- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- 1-2426-1017/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- K.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teigia gyvenantis su sugyventine, turintis (duomenys neskelbtini) mažametį vaiką, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, teistas:
1) 1998 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams su 1/4 jo turto konfiskavimu;
2) 2001 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu už 400 Lt; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartimi nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtąją bausmę sumažinant iki 2 metų 7 mėnesių ir 15 dienų;
3) 2009 m. gruodžio 16 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
4) 2011 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;
5) 2013 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
6) 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo;
7) 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi subendrintos 2017 m. kovo 3 d. ir 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
8) 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė 4 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. (V.) V. 2019 m. balandžio 20 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju K. (K.) C. metu sudavė K. C. vieną smūgį kumščiu į petį, kelis smūgius į veidą, o K. C. pasitraukus koridoriumi į buto sandėliuką ir norint apsiginti nukritus ant žemės, pasivijęs spardė K. C. kojomis į galvos sritį, šoną, sandėliuke rastu moterišku batu keletą kartų smūgiavo K. C., šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą apatiniuose vokuose, kairiame žaste, žaizdą su poodine kraujosruva kairiame šone, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po ko V. V. pasisavino K. C. priklausančio automobilio BMW 320 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, 50 Eur vertės, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojęs iš K. C. pasisavintus automobilio raktelius, pagrobė kieme prie namo (duomenys neskelbtini), stovėjusį K. C. priklausantį automobilį BMW 320 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, šiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą turtą – automobilį.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. (V.) V. kaltu prisipažino iš dalies: pripažino sumušęs nukentėjusįjį, neklausęs paėmęs jo automobilį, bet pinigų jo nereikalavęs, apiplėšti jo neketino. Įvykio datos neprisimena, galėjo būti pavasarį, 2019 m. balandžio 20 d. dieną, jis atėjo pas nukentėjusįjį K. į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje (adreso neatsimena) į svečius išgerti. Jie jau atėjo išgėrę, K. C. namuose dar išgėrė. Sutinka su jam nustatytu 2,18 promilių girtumu. Gėrė jis, draugė I. M. ir draugas A. K. virtuvėje. K. C. buvo kitame kambaryje su savo kitais svečiais. Svečiai po 10 min. išėjo ir K. C. pasikvietė juos į tą kambarį. K. C. prieš konfliktą davė savo žmonai O. S. 50 eurų ir jis su K. C. nuėjo į parduotuvę, K. nusprendė nupirkti alkoholio. Dviejų valandų bėgyje, gali būti 17.30 val. įvyko konfliktas. Neprisimena, dėl ko jis susipyko su K. C.. Iki tol jis K. C. nepažinojo, pretenzijų atėjęs į jo namus neturėjo. Iš pradžių normaliai sėdėjo, gėrė, po to nukentėjusysis tai barėsi su žmona O. S., tai žmona su juo. Jis užstojo nukentėjusiojo žmoną, nes ji verkė, barėsi ir prasidėjo žodis po žodžio. O. S. neprašė, kad ją gintų. Konfliktas buvo tik tas vienas. Atsimena, kad susikabino su K. kambaryje, kuriame vartojo alkoholį, susimušė. Jis porą kartų trenkė K. C. kumščiu, vėliau rado kažkokį batą, trenkė jam ir su batu. Žmona nukentėjusiajam sudavė šlepete. Nepamena, kiek kartų trenkė nukentėjusiajam kumščiu, atrodo, sudavė į nugarą ir veidą, gali būti, kad trenkė į petį. Neprisimena, ar daužė nukentėjusįjį kojomis. Gal šiek tiek porą kartų sudavė kojomis, bet, kad spardytų kaip kamuolį, tikrai ne. Jie labiau patys griuvo. Buvo pargriuvęs ir jis, ir nukentėjusysis, jis tampė V. V. už maikės, buvo nukentėjusiajam marškinius suplėšęs, patys labiau griuvo, galvomis į sienas daužėsi. Jis (nukentėjusysis) ir taip buvo mėlynas, peiliu sužalotas šone. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai veide, žaste ir šone gali būti nuo jo veiksmų. Kai sudavė smūgius nukentėjusiajam, I. M. jau nebuvo, ji buvo išėjusi. Jis nereikalavo nukentėjusiojo piniginės muštynių metu, o automobilio raktus rado. Tikslo paimti piniginės nebuvo. Nukentėjusysis pats į parduotuvę ėjo pirkti degtinės, pavartojo per daug degtinės ir susimušė. Po muštynių iš karto išėjo, nukentėjusiojo automobilio raktelių neprašė, nes nežinojo, kad jis turi automobilį ar kur jį laiko. Jo automobilio raktą rado ant grindų už spintelės koridoriuje. Neprisimena, ar ten buvo įprastas raktelis. Pamena, kad buvo su pulteliu. Nežino, kodėl jį paėmė. Pats atvažiavo ne su automobiliu, teisės vairuoti neturi. Išėjo į lauką, apačioje buvo nukentėjusiojo žmona. Ji paprašė nuvežti ją pas draugę, kuri gyvena kartu su jo draugu. Nukentėjusiojo automobiliu jie atvažiavo pas draugę. Toliau važiavo gerti pas jį. Draugas A. K. sutiko važiuoti su juo, nors žmona jo ir neleido. Draugas nuvažiavo su jais, bet neprivažiavo. Automobilis sugedo ar jo ratui kažkas atsitiko ir padarė eismo įvykį. Nukentėjusiojo žmona miegojo mašinoje. Kai automobilis pateko į eismo įvykį, pamatė ją miegančią gale. Iki įvykio nėra važinėjęs nukentėjusiojo automobiliu. Iki įvykio nebuvo su nukentėjusiuoju pažįstamas, pamatė jį pirmą kartą. Konflikto su nukentėjusiuoju, atrodo, niekas nematė. Kai išeidinėjo iš buto, jame nieko nebuvo, kažkas buvo lauke, kažkas išvažiavo namo. Po to, kai sudavė nukentėjusiajam smūgius ir paėmė raktelius, K. C. buvo girtas, bet sąmoningas. Jis gulėjo ant žemės, bet sąmonėje, K. C. tikriausiai nematė, kaip jis paėmė raktelius. Sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė, kraujo tuo metu nematė. K. C. atsistojo ir į polikliniką nuvažiavo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 850 eurų už automobilio remontą, 150 eurų neturtinės žalos. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes policijoje buvo įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiojo, nežinojo, kur šis gyvena. Kaltinamojo žmona nedirba, jis pats gauna 600 eurų, kreditų neturi, būstas nuosavas (t. 2, b. l. 40-42).
