sąsajumo su teisminio nagrinėjimo dalyku kriterijaus. Pareiškėjas nemotyvuoja, kodėl yra būtina stabdyti vykdymo veiksmus jo minimose vykdomosiose bylose, įskaitant bylas Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241, kurios nesusijusios su skundo pagrindu. Vien tik skundo dėl antstolio neveikimo padavimas savaime nėra priežastis vykdymo veiksmams stabdyti. Skunde dėstomi motyvai, kad dėl atliktų priverstinio išieškojimo veiksmų pareiškėjas yra atsidūręs itin nepalankioje situacijoje (neturi gyvenamosios vietos, o valstybėje blogėja epidemiologinė situacija), sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas procesinio pobūdžio priemonėmis sureguliuoti tam tikrus teisinius santykius, nėra reikšmingi. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti atkuriama iki konkrečių priverstinio išieškojimo veiksmų atlikimo momento buvusi faktinė ir teisinė situacija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Nurodė, kad vykdomųjų bylų sustabdymas galimas (būtinas) bet kurios instancijos teisme, o aplinkybės, lemiančios vykdomosios bylos sustabdymo poreikį, gali atsirasti ne tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje, bet ir apeliacinio ar kasacinio bylos nagrinėjimo stadijose. Kadangi civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomosios bylos sustabdymą, nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti esminį proceso teisės normų pažeidimą, užtikrinti pareiškėjo teises į tinkamą teismo procesą, ir apginti ne tik pareiškėjo, bet ir viešąjį interesą. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti ir į kitas naujas esmines aplinkybes, kad šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, pandemija ir karantinas, o pareiškėjas buvo priskirtinas didelės ligos pavojaus rizikos grupei, todėl turėjo saugotis naujo viruso ir negalėjo išsikelti arba vykti tartis su antstoliu dėl tariamos jo skolos sumokėjimo. Tokios ypatingos situacijos sąlygomis turėjo būti užtikrintos pareiškėjo gyvybiškai svarbios teisės į gyvenamosios vietos ir pakankamų pajamų turėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, nes pirmos instancijos teismas to nepadarė.
Atsiliepimas
9. Antstolis A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – vykdymo veiksmų sustabdymui iki skundo išnagrinėjimo, kai skundžiamas antstolio patvarkymas dėl iškeldinimo, juo labiau, kad šių priemonių taikymą pareiškėjas sieja su pandemija, nors nenustatyta jokio ryšio su ja, t. y. ji neturi jokios įtakos vykdymui, situacija šalyje dėl koronos viruso nėra pagrindas nei stabdyti vykdymą, nei taikyti vykdymui kokius nors apribojimus. Nagrinėjamu atveju dėl paskelbto karantino antstolis pagrindo stabdyti vykdomųjų bylų neturėjo, atitinkamai neturėjo pagrindo jų sustabdyti ir po karantino atšaukimo (nors šalyje ir palikta galioti ekstremalioji padėtis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl prašymo prie atskirojo skundo
11. Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. pateikė prašymą prie atskirojo skundo. CPK 314 straipsnyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju pareiškėjas pateikdamas atskirąjį skundą turėjo galimybę pateikti visus įrodymus bei nurodyti visas reikšmingas aplinkybes, nenustatyta, jog tam tikrų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Dėl šios priežasties teismas nenagrinėja pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. prašyme nurodytų aplinkybių.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
12. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo vienos iš šių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvydymui.
14. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių neturi būti taikoma daugiau nei reikia būsimo ieškovui (šiuo atveju – pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jos neturi nepagrįstai varžyti kitos šalies, o juo labiau byloje nedalyvaujančių asmenų teisių, laikinosios apsaugos priemonės neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį.
15. Pareiškėjas prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: panaikinti jau atliktų veiksmų pasekmes (iškeldinimo, turto perdavimo, turto pakeitimo), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti; areštuoti ginčo turtą (duomenys neskelbtini) ir paskirti turto administratoriumi pareiškėją; sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvienos iš šių laikinųjų apsaugos priemonių.
