Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant Ingai Janušauskienei, dalyvaujant ieškovui O. A., jo atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, atsakovei R. A., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. A. patikslintus ieškinius atsakovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovės R. A. patikslintą priešieškinį ieškovui O. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja A. Š. parodė, kad yra atsakovės R. A. teta. Paaiškino, kad su atsakove bendraudavo, ji ne kartą yra pasiskundusi dėl ieškovo smurtavimo. Keletą kartų atsakovė su jaunesniuoju sūnumi yra laikinai gyvenę pas ją. Ieškovas vartojo alkoholį, pastoviai žemindavo atsakovę ir jaunesnįjį sūnų, mušdavo ir smaugdavo ją darbo vietoje. Atsakovė nebesijautė saugi savo darbo vietoje, todėl uždarė parduotuvę. Kada atsakovė liko išlaikoma ieškovo, smurtas padažnėjo. Atsakovė kreipėsi į policiją dėl ieškovo smurto, tačiau toliau su juo gyveno, nes aukojosi. Ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena nuo 2012 metų rudens.

Liudytoja D. M. parodė, kad yra atsakovės R. A. mamos kaimynė. Prieš 28 metus, (duomenys neskelbtini), laiptinėje išgirdo šauksmą. Atidarė duris ir pamatė bėgantį O. A.. Tarpduryje šaukė kaimynė S. N.. Atsakovės tėvas taip pat buvo sumuštas. Buvo aišku, kad juos sumušė ieškovas. Policijos nekvietė.

Liudytoja S. N. parodė, kad yra atsakovės R. A. mama, ieškovas yra jos žentas. Paaiškino, kad prieš 28 metus, rudenį, ieškovas atėjo pas ją į namus ir iš karto smogė jai į veidą, klausdamas, kur yra atsakovė. Tada jos vyras išbėgo iš virtuvės ir ieškovas jam smogė į galvą, vyras susmego, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Atsakovė niekada nepasakodavo apie ieškovo smurtą, nes ji bijojo, ieškovas jai grasindavo. Tik paskutiniu metu papasakojo, kad ieškovas smurtauja.

Liudytojas V. A. parodė, kad yra ieškovo ir atsakovės kaimynas (duomenys neskelbtini). Ieškovo mama papasakojo, kad davė 12000 Lt parduotuvės įkūrimui. Ieškovo mama taip pat pridėjo 22000 Lt namo pirkimui (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirbo kartu su atsakove, 12 metų veždavo prekes. Kartu dirbo, kol ieškovas pradėjo išgėrinėti. Tada ieškovas susirado naują darbą. Niekada negirdėjo ir nematė, kad ieškovas smurtautų. Ieškovas rūpinosi ūkiu. Atsakovė išėjo atskirai gyventi apie 2012-10-15. Ieškovas ir atsakovė, gyvendami (duomenys neskelbtini), remontavo namą, pasikeitė duris, laiptus, grindis. Nežino, ar ieškovas turėjo kitų moterų.

Liudytojas S. L. parodė, kad pažįsta ieškovą nuo vaikystės. Paaiškino, kad iš pradžių, kai ieškovas veždavo prekes į parduotuvę, viskas klostėsi gerai. Vėliau parduotuvėje prasidėjo baliai, buvo netvarka. Atsakovė neatsiskaitydavo už atvežtas prekes, bankrutavo, verslas baigėsi. Negirdėjo, kad ieškovas sumuštų atsakovę parduotuvėje. Girdėjo iš kalbų, kad ieškovo mama prisidėjo prie parduotuvės įsigijimo.

Liudytojas A. L. parodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovę, ieškovas yra jo vaikystės draugas. Paaiškino, kad padėjo ieškovui betonuoti grindis pirmame aukšte, virtuvėje, vonioje, tualete, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Visas darbo priemones turėjo ieškovas, jis tik padėjo. Ieškovas kalbėjo, kad darys gyvenamojo namo remontą. Po remonto matė, kad name viskas pasikeitė. Buvo padarytas kapitalinis remontas. Su jais kartu dirbo dar vienas žmogus, nežino pavardės. Negavo atlyginimo už darbą, ieškovas pavaišindavo vakariene.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovę. Paaiškino, kad ieškovo paprašytas vasaros viduryje įrengė santechniką gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Dirbo vienas. Piniginio atlygio už darbą negavo. Santechnikos įrengimui buvo nupirkta 7 radiatoriai ir apie 80 m stabilaus vamzdžio. Iš parduotuvės buvo parvežti du padėvėti šildymo katilai. Buvo pasikvietęs kitą žmogų konsultacijai.