Nukentėjusysis K. (K.) C. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2019 m. balandžio mėnesį jis buvo pas savo žmonos sesę O. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą vakarą bute buvo ji, jos draugė su draugu. Rytą iš pradžių buvo jo verslo partneriai, su kuriais aptarinėjo verslo reikalus, susitikę prieššventinę dieną. Kaltinamasis atėjo pėsčiomis vėliau. Su kaltinamuoju jis nebuvo pažįstamas, matėsi pirmą kartą. Neprisimena, ar kaltinamasis buvo blaivus. Konfliktas įvyko todėl, kad buvo per daug degtinės, jis buvo neišsimiegojęs, po naktinės kelionės. Atvažiavo jo verslo partneriai, prieš tai pusę nakties važiavo, vėliau reikalus sprendė. Kai įvyko konfliktas, jis buvo išgėręs. Kaltinamasis prieš jį smurtavo, bet kaip, jis sunkiai atsiminė ir jau tada, kai jį apklausinėjo. Kaltinamasis jam trenkė batu, sudavė į veidą, jis griuvo, kad išvengtų daugiau smūgių. Jis nukrito, nes kaltinamasis jį pastūmė. Jis tyčia nesikėlė, kad dar negautų. Jam buvo suduota į šoną, į petį, į veidą. Jo veidas buvo žemyn ir nelabai žino, kaip kaltinamasis sudavė smūgius. Kai nesidengė nuo smūgių, kaltinamasis jam kumščiu į veidą sudavė. Iki parkrintant, jam buvo 2 ar 3 smūgiai suduoti – į veidą ir šoną, tiksliai nepamena, kur. Galėjo būti ir smūgis į petį. Nukritus ant žemės, kaltinamasis jam su moterišku batu trenkė, kojomis buvo irgi smūgiuojama. Jis neprisimena, ar suduodamas smūgius, kaltinamasis ką nors sakė. Ten buvo jo draugė, kuri sakė: „Duok dar pinigų“. Jis tyčia paslėpė pinginę ir mašinos raktus – užmetė už spintelės. Kaltinamasis tikriausiai paėmė serviso raktelį iš liemenės, kurį jis turėjo liemenės kišenės priekyje. Raktas buvo mažas, ne tas, kur būna su pulteliu. Šį raktelį reikia kišti į spyną, jis vadinamas serviso raktas. Rakto V. V. tikrai nedavė, dar iki konflikto užmetė raktus ir dokumentus už spintos dėl saugumo, kad jų nepaimtų. Kai yra žmonių, kurių jis nepažįsta, visada taip elgiasi. Dokumentų su raktais už spintos niekas neieškos, o spintelėje galima juos paimti. Konflikto metu iš jo nebuvo reikalaujama raktų. Draugo draugė I. M. prašė pinigų, sakė: „Duok geriau pinigų, kur tu padėjai piniginę?“. Jis specialiai jai pasakė, kad įmetė piniginę į skalbimo mašiną, I. nuėjo ten ieškoti. Kaltinamasis stovėjo kartu su I.. Klausė, kur pinigai gėrimams. I. pasakė: „K., geriau duok ir viskas“. Ar ką jam sakė kaltinamasis, neprisimena. Prisimena tik, ką I. sakė. Jie abu su I. kalbėjo. Jį apieškojo, kada reikalavo pinigų, jautė, kad apžiūrinėjo jo kišenes, nepamena kas, nes gulėjo veidu į grindis. Daugiau niekas nematė konflikto. Toliau jie visi kažkur išėjo. Sąmonės nebuvo praradęs, bet galėjo minutei atsijungti. Pareigūnus ne iš karto kvietė. Grįžęs iš ligoninės pamatė, kad nėra automobilio. Jo automobilis 1 800 eurų kainuoja, tiek už jį sumokėjo, kai pirko prieš savaitę iki įvykio. Jis su juo į Vokietiją važiavo, ten buvo uždėti vokiečių tranzitiniai numeriai. Automobilis buvo registruotas Vokietijoje ir čia ėmė tranzitinius numerius, pardavė jį už 1 500 eurų, nes buvo apsaugos pagalvės suveikusios, kai į avariją papuolė. Jis remontavo automobilį, mokėjo 850 eurų kartu su evakuatoriaus iškvietimą, nes policija sakė, kad turi paimti iš įvykio vietos. Į šią sumą įeina už remontą 800 eurų ir už nutempimą 50 eurų. Automobilio tvarkymo dokumentai buvo, bet didelę dalį remonto darbų pats padarė, nes moka, faktiškai sumokėjo tą sumą. Mašina buvo ištepta tokia pudra, kad paimtų pirštų antspaudus, turėjo pats ją nuplauti. Užvedimo rakteliai 50 eurų vertės, nes jei pameti raktą, jį reikia pririšti prie automobilio ir tai kainuoja 50 eurų. Jis paskui paėmė tą raktelį, kuris buvo užmestas už spintelės. Po įvykio važiavo į gydymo įstaigą, bet nereikėjo už gydymą mokėti. Jis patyrė neturtinę žalą, nes kitą dieną turėjo nepatogumų – buvo šventė, o jis negalėjo niekur išeiti iš namų, blogai jautėsi. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė anksčiau negu dabar. Jo žmona yra M. T.. O. S. yra jo žmonos sesuo, įvykio metu buvo konfliktas tarp jo ir O. S.. Įvykio metu nebuvo jokios mėlynės pas O. S., nieko apie tai nežino (t. 2, b. l. 42-43).
