- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-42-864/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25339-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. (toliau ir pareiškėjas) padavė skundą dėl antstolio Andriaus Bublio (toliau ir antstolis) neveikimo, pasireiškusio neišnagrinėjant pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundo, pateikto vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti ginčo turtą (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (-), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį, pažymėtą G-1, unikalus Nr. (-) ir paskirti turto administratoriumi pareiškėją; 2) sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238; 3) sustabdyti (atidėti) Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą.
2. Pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindė tuo, kad po jo pirmojo prašymo išnagrinėjo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir nebuvo įvertintos pirmą kartą sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, antstolis atsiliepime į skundą pripažino, kad nėra išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundo. Antra, taip pat paaiškėjo aplinkybės, kad ginčo turtas varžytynėse buvo parduotas už iš esmės mažesnę kainą, nei buvo turto rinkos vertė. Trečia, pareiškėjui nėra sudaromos sąlygos iš buto pasiimti daiktų, o su pastaraisiais buto pirkėjas elgiasi savo nuožiūra. Ketvirta, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad dėl paskelbto karantino pareiškėjas neturi galimybių išsivežti ginčo turte likusio jam priklausančio turto, o naujas turto savininkas, be kita ko, neleidžia to padaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakartotinis pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įvardintas nutarties 2.1 ir 2.2 papunkčiuose, netenkinamas remiantis motyvais, išdėstytais anksčiau byloje teismų priimtose nutartyse. Be kita ko, teismas pridūrė, kad visos pareiškėjo prašyme minimos aplinkybės, kurias jis traktuoja kaip naujai paaiškėjusias, yra aptartos ir paminėtos jo paties skunde. Vien tai, kad pareiškėjas pakeitė atskirų teiginių formuluotes savaime nekeičia argumentų turinio.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turto, galimai esančio varžytynėse parduotame turte, pasiėmimu, nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo pateiktu skundu. Su skundo išnagrinėjimo baigtimi, teismo nuomone, taip pat neturi ryšio ir pareiškėjo nuomonė apie tai, ar turto saugotojas tinkamai tvarko pareiškėjui priklausantį turtą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl to nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių forma atidėti Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų pareiškėjui nepalankių teisinių pasekmių atsiradimo. Pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančio turto atsiėmimas yra paties pareiškėjo pasirinkimo klausimas; jeigu tarp pareiškėjo ir naujo turto savininko dėl to kyla ginčų, pastarieji turėtų būti sprendžiami atskira įstatyme nustatyta tvarka, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių forma, kaip to pageidauja pareiškėjas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patenkinti visus reikalavimus.
7. Pareiškėjo teigimu, skundžiama nutartis priimta netinkamai konstatavus teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), yra naikintina arba keistina.
8. Nurodo, jog pareiškėjas atsižvelgė į nutartyse pateiktus išaiškinimus: pateikė prašomų taikyti apsaugos priemonių sąsajumo su teisminio nagrinėjimo dalyku kriterijus (1); paaiškino, kad pritaikius tokias priemones nebūtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai ir teisės (2); paaiškino, kad vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 iš esmės dar nėra įvykdyta, todėl jos stabdymas šiuo metu sukeltų teisines pasekmes (3); paaiškino, kad yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0042/20/00238, nes pareiškėjas pateikė pakankamai tinkamų duomenų (įrodymų), kad jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju faktinė padėtis negalėtų būti atkurta iki tos, kuri buvo (4); paaiškino, kad situacija šalyje dėl koronos viruso yra tinkamas pagrindas ir stabdyti vykdymą, ir taikyti vykdymui kokius nors apribojimus (5). Teigia, jog pareiškėjas naujame prašyme nepakeitė atskirų teiginių formuluočių, o pakeitė pačių argumentų turinį.
9. Anot pareiškėjo, buvo ir tinkamas pagrindas taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti (atidėti) Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą, nes naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turto, esančio varžytynėse parduotame kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turte, pasiėmimu (jo pasiėmimo negalėjimu), buvo tiesiogiai susijusios su pareiškėjo pateiktu skundu ir pačia vykdomąja byla; su skundo išnagrinėjimo baigtimi taip pat turėjo ryšį ir pareiškėjo nuomonė apie tai, kad turto saugotojas netinkamai tvarko pareiškėjui (o ne jam) priklausantį turtą, todėl buvo tinkamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių forma atidėti Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų pareiškėjui ne nepalankių teisinių pasekmių atsiradimą, o jų negalėjimą įvykdyti dėl ne paties pareiškėjo kaltės, nes šiuo atveju jam priklausančio turto atsiėmimas nebuvo paties pareiškėjo pasirinkimo klausimas, o buvo subjektyvios (pirkėjo savavaldžiavimo elgesys) ir objektyvios (paskelbtas karantinas visos šalies mastu) nuo pareiškėjo jokiu galimu būdu nepriklausiančios priežastys; tarp pareiškėjo ir naujo kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turto savininko kylantys ginčai jau yra sprendžiami atskira įstatyme nustatyta tvarka kitose ginčo bylose, bet dar nėra priimta galutinių sprendimų, todėl tai turėjo būti sprendžiama vykdomojoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių forma, kaip to pageidavo pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. 2021 m. sausio 7 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas prie atskirojo skundo (DOK-811). Iš šio prašymo turinio nustatyta, jog jame pareiškėjas nurodo, anot pareiškėjo, naujas aplinkybes, argumentus ir motyvus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina pareiškėjo byloje pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2021 m. sausio 7 d. teisme gauto pareiškėjo prašymo prie atskirojo skundo (DOK-811) turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu siekiama papildyti jau pateiktą byloje atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties. Savo ruožtu, Civilinio proceso kodekso 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2021 m. sausio 7 d. teisme gautą pareiškėjo prašymą prie atskirojo skundo (DOK-811) ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą jo nevertina.