16. Pareiškėjas prašo panaikinti jau atliktų veiksmų pasekmes (iškeldinimo, turto perdavimo, turto pakeitimo), tačiau jeigu būtų tenkintas toks reikalavimas, tai ginčas būtų išspręstas iš esmės. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti būsimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą, jas taikant, yra preliminariai įvertinamos ieškovo nurodomos aplinkybės, tačiau jomis nėra ir negali būti išsprendžiamas klausimas iš esmės. Ginčas yra išsprendžiamas iš esmės tada, kai teismas įvertina visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus argumentus, įrodymus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir priima galutinį sprendimą byloje. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti atkuriama iki konkrečių priverstinio išieškojimo veiksmų atlikimo momento buvusi faktinė ir teisinė situacija. Tokios pasekmės gali būti sukurtos tik galutiniu teismo sprendimu, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.
17. Pareiškėjas kaip antrąją laikinąją apsaugos priemonę prašė areštuoti ginčo turtą – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal dabartinę situaciją pareiškėjui butas (duomenys neskelbtini), nebepriklauso, jo savininkas yra V. G.. Iš esmės pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl jam nepriklausančio turto, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes nepagrįstai varžytų V. G. teises. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ir šią laikinąją apsaugos priemonę.
18. Pareiškėjas kaip trečiąją laikinąją apsaugos priemonę prašė sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241. Pažymėtina, kad pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio A. B. neveikimo, pasireiškusio neišnagrinėjant pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundo, pateikto vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238, tačiau jis prašo stabdyti ne tik šias vykdomąsias bylas, bet ir vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kad jos užtikrintų būsimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. jos turi būti susijusios su nagrinėjama byla. Kadangi šioje byloje nėra skundžiami antstolio veiksmai, atlikti vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241, jų stabdymas yra nesusijęs su šia byla ir niekaip neužtikrins būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241.
19. Vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 yra dėl A. C. iškeldinimo, o vykdomoji byla Nr. 0042/20/00238 yra dėl 475 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. C. išieškotojo V. G. naudai. Kaip nurodo pats apeliantas ir kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo iškeldintas iš ginčo buto. Taigi, vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 iš esmės yra įvykdyta, todėl jos stabdymas šiuo metu nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties tokia laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo stabdyti ir vykdomosios bylos Nr. 0042/20/00238, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju faktinė padėtis negalėtų būti atkurta iki tos, kuri buvo.
21. Dėl išvardintų priežasčių nebuvo pagrindo taikyti ir trečiosios pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – vykdomųjų bylų stabdymo.
22. Laikinųjų priemonių taikymą pareiškėjas sieja su pandemija, nors nenustatyta jokio ryšio su ja, t. y. ji neturi jokios įtakos vykdymui. Situacija šalyje dėl koronos viruso nėra pagrindas nei stabdyti vykdymą, nei taikyti vykdymui kokius nors apribojimus. Nagrinėjamu atveju dėl paskelbto karantino antstolis pagrindo stabdyti vykdomųjų bylų neturėjo, atitinkamai neturėjo pagrindo jų sustabdyti ir po karantino atšaukimo.
23. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ne tik šios, bet ir kitų bylų aplinkybes. Pažymėtina, kad daugelyje pareiškėjo nurodomų bylų jam nepalankūs teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertina realią, šiuo metu esančią situaciją, o ne tą, kuri būtų, jeigu visi pareiškėjo nurodomi kitų teismų sprendimai būtų panaikinti ir visi klausimai būtų iš naujo išspręsti pareiškėjo naudai. Be to, kaip minėta, kitų bylų aplinkybės nėra susijusios su ieškinio dalyku šioje byloje.
24. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl ko nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos baigties
26. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė CPK straipsnius, reglamentuojančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.