Liudytoja I. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykis įvyko šeštadienį, naktį, o sekmadienį buvo katalikų Velykos. Prieš automobilio avariją ji buvo pas O. S. svečiuose, gyvenančią (duomenys neskelbtini), buto nežino, 5 ar 4 aukšte. Ji pažįsta O. S. apie 4 metus, pas ją gyveno. V. V. taip pat pažįsta, nes su juo dirbo jos sugyventinis A. K.. Į svečius pas O. S. atėjo apie 15-16 val. trise: ji, A. K. ir V. V.. A. K. turi pravardę „H.“, o kaltinamasis – pravardę „G.“. Kai atėjo į svečius, pas O. S. namuose buvo jos sugyventinis K. C., O. S. ir du draugai. Nežino, kieno tai draugai buvo, atrodo O. S.. K. C. jau daug metų gyvena su O. kaip sugyventiniai. Jis būna išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), o kai grįžta į Lietuvą, gyvena su O. kaip sugyventiniai. Jiems atėjus kambaryje sėdėjo K. C., O. S. ir jų draugai. Jie trise nuėjo į virtuvę ir O. buvo atėjus pas juos. Ji (liudytoja) šiek tiek tvarkėsi (išplovė indus, įjungė skalbimo mašiną, skalbė rankšluosčius), nes kai O. S. išgeria, būna labai netvarkinga namie. Jie sėdėjo, o K. C. su svečiais buvo kitame kambaryje. V. V. bendravo su nukentėjusiuoju: tai užeidavo į aną kambarį, tai ateidavo parūkyti į virtuvę. Nukentėjusysis ir kaltinamasis iki tol buvo nepažįstami, tą vakarą su nukentėjusiuoju pirmą kartą bendravo. Kiek jie ten buvo, jie tarpusavyje bendravo draugiškai. Apie 20 val. ji kvietėsi taksi, nes norėjo važiuoti, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo. V. V. ir K. C. buvo išgėrę. Konfliktas kilo, nes O. S. po akimi turėjo mėlynę, dėl tos mėlynės V. V. K. C. pasakė: „Ar galima moterį mušti“ ir panašiai, tas atsakė: „Aš nemušiau“. Tarp jų fizinio kontakto nematė, tik tarp koridoriaus ir virtuvės jie makaluodami rankomis garsiai kalbėjo. Čia nebuvo mušimasis, o tiesiog su rankomis mosikavo. Kad kas nors iš jų gulėtų ant žemės, būtų pargriuvęs, nematė. Kad būtų kalbama tarp V. V. ir K. C. apie automobilį, raktelius, piniginę, negirdėjo. O. turėjo su jais važiuoti, ji norėjo pas ją (liudytoją) į kaimą važiuoti. O. S. buvo kažkada pas ją kaime, jai patiko ten, todėl norėjo su ja važiuoti. Ji (liudytoja) išėjo iš virtuvės, O. S. su V. koridoriuje buvo, pasakė jiems rengtis greičiau. Jie ilgai rengėsi, ji (liudytoja) pirma išėjo, vėliau, gal po minutės, iš paskos išėjo V. V., O. S. ir A. K.. Ji įsėdo į taksi, o jie niekur nevažiavo, ruošėsi rūkyti. Skaitiklis buvo įjungtas, ji pasakė: „Niekas nevažiuoja, tai važiuoju aš“, užtrenkė duris ir nuvažiavo namo, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie liko ir stovėjo, rūkė lauke. Vėliau į (duomenys neskelbtini) g. atėjo A. K.. Nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. 5 min. Po 15-20 minučių atėjo V. V., visi buvo išgėrę, V. V. pasakė: „Važiuojame į Naująjį Vilnių“. Jis įkalbėjo A. K. važiuoti kartu ir jie išėjo. V. V. paklausė, kur O. S.. V. V. atsakė, kad O. S. laukia kieme (duomenys neskelbtini) g., automobilyje. Ji (liudytoja) nevažiavo kartu. Tik kitą dieną sužinojo, kas įvyko. Gal apie 1 valandą nakties ji išėjo ieškoti A. K.. A. negrįžo, ji nuėjo ieškoti pas O. S. į (duomenys neskelbtini) g., manė, kad ten bus. Užėjo į laiptinę, A. K. su O. S. sėdėjo prie buto durų, butas buvo užrakintas, O. S. neturėjo raktų, jie negalėjo užeiti. Ji juos paėmė ir nuėjo su O. S. pas ją (liudytoją) nakvoti. O. S. iš ryto pradėjo pasakoti, kas atitiko. Pasakė, kad jie pateko į avariją, Naujoje Vilnioje atsitrenkė su K. mašina, kurią vairavo V. V.. Ji nepasakojo, kad bute įvyko konfliktas tarp vyrų. Kaip V. V. gavo K. C. automobilio raktelius, neįsivaizduoja. Kai atėjo į butą, vartojo alkoholį, anie turėjo savo alkoholį ir jie atėję atsinešė tris butelius. Lyg ir nėjo pirkti alkoholio papildomai. Ji ir A. K. tikrai nėjo papildomai pirkti alkoholio. Ji savo telefoną paliko pas K. C., o jo paėmė, nes supainiojo, jie gulėjo šalia. Kitą dieną pamatė, kad K. C. telefonas pas ją. Ji paskambino į savo numerį, K. C. atsiliepė, pasakė jam, kad netyčia jo telefoną paėmė, atėjo pas jį į butą ir pamatė, kad jo veidas buvo su mėlyne. K. C. aiškino, kad su V. susimušė, dėl ko nesakė. Atėjus kitą dieną į butą buvo netvarka, prieš tai išeinant buvo tvarka, o kitą dieną viskas voliojosi. V. V. pasakojo apie įvykį, neva K. C. jį kaltina, jog jis iš K. C. pinigų reikalavęs. V. V. sakė, kad nereikalavo jokių pinigų. Kaip pas V. V. atsidūrė mašinos rakteliai, šis sakė nežinantis, neprisimenantis. Su V. V. dėl K. C. sužalojimų nekalbėjo, nes jie ir nebendrauja po šito laiko. Ji pati iš K. C. nereikalavo nei pinigų, nei raktelių, smurto išvis nematė. Nežino, kodėl nukentėjusysis parodymuose sakė, kad ji reikalavo pinigų ar sakė, kad jis geriau atiduotų pinigus, taip nebuvo. Ji buvo išgėrusi, įvykio detalių labai gal nepamena, bet esmę atsimena. K. C. buvo su palaidine trumpomis rankovėmis ir sportinėmis kelnėmis. Ar jis buvo su liemene, nepamena. Kai jie išėjo iš buto, skalbimo mašina jau neveikė, ji buvo iškabinusi džiūti skalbinius kambaryje, kur jie gėrė. K. C. neišlydėjo jų, jis lyg buvo kambaryje, ji išeidama jo nematė. O. S. su K. C. sugyventiniai, nežino, ar jie kartu turi įsigiję automobilį. Žino, kad K. C. Lietuvoje užsiima automobiliais, juos taiso, pardavinėja. O. S. automobilio nevairuoja, nes neturi teisės vairuoti. Kai V. V. pakvietė A. K. važiuoti, neminėjo, kokiu automobiliu. Jis atėjo ir pasakė, kad važiuojam, girdėjo, kad O. S. laukia automobilyje. Kaip automobilyje atsidūrė O. S., nežino. O. S. žinojo, kad K. C. turi automobilį, jie kartu važinėjo (t. 2 b. l. 59-61).
Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nežino kada įvyko įvykis, gal pavasarį (duomenys neskelbtini) gatvėje bute. Tuo metu O. S. gyveno kartu su sugyventiniu K. C. iš (duomenys neskelbtini), kuris varinėja mašinas. O. S. važinėja kartu su juo. Jis (liudytojas) išgėrinėjo su sugyventine I. M. (duomenys neskelbtini) g., neatsimena, ar jis pats paskambino V. V., ar pastarasis jam paskambino, ir pakvietė pas save į svečius prisijungti. V. V. atvažiavo ir jie pradėjo išgėrinėti trise, namie dviese su V. V. išgėrė gal butelį, tada I. M. paskambino O. S., jos anksčiau buvo draugės. O. S. pradėjo skųstis, kad K. C. ją sumušė, padarė mėlynę. Ji ir anksčiau jam skambindavo, sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) ją žiemos metu išvarinėja į lauką, kad 2 val. ant sniego prastovėjo, kad moteriškomis ligomis susirgo. O. S. juos pakvietė pas save į (duomenys neskelbtini) g.. Kadangi butelis buvo ištuštintas, nupirko dėžutėje viskio „Grand Cavalier“ ar „Jack Daniels“ su stikline, stiklinę paliko namie ir jie nuėjo pas O. S.. Jie iš karto nuėjo į virtuvę, nes kambarys, kur ji gyvena, buvo uždarytas. Virtuvėje buvo purvina, I. pradėjo tvarkyti stalus, plauti indus. Jis su V. V. pradėjo išgėrinėti viskį, O. S. pradėjo skųstis mėlyne. Ant O. S. matėsi sužalojimas, buvo mėlynė. Mėlynė, atrodo, buvo ant kairės akies. Ji sakė, kad su sugyventiniu visada barasi, kai išgeria. Kitame kambaryje buvo K. C. su dviem draugais, jie irgi gėrė. Būdamas pas O. S. bute, su K. C. nebendravo. V. V. buvo užėjęs pas K. C., sakė: „Einu išgersiu baltos, t. y. degtinės“. V. V. būdavo tai virtuvėje, tai tame kitame kambaryje. Negirdėjo, kad V. V. ir K. C. bendrautų, kad konfliktuotų. Jokių muštynių nematė. I. M. pasakė, kad iškvietė taksi ir sakė: Važiuojam namo“. Jis atsakė, kad niekur nevažiuos, dar sėdės čia. O. S., kai išgeria, visada pradeda šūkauti. I. M. išėjo. Jis pats išėjo po 2 minučių iš paskos. Nukentėjusiojo nematė išeinant iš buto. Kai išėjo iš K. C. ir O. S. buto, K. C. liko bute, atrodo, jis buvo kambaryje, kur miega. Ar buvo K. C. draugai ar ne bute, kai jis išėjo, negali pasakyti. Jis iš paskos I. M. pateko į butą į (duomenys neskelbtini) g. Vėliau į (duomenys neskelbtini) g. atėjo V. ir sako „važiuojam“, pasakė, kad O. S. yra automobilyje. Nežino, ar O. S., ar V. V. pasiūlė jam važiuoti. Jis išėjo ir sėdo į mašiną. O. S. buvo automobilio galinėje sėdinėje. Tuo metu nežinojo, kieno automobiliu V. V. važiavo. V. V. automobilio neturi. Automobilį vairavo V. V., jis teisės vairuoti neturi, buvo išgėręs. Jie visi buvo išgėrę, todėl jam nekilo klausimas, kodėl V. V. vairuoja išgėręs. Jie važiavo, nuleido padangą. Vėliau užmigo, atsikėlė nuo mušimo oro pagalve. O. S. ir K. C. po įvykio kaltino I. M., kad ji atvedė draugus ir turi sumokėti už mašiną. O. S. kaltino I. M., kad jos draugai sudaužė mašiną, sakė, kad ji skolinga sakė, kad reikės 500 eurų, nes jos sugyventinis reikalauja pinigų automobilio remontui. Kad nukentėjusysis turi automobilį nežinojo, tuo metu to automobilio markės nežinojo, žinojo, kad jis perka – parduoda automobilius. Negirdėjo, kad K. C. su V. V. kalbėtų apie raktelius ir apie pinigus. Neatsimena, kad būtų kalbėta, jog reikia papildomai nupirkti alkoholio. Neprisimena, ar jie tikrai ėjo pirkti alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tyrėjai, įvykį atsiminė geriau. Po šito eismo įvykio paėmė iš automobilio lagaminus su įrankiais, sėdo į autobusą ir važiavo namo, tai buvo vakare. Kitą dieną O. S. pasiėmė pas save lagaminus. Su K. C. nežino, ar jie kalbėjo apie tą sužalojimą. Dėl telefonų nieko nepamena ir nežino. I. M. sakė, kad vietoje savo paėmė K. C. telefoną, bet vėliau apsikeitė. Jis ir O. S. nuėjo pas O. S. namo, niekas durų neatidarė, sėdo ant laiptinės ir užmigo. Atėjo I. M., pažadino juos ir nuėjo namo. O. S. turbūt turėjo žinoti, kieno automobilis. Kam priklausė automobilis – vienam ar abiem sugyventiniams, negali pasakyti. Jei O. S. sėdėjo, reiškia, ji leido važiuoti. Juk tai buvo jos sugyventinio automobilis. O. yra susituokusi su šeimininku, kur turi butą (duomenys neskelbtini) g., o K. C. yra O. S. sesers vyras. Realiai nežino, kaip jie ten gyvena (t. 2 b. l. 100-102).
Liudytoja O. S., teisiamajame posėdyje apklausta nuotoliniu būdu, paaiškino, kad 2019 m. balandžio 20 d. ji buvo namie (duomenys neskelbtini). Jie išgėrinėjo. Atėjo svečiai: I., A. ir V.. Jie gėrė toliau, paskui ji užmigo. Miegojo svetainėje, kur ir gėrė, kai užmigo, svečiai dar buvo pas juos. Kur tuo metu buvo I. ir A., V., neprisimena, buvo labai girta, prieš tai tris dienas gėrė. Po to atsimena, kad buvo smūgis į mašiną, nuo smūgio ji prabudo. Kaip atsidūrė automobilyje, neprisimena. Jie buvo K. automobilyje BMW, bet tai sužinojo vėliau. Tada ji net nežinojo, kad tai yra jo mašina. Po smūgio jie visi išlipo į gatvę, A. ją paėmė už rankos ir jie autobusiuku išvažiavo namo. Nesuprato, kieno ir kokiame automobilyje buvo, ji buvo girta, buvo naktis, nieko negalėjo suprasti. Jai buvo žinoma, kokius automobilius turi K.. Kai įvyko eismo įvykis, automobilį vairavo V., o A. sėdėjo šalia. Iš kur V. gavo automobilio raktelius, sužinojo tik iš nukentėjusiojo žodžių. Nukentėjusysis jai sakė, kad kai V. jį mušė ir prašė pinigų, ištraukė raktus iš jo kišenės. Vienus raktus nukentėjusysis spėjo numesti po stalu, bet tai padarė kitame kambaryje, nei ji miegojo, kitus raktus V. ištraukė jam iš kišenės. Apie kitokius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. nepasakojo, sakė tik, kad mušė ir pinigų prašė. Mušė nukentėjusįjį jos batais, nes jie buvo suplėšyti. V. sakė, kad šiuos veiksmus dar matė I.. Iš nukentėjusiojo suprato, kad I. jam sakė: „geriau atiduok pinigus“. Bute tarp V. ir K. konflikto dėl to, kad ją sumušė nebuvo. Nepamena, ar įvykio metu ant jos veido buvo mėlynė. Gal ir buvo. Kitą dieną po jos akimi buvo mėlyna, bet ji galvojo, ar čia dėl eismo įvykio, kad atitrenkė į sėdynę, ar dėl konflikto su K.. Yra buvę, kad K. ją būtų mušęs iki įvykio. Ji pasakojo svečiams ir I., kad ją sumušė K.. Ar buvo tarp „G.“ ir K. konfliktas dėl to, kad ją sumušė K., neprisimena. Ji žinojo įvykio metu, kad nukentėjusysis turi tokį automobilį BMW, ji su nukentėjusiuoju gyvena kaip sugyventiniai. Automobilis buvo K. C. asmeninis, įgytas už jo lėšas. Kai automobilis buvo nupirktas, jie važinėjo su juo. K. C. perka ir parduoda automobilius, kol parduoda, naudojasi jais. Neatsimena, ar ji dalyvavo automobilio paėmime. Neprisimena, kaip išėjo iš buto, atsidūrė automobilyje, nei kur važiavo. Po įvykio susitiko su nukentėjusiuoju sekančią dieną. Nukentėjusysis kitą dieną turėjo pretenzijų, nes jis buvo sumuštas. K. C. sakė, kad jį sumušė „G.“. „G.“ tai pravardė. Visame tame turėjo vaidmenį I.. Ji matė, kaip buvo grąžintas nukentėjusiajam automobilis. Evakuatorius jį atvežė į kiemą. Jo priekis ir ratai buvo apgadinti, oro pagalvės iššovusios. Nukentėjusiojo jokie daiktai nedingo, jis nieko nesakė. Nukentėjusysis skundėsi skausmais, jo veidas buvo mėlynas, nosis ištinusi, iš dviejų pusių mėlynės. Jis buvo stipriai sumuštas. Jis nesikreipė į ligoninę, bet darė abdukciją. Nukentėjusysis atgavo visus raktelius nuo automobilio: su vienais V. važiavo, kiti buvo pas K. (t. 2 b. l. 59-61).
Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1362/2019(01) nurodyta, kad K. C. padarytos poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose, kairiame žaste, žaizda su poodine kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje. Žaizda ir poodinė kraujosruva kairiame šone padaryta kietu, briauną turinčiu daiktu, kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Visi sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. balandžio 20 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi (kaltinamajame akte nurodyta klaidingai, kad „būdingi“) vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus, tačiau neatmetama galimybė, kad žaizda kairiame šone galėjo būti padaryti atsitrenkiant į kietą, briauną turintį paviršių (t. 1, b. l. 78-79).
Nukentėjusiojo K. C. 2019 m. balandžio 20 d. pareiškime nurodyta, kad 14.00 val. jis užėjo pas jo žmonos seserį adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo svečių, kuriuos jis matė pirmą kartą. Paskui vienas svečių – vyriškis, apsirengęs sportiniu kostiumu su užrašu „Puma“, išvadino jį negražiais necenzūriniais žodžiais: „Chochol, eik tu nachuj“, „pideru“, mušė jį batu, spyrė koja į galvą, reikalavo pinigų. Po to, kai jis koja spyrė į galvą, jis prarado sąmonę ir atsipeikėjo, kai jų namuose jau nebuvo. Kai atsipeikėjo, jam skaudėjo veidą, jis iškvietė greitąją pagalbą. Jį išvežė į ligoninę. Ten užfiksavo sumušimus. Po ligoninės su taksi automobiliu grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad kieme nėra jo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjęs į butą, pastebėjo, kad dingo raktai, buvę jo striukės kišenėje. Jis įsitikinęs, kad tai padarė jį mušęs vyriškis, kuris jam praradus sąmonę, paėmė raktus ir nuvarė jo automobilį. Jis pamatęs, kad nėra automobilio, iškart pranešė policijai. Policijos pareigūnai atvyko ir sulaikė pažeidėją, pagrobusį jo automobilį. Jo automobilio eismo įvykio vietoje, jis atpažino jį sumušusį žmogų (1 t., b. l. 13).
Nukentėjusiojo K. C. 2019 m. balandžio 21 d. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2019 m. balandžio 20 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), V. V. žodinio konflikto metu sudavė jam mažiausiai tris smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį, veido sritį ir kitas kūno vietas, dėl ko jis patyrė stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. apie 12.00 val. iki 2019 m. balandžio 20 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini)galimai S. V. kartu su V. T. pavogė jam priklausantį automobilį BMW 320d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 1 800 eurų, kuriame buvo įrankių komplektas, apie 80 eurų vertės, ir įrankių dėžė, apie 30 eurų vertės. Tokiais veiksmais jam padaryta apie 1 910 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 16).
Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (BIRT ataskaitų žiūryklė) nurodyta, kad 2019 m. balandžio 20 d. 21.27 val. gautas K. C. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), bute prieš tris valandas jį sumušė nepažįstamas vyras, mušdamas klausinėjo, kur jis paslėpė pinigus. Vyras pavogė mobilaus ryšio telefoną Sony Xperia. Vyras, kuris sumušė pranešėją, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pranešėjui (duomenys neskelbtini) metų galvos ir rankos skausmai; 2019 m. balandžio 20 d. 22.43 val. gautas K. C. pranešimas, jog jis grįžęs iš Lazdynų ligoninės pastebėjo, kad dar dingo jo automobilis BMW (tranzito valstybinis numeris) (t. 1 b. l. 14-15).
Bendrasis pagalbos centras pateikė K. C. 2019 m. balandžio 20 d. pranešimų bendrajam pagalbos centrui garso įrašus, iš kurių nustatyta, jog pirmojo skambučio metu K. C. operatoriui pranešė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš tris valandas jį sumušė vyriškis, atėjęs į butą su žmonos sesers drauge, jis jį mušė batu, spardė kojomis, klausinėjo, kur yra jo pinigai, kur juos paslėpė, po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini) km., po ko jis pastebėjo, jog dingo jo telefonas Sony Xperia, pranešėjui skauda ranką ir veidą, jam bloga, todėl prašo atsiųsti greitąją medicinos pagalbą ir policijos ekipažus. Antrojo skambučio metu K. C. BPC operatoriui nurodė, kad jis grįžo iš Lazdynų ligoninės ir aptiko, kad pavogė jo juodos spalvos automobilį BMW, vokiškais tranzitiniais numeriais, mano, kad juo išvažiavo tie patys žmonės, dėl kurių skambino anksčiau, jis turi tris likusius raktus kišenėje (t. 2, b. l. 91-93).
2015 m. kovo 21 d. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio patrulio V. R. tarnybiniame pranešime nurodytos nukentėjusiojo paaiškintos įvykio aplinkybės ir kaltinamųjų sulaikymo aplinkybės (1 t., b. l. 19).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA - 0133 rodmenimis 2019 m. balandžio 20 d. 00:31 val., V. V. nustatytas 2,18 promilių girtumas (t. 1, b. l. 119).
2019 m. balandžio 21 d. patalpų apžiūros protokole konstatuota, jog buto (duomenys neskelbtini)durys šarvuotos. Jas atidarius patenkama į koridorių. Jame netvarkinga, ant grindų mėtosi drabužiai. Virtuvėje priešais kėdę ant grindų bei sienos matoma raudonos spalvos apie 1 cm dydžio dėmė. Svetainėje ant sofos patiesta patalynė, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės. Svetainėje netvarkinga, ant grindų mėtosi drabužiai, batai bei maisto produktai (t. 1, b. l. 24-35).