12. Pareiškėjas su paduotu atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties teikė naują įrodymą – susirgimo atvejai Lietuvoje (grafikas). Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamu nauju įrodymu, sprendžia, kad aptartas įrodymas nesusijęs su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo, (ne)teisėtumo, todėl prie atskirojo skundo medžiagos neprijungtinas. Aptartame dokumente nurodytas sergančiųjų COVID-19 skaičius Lietuvoje, o konkretus sergančiųjų asmenų skaičius neturi įtakos vertinant atskirojo skundo argumentus.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai konstatavus teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą); pareiškėjas atsižvelgė į teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus; pareiškėjas naujame prašyme nepakeitė atskirų teiginių formuluočių, o pakeitė pačių argumentų turinį; buvo ir tinkamas pagrindas taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti (atidėti) Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti.
15. Vadovaujantis bylos medžiaga, nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-31074-1089/2020 laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas jau buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ir pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas; bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1618-661/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-31074-1089/2020 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame pakartotinai prašė pirmosios instancijos teismo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti ginčo turtą (butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį, pažymėtą G-1, unikalus Nr. (-) ir paskirti turto administratoriumi pareiškėją; 2) sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238; 3) sustabdyti (atidėti) Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą. Nustatyta, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktame pakartotiniame prašyme nurodytus argumentus dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti ginčo turtą (butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį, pažymėtą G-1, unikalus Nr. (-)) ir paskirti turto administratoriumi pareiškėją; sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238) atmetė būtent ir vadovaudamasis tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodytais motyvais. Tuo tarpu dėl trečiosios pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti (atidėti) Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra pagrindų taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2YT-31074-1089/2020 turinį bei atskirojo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas pateiktame pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti būtinumą taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti ginčo turtą (butą (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (-), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį, pažymėtą G-1, unikalus Nr. (-)) ir paskirti turto administratoriumi pareiškėją; sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238) iš esmės nenurodė. Pažymėtina, jog tai patvirtina ir paties pareiškėjo atskirajame skunde dėstomi teiginiai, jog pareiškėjas pakartotiniame prašyme atsižvelgė į nutartyse pateiktus išaiškinimus: pateikė prašomų taikyti apsaugos priemonių sąsajumo su teisminio nagrinėjimo dalyku kriterijus (1); paaiškino, kad pritaikius tokias priemones nebūtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai ir teisės (2); paaiškino, kad vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 iš esmės dar nėra įvykdyta, todėl jos stabdymas šiuo metu sukeltų teisines pasekmes (3); paaiškino, kad yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0042/20/00238, nes pareiškėjas pateikė pakankamai tinkamų duomenų (įrodymų), kad jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju faktinė padėtis negalėtų būti atkurta iki tos, kuri buvo (4); paaiškino, kad situacija šalyje dėl koronos viruso yra tinkamas pagrindas ir stabdyti vykdymą, ir taikyti vykdymui kokius nors apribojimus (5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šie atskirojo skundo argumentai patvirtina, jog pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas tiesiog kitokiomis frazėmis siekė pateikti savo jau anksčiau teiktus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, ir esmės pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliuodamas į jau teismų nustatytas bei išaiškintas bylos aplinkybes bei teismų išvadas ginčo klausimu.
17. Tuo tarpu, dėl pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti (atidėti) Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą, pažymėtina tai, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas šio Kodekso VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. Ginčo atveju pareiškėjas teismui teikė skundą dėl antstolio neveikimo, pasireiškusio neišnagrinėjant pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundo, pateikto vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238. Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turto, galimai esančio varžytynėse parduotame turte, pasiėmimu, bei pareiškėjo nuomonė apie tai, ar turto saugotojas tinkamai tvarko pareiškėjui priklausantį turtą, nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo pateiktu skundu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti (atidėti) Civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą, byloje nėra.
18. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K- 7- 38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010 ir kt.).
19. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.