2019 m. balandžio 21 d. įvyki vietos apžiūros protokole, apžiūrėtas S. Batoro g., Vilniuje, 20 m. nuo keleivinio transporto stotelės „Stepono Batoro“ važiuojant link Naujosios Vilnios, stovintis automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp stotelės ir automobilio ant žemės 10 m nuo automobilio atstumu aptikti 2 alaus „10 balų“ buteliai, vienas tuščias, kitas iki pusės pilnas skysčio. Automobilio vairuotojo pusės priekinis sparnas apgadintas, tos pačios pusės priekinė padanga be oro. Automobilio keleivio pusės priekinis sparnas sulankstytas, tos pačios pusės priekinis ratas išlaužtas, priekinių durelių lango stiklas išdaužtas. Automobilio salone, ant vairo, ant priekinio skydo prie priekinės keleivio sėdynės, keleivio pusės šone yra suveikusios trys oro pagalvės. Ant automobilio vairuotojo durelių spynelės akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta, ant automobilio užvedimo spynelės akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta, automobilio užvedimo laidai neištraukti. Nuo automobilio išorės ir vidaus paimti kvapų (t. 1, b. l. 36-50).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose (specialisto išvadoje, apžiūrų protokoluose, alkotesterio kvite, BPC pateiktuose duomenyse, tarp jų garso įrašuose) užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo pareiškimai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį metu (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.
Plėšimas nuo kvalifikuotos vagystės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).
Žemesnės instancijos teismas
BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 178 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog tas, kas pagrobė automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog šioje byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2019 m. balandžio 20 d., apie 18.30 val., liudytojos O. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (kuriame tuo metu buvo apsistojęs ir nukentėjusysis K. C.), tarp kaltinamojo V. V. ir nukentėjusiojo K. C. kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis V. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį K. C. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Be to, atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmus, kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo automobilio BMW 320 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir be nukentėjusiojo leidimo išvažiavo šiuo automobiliu, t. y. neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo automobilį. Konflikto metu kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai buvo neblaivūs, dalies aplinkybių jie neprisimena. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo V. V. paaiškinimai teisme, taip pat nukentėjusiojo K. C. ir liudytojų I. M., A. K., O. S. paaiškinimai teisme, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, specialisto išvada, alkotesterio kvito duomenys, kiti byloje surinkti įrodymai. Iš esmės dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nagrinėjamo įvykio metu būtent dėl kaltinamojo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis K. C. teisme nurodė, kad kilus konfliktui tarp jo ir kaltinamojo, kaltinamasis sudavė jam kumščiu 2-3 smūgius į veidą ir petį, po to, nukentėjusiajam nugriuvus, jam gulint ant žemės, kaltinamasis kelis kartus smūgiavo koja į šoną bei galvos sritį, sudavė smūgius moterišku batu. Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet teigė, kad kaltinamasis jam stovint kumščiu sudavė smūgį į petį, po to kelis smūgius į veidą, o nukentėjusiajam besiginant pargriuvus – spardė kojomis, mušė moterišku rudeniniu batu. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį pastarasis nuosekliai nurodė ir skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, ir apžiūrimas medikų bei rašydamas pirminius pareiškimus. Šiuos nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad K. C. padarytos poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose, kairiame žaste, žaizda su poodine kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje; visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu, šešiais trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai būtent tose srityse, į kurias, jo teigimu, jam sudavė smūgius kaltinamasis. Pažymėtina, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus, tuo tarpu kaltinamajame akte nurodyta klaidingai, kad sužalojimai „būdingi“ vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus, dėl ko kaltinamojo gynėjas buvo suklaidintas ir nepagrįstai kėlė abejones šioje dalyje.
Be to, kaltinamasis teisme taip pat pripažino, kad specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų prieš nukentėjusįjį ir smurto prieš K. C. jis niekuomet neneigė nei apklausiamas teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. Nors jis teigė neprisimenantis, kad suduotų smūgius nukentėjusiajam kojomis, šio fakto neneigė ir nurodė, kad kelis kartus galėjo spirti nukentėjusiajam. Juolab kad, minėta, kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus ir ne visas aplinkybes prisimena. Be to, iš dalies šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos I. M. bei O. S., kurios teigė matę sužalojimus ant nukentėjusiojo veido kitą dieną po įvykio ir pastarasis joms pasakojo apie tai, kad jį sumušė kaltinamasis. 2019 m. balandžio 21 d. patalpų apžiūros protokole konstatuota, jog bute, kuriame įvyko konfliktas, rastos raudonos spalvos (labiausiai tikėtina, kraujo) dėmės.
Apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2019 m. balandžio 20 d., apie 18.30 val., išprovokavęs konfliktą, sudavė nukentėjusiajam K. C. vieną smūgį kumščiu į petį, kelis smūgius į veidą, o K. C. pasitraukus koridoriumi į buto sandėliuką ir norint apsiginti nukritus ant žemės, pasivijęs spardė K. C. kojomis į galvos sritį, šoną, rastu sandėliuke moterišku batu keletą kartų smūgiavo nukentėjusiajam, padarydamas jam poodinę kraujosruvą apatiniuose vokuose, kairiame žaste, žaizdą su poodine kraujosruva kairiame šone, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Bylos duomenis ištyrus teisme, nepasitvirtino kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad iki nustatytų kaltinamojo veiksmų buvo dar vienas konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, t. y. kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.30 val. kaltinamasis konflikto su nukentėjusiuoju K. C. metu, sudavė pastarajam vieną smūgį delnu į veido sritį, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis bei kiti byloje apklausti liudytojai teisme nenurodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų buvę du konfliktai, kurių metu kaltinamasis būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis bei nukentėjusysis pasakojo tik apie vieną jų konfliktą, kurio metu kaltinamasis atlikto teismo nustatytus veiksmus prieš nukentėjusįjį, o liudytojai teigė apskirtai nematę smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį. Tokias aplinkybes buvo nurodęs tik nukentėjusysis jo antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šią kaltinimo dalį.
Be to, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. V. po to, kai panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį K. C., pagrobė jo automobilio užvedimo raktelius ir automobilį BMW 320 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš nukentėjusiojo paaiškinimų teisme, kurie šioje dalyje atitinka ir jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo automobilio raktelius be nukentėjusiojo leidimo ir užvaldė jo automobilį bei juo disponavo kaip savu, apie tai nieko nežinant nukentėjusiajam. Kaltinamojo gynėjas teisme teigė, kad kaltinamasis nepagrobė nukentėjusiojo automobilio, nes kartu su kaltinamuoju šiuo automobiliu važiavo nukentėjusiojo sugyventinė – liudytoja O. S., kuri davė leidimą naudotis automobiliu. Šis kaltinamojo gynėjo argumentas yra pagrįstas prielaidomis, bet ne įrodymais. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina priešinga išvada.
Visų pirma, kaltinamasis niekuomet nesakė, kad jis prašė liudytojos O. S. leidimo naudotis kaltinamojo automobiliu ar kad būtent ši liudytoja būtų pasiūliusi važiuoti (naudotis) nukentėjusiojo automobiliu. Taip pat ir liudytoja apklausta O. S. nurodė priešingas aplinkybes nei teigė gynėjas. Liudytoja paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu ji buvo tokia neblaivi, kad nieko neprisimena, ji negali paaiškinti, nei kaip atsidūrė automobilyje, nei kur bei kokiu automobiliu važiavo. Juolab kad liudytoja teisme teigė, kad ji įvykio metu netgi nežinojo, jog tas automobilis priklausė nukentėjusiajam. Svarbi aplinkybė ir ta, kad automobilio raktelių kaltinamajam nei nukentėjusysis, nei liudytoja O. S. nepadavė, kaltinamasis juos pats pasiėmė be teisėto automobilio savininko leidimo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamasis V. V. suprato, kad jis neteisėtai, neturėdamas jokios tam teisės, pasiėmė nukentėjusiojo automobilio raktelius, ir juos panaudojęs, neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo turtą, elgdamasis su juo kaip su nuosavu.
Byloje kilo ginčas dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos. Kaltinamasis tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo nuosekliai teigė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko dėl to, jog liudytoja O. S. teigė, kad nukentėjusysis prieš ją smurtavo, jos veide matėsi smurto žymės. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes teisme nukentėjusysis neigė, teigdamas, jog konfliktas įvyko dėl to, kad buvo per daug išgerta degtinės; ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad konfliktas prasidėjo, kai kaltinamasis jį išvadino nepagarbiais žodžiais. Tuo tarpu teisme apklausti liudytojai I. M., A. K. ir O. S. iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Liudytojai nurodė, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl mėlynės O. S. paakyje, kuri akivaizdžiai matėsi, ir O. S. teigė, kad prieš ją smurtavo nukentėjusysis. Taigi teigti, kad kaltinamasis dar iki pradedant smurtauti turėjo tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą ir tai buvo pagrindinė smurto naudojimo priežastis, nėra pagrindo.
Nustačius, jog prieš vartojant fizinį smurtą sumanymo pagrobti daiktus nebuvo, tačiau iš karto po smurto pavartojimo pagrobti nukentėjusiojo daiktai, pasinaudojant nukentėjusiojo būkle, kai jis dėl sužalojimų negalėjo tam sukliudyti, siekiant tinkamai kvalifikuoti veiką, būtina nustatyti, kada susiformavo kaltinamojo sumanymas pagrobti svetimą – nukentėjusiojo turtą.
Kaltinamasis apklausiamas teisme teigė, kad jis smurto metu nereikalavo nukentėjusiojo pinigų, jo piniginės ar automobilio raktelių, tikslo pagrobti turtą jis neturėjo, netgi nežinojo, kad nukentėjusysis turi automobilį, pats turėjo su savimi pinigų, o automobilio raktelius rado ant spintelės koridoriuje, kodėl juos paėmė paaiškinti negalėjo. Pakartotinai apklaustas teisme teigė, kad raktelius rado už spintelės koridoriuje, ant grindų, tačiau iš nukentėjusiojo kišenės jų neišėmė; jeigu būtų turėjęs tikslą apiplėšti, būtų paėmęs viską – ir telefoną, ir kitus daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat neigė reikalavęs iš nukentėjusiojo pinigų ar piniginės, o kaip paėmė automobilio raktelius paaiškinti negalėjo dėl neblaivumo ir efekto būsenos. Tuo tarpu nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigęs, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš jį, reikalavo pinigų ir piniginės, apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir vienoje jų radęs automobilio atsarginį raktelį, jį pasisavino, teisme savo paaiškinimus iš dalies pakeitė. Apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad konflikto metu kaltinamasis stovėjo kartu su liudytoja I. M. ir jie reikalavo iš jo pinigų, ar jam ką nors sakė kaltinamasis, nukentėjusysis neprisimena, o liudytoja I. M. sakė, kad geriau būtų, jeigu nukentėjusysis atiduotų pinigus, reikalavo jų; po to kaltinamasis iš jo liemenės kišenės paėmė automobilio atsarginį raktelį. Liudytoja I. M. kategoriškai paneigė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kaltinamojo bei šios liudytojos teigimu, jos nebuvo šalia kaltinamojo konflikto metu, liudytoja I. M. jau buvo išėjusi. Kiti liudytojai konflikto teigia nematę.
Be to, skiriasi ir kitos nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės bei jo paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš pradžių nukentėjusysis tyrimo metu teigė, kad automobilio raktelis dingo iš jo striukės kišenės, kuri kabėjo koridoriuje (taip nurodė 2019 m. balandžio 20 d. pareiškime ir pirmosios apklausos pas tyrėją 2019 m. balandžio 21 d. metu), vėliau teigė, kad automobilio rakteliai buvo nukentėjusiojo liemenės, kurią jis dėvėjo įvykio metu, kišenėje (antrosios apklausos pas tyrėją 2019 m. balandžio 24 d. metu bei teisme). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog keisdamas savo paaiškinimus, nukentėjusysis nurodė skirtingas automobilio raktelių (-io) buvimo vietas: ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą nurodė, kad minėti rakteliai buvo koridoriuje pakabintoje striukėje, apklausiamas antrą kartą – nukentėjusiojo dėvėtoje liemenėje, o apklausiamas teisme teigė, jog dėvėtoje liemenėje turėjo atsarginį automobilio raktelį (t. y. tik raktelį be pulto), o įprastus automobilio raktelius užmetė už spintelės koridoriuje. Tuo tarpu kaltinamasis teigia radęs įprastą automobilio raktelį, kuris buvo su pultu ir jį pasisavinęs.
Vertinant nukentėjusiojo paaiškinimus, matyti, kad jie nėra visiškai nuoseklūs, nustatyta esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo paaiškinimų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, be to, pats nukentėjusysis teisme paaiškino, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminė dėl praėjusio laiko bei neblaivumo. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis V. V. nagrinėjamo įvykio metu, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, reikalavo atiduoti jo piniginę, po ko iš nukentėjusiojo liemenės kišenės ištraukė jam priklausančio automobilio užvedimo raktelį. Šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, vien nukentėjusiojo paaiškinimai teisme, kurie iš dalies nesutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pakankamas įrodymas, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama, siekiant pagrobti jo turtą.
Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamojo sumanymas pagrobti nukentėjusiojo turtą (automobilio užvedimo raktelį ir patį automobilį) kilo jau po smurto panaudojimo, o fizinis smurtas, panaudotas prieš nukentėjusįjį buvo nusikalstamos veikos tikslas, o ne priemonė pagrobti svetimą turtą. Taigi šioje byloje nustatyta, kad iš pradžių kaltinamajam kilo tyčia panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, o po to susiformavo jo tyčia pagrobti nukentėjusiojo turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad atlikdamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, sutrikdys jo sveikatą ir to siekė (norėjo), taip pat suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo pasisavina svetimą turtą – automobilio užvedimo raktelį bei automobilį, suvokė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neteks galimybės valdyti savo turtą ir tokių pasekmių norėjo.
Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. V. 2019 m. balandžio 20 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju K. C. metu sudavė K. C. vieną smūgį kumščiu į petį, kelis smūgius į veidą, o K. C. pasitraukus koridoriumi į buto sandėliuką ir norint apsiginti nukritus ant žemės, pasivijęs spardė K. C. kojomis į galvos sritį, šoną, sandėliuke rastu moterišku batu keletą kartų smūgiavo K. C., šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą apatiniuose vokuose, kairiame žaste, žaizdą su poodine kraujosruva kairiame šone, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po ko V. V. pasisavino K. C. priklausančio automobilio BMW 320 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, 50 Eur vertės, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojęs iš K. C. pasisavintus automobilio raktelius, pagrobė kieme prie namo (duomenys neskelbtini), stovėjusį K. C. priklausantį automobilį BMW 320 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, šiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą turtą.
Minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Apie galimą tokią kaltinamojo veiksmų kvalifikaciją teismas pranešė bylos dalyviams 2019 m. lapkričio 6 d. teisiamojo posėdžio metu ir jie turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl šio teismo pranešimo (t. 2, b. l. 124-126).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas bei nusikaltimas nuosavybei), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, tyčiniai nusikaltimai, vienas jų – nesunkus, kitas – apysunkis), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti kaltinamajam esant neblaiviam, po kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, esant pas jį svečiuose, visiškai nepažįstant nukentėjusiojo ir matant jį pirmą kartą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino faktines aplinkybes, kurias teismas nustatė, bei savo kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo ir jo turto pagrobimo, nurodė, jog gailisi dėl savo veiksmų, kritiškai vertino savo elgesį (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikaltimai įvykdyti recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu (nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d.) nedirbantis, teismui nurodė, kad gyvena su sugyventine, kartu augina mažametį vaiką, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (nagrinėjamos civilinės bylos dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo) teismui kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinamasis iki šio gyvena jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, su sugyventine bei vaiku, kadangi pagal šioje byloje esančius ir teismui pasiekiamus duomenis, kaltinamasis gyvena atskirai nuo jo sugyventinės bei vaiko, išlaikymo vaikui neteikia; jis daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl nusižengimų, susijusių su kaltinamojo elgesiu esant neblaiviam; teistas Lietuvos Respublikoje 8 kartus, teistas ir užsienio valstybėse, teistumas neišnykęs, teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, jam ne kartą buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam gali būti skirta tik griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir kaltinamajam V. V. paskirtina galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kaltinamasis V. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 20 d. 23.06 val. iki 2019 m. balandžio 21 d. 14.17 val. (t. 1, b. l. 120, 134). Šis laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.).
Vertinant galimybę taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl savo veiksmų, akivaizdu, jog turi elgesio problemų dėl alkoholio vartojimo, nukentėjusiajam automobilio užvedimo raktelis bei pats automobilis buvo grąžinti (tiesa, automobilis buvo apgadintas, dėl to teismas savo argumentus nurodys teismo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio), sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Be to, kaltinamasis turi mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų; nors šiuo metu nedirba, atskirais periodais yra dirbęs legaliai, t. y. iš dalies bando keisti savo gyvenimo būdą.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, taip pat teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju paskirtos bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės atlikimo laikotarpiu nepertraukiamai dirbti; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. C. padarytą žalą; 5) neišvykti ilgiau kaip 7 dienoms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 5-6, 8, 10 p., 3 d.).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 135-136), paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas K. C. pareiškė 1 000 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė jog šią žalą patyrė dėl jam priklausančio automobilio BMW pagrobimo (t. 1, b. l. 74). Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jis patikslino, kad reiškia civilinį ieškinį dėl 850 eurų turtinės žalos atlyginimo (jos dydį sudaro patirtos 800 eurų išlaidos sugadinto automobilio remontui, 50 eurų – automobilio transportavimo evakuatoriumi išlaidos) ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nustatyta, kad nukentėjusysis, pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismui nepateikė jokių šį ieškinį pagrindžiančių įrodymų – automobilio remonto išlaidas bei išlaidas automobilio nuvežimui pagrindžiančių dokumentų, nors apie savo pareigą pagrįsti pareikštą civilinį ieškinį buvo ne kartą informuotas (t. 1, b. l. 194; t. 2, b. l. 40). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis kaltinamajam neturi pretenzijų dėl pagrobto automobilio užvedimo raktelio (jis grąžintas nukentėjusiajam), o nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio, kuomet nukentėjusiojo automobilį galimai variavo kaltinamasis, metu. Dėl šių aplinkybių kaltinamajam kaltinimas nagrinėjamoje byloje nepareikštas. Dėl nurodytų argumentų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (CPK 12, 178-179 str., BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusiajam išaiškintina jo teisė reikšti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka arba byloje dėl galimo eismo įvykio sukėlimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendžia, kad nukentėjusysis K. C. dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, nepatogumus, laiko sąnaudas, turėjo vykti į gydymo įstaigą, ikiteisminio tyrimo institucijas bei teismą, ne kartą pasakoti apie nagrinėjamą įvykį bei jo patirtus išgyvenimus, tokiu būdu vis prisimindamas nagrinėjamą įvykį, kurį laiką po įvykio negalėjo išeiti iš namų. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų kilę negrįžtami padariniai, kad jis pasekmes jaustų iki šiol. Iš esmės nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė tik dėl jo sužalojimo, dėl išgyvenimų dėl pagrobto automobilio jis teisme nieko nenurodė, todėl teismas sprendžia, kad neturtinė žala priteistina tik dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo.
Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (šiuo metu nedirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo esant nukentėjusiajam nustatytiems sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) dėžė su daktiloplokštele, oro pagalvėmis su galimais DNR pėdsakais, 2 buteliais, mikroobjektais, šukėmis, saugoma Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B Ser BBB Nr. APGTS001220; t. 1, b. l. 54-55); 2) 3 kvapų pėdsakai, perduoti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybą, adresu Minsko pl. 45, Vilnius (t. 1, b. l. 56), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
V. (V.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. (V.) V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti šias bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. (V.) V. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką 2019 m. balandžio 20 d., 23.06 val. iki 2019 m. balandžio 21 d., 14.17 val. (vieną dieną).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6, 8, 10 punktais, 3 dalimi, V. (V.) V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, nuteistąjį įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės atlikimo laikotarpiu nepertraukiamai dirbti; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. C. padarytą neturtinę žalą; 5) neišvykti ilgiau kaip 7 (septynioms) dienoms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią V. (V.) V. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo K. (K.) C. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. (V.) V. K. (K.) C. (a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
V. (V.) V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) dėžę su daktiloplokštele, oro pagalvėmis su galimais DNR pėdsakais, 2 buteliais, mikroobjektais, šukėmis, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B Serija BBB Nr. APGTS001220); 2) 3 kvapų pėdsakus, perduotus saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybą, adresu Minsko pl. 45, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuteistajam išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį, bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Be to:
-vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;
-vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
-vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
-vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.