Liudytoja D. B. parodė, kad sužino, jog (duomenys neskelbtini) parduodamos parduotuvės patalpos. Ji paskambino R. A. ir susitarė, kad patalpas parduos už 60000 Lt. Ji sumokėjo iš anksto 5000 Lt ir jos pasirašė rankpinigių sutartį, kurią oateikė teismui. Kai reikėjo sudaryti sutartį, iškilo keblumų. Pasirodė, kad dalis patalpų buvo registruota D. J. vardu. Buvo parengta sutartis su J. Ji nuvyko pasirašyti sutartį į notarinę kontorą su J. Pasirašius sutartį su J., ji R. A. sumokėjo 25000 Lt, juos turėjo grynais su savimi. Paskui ruošėsi pasirašyti sutartį su R. A. ir O. A. dėl likusios patalpų dalies, tačiau R. A. pakliuvo į ligoninę. Ji susirūpino dėl sutarties ir nusivežė notarą į ligoninę. Ten dalyvavo O. A. ir jų marti V. Kadangi už puse patalpų ji jau buvo sumokėjusi R. A., į ligoninę ji atsivežė likusią dalį 30000 Lt. Pasirašius sutartį, jai R. A. pasakė, kad 5000 Lt ji paduotų O. A., ką ji ir padarė, o 25000 Lt pervestų į jos marčios sąskaitą. Tada ji su R. A. marčia nuvyko į banką ir pervedė pinigus. Jokių rankpinigių ji ligoninėje neperdavė, rankpinigių sutartis buvo pasirašyta anksčiau, prieš pasirašant sutartį su Jurgučiais. Ar O. A. žinojo už kiek buvo parduotos patalpos ji nesidomėjo, nemanė, kad šeimoje slepiamos piniginės lėšos. Sutartyje patalpų vertė buvo nurodyta tik 5000 Lt, taip prašė R. A.. Praėjus kuriam laikui, pas jos vyrą buvo atvažiavęs O. A. ir pradėjo klausinėti už kiek buvo parduotos parduotuvės patalpos.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2012-09-20 D. B. į jos sąskaitą pervedė 25000 Lt už nupirkta R. A. parduotuvę. R. A. paprašė, kad pinigai būtų pervesti į jos sąskaitą. Tą dieną ji susitiko su D. B. ir jos vyru, taip pat O. A. ir notaru ligoninėje, nes ten gydėsi R. A.. Tuo metu ji dar nebuvo ištekėjusi už O. A.. Vėliau pinigus iš savo sąskaitos išėmė pagal R. A. pareikalavimus: 2012-10-04 ir 05 išėmė 8000 Lt; 2016-10-06 buvo jos ir O. A. vestuvės. R. A. jai davė 50000 Lt sakė taip prisideda prie vestuvių ir davė 1000 Lt kaip dovaną vestuvių proga. Jos sąskaitoje buvom likę 17000 Lt. Per vestuves gavo iš svečių dovanų – 17000 Lt pinigų, todėl ji R. A. norėjo tuos pinigus atiduoti, kad nereiktų imti iš sąskaitos. R. A. paėmė tik 2000 Lt, o likusius 15000 Lt atidavė atgal, sakydama, kad ji atiduoda skolą savo sūnui už darbus, todėl vėliau, ji su vyru 15000 Lt pervedė J. G., nes iš varžytynių nusipirko 4 kambarių butą Telšiuose. Be to, uošviai žadėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti jiems. R. A. buvo paruošusi sutartį, bet O. A. atsisakė pasirašyti. Žino, kad R. A. ne kartą buvo išsikrausčiusi iš namų. Yra pasakojusi, kad su sulaužyta ranka verčia rinkti bulves, verkė. Gal praėjus mėnesiui po jų vestuvių, R. A. išsikraustė.

Liudytojas V. S. parodė, kad padėjo O. A. remontuoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2010 metais ar 2011 metais. Jis šiaip dirba užsienyje. Grįžęs neuždarbiauja. Kadangi kaimynas paprašė, tai padėjo nemokamai, jį pavaišino ir tiek. Padėjo išklijuoti plyteles, laminatą sudėjo, dirbo dvi dienas. Apie šalių tarpusavio santykius nieko nežino. Su O. A. važiuodavo žvejoti, nematydavo, kad jie pyktųsi.

Atsakovė atsiėmė savo priešieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovas sutiko, kad atsakovė atsisimtų priešieškinį šioje dalyje, todėl šioje dalyje priešieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR CPK 139 str. 1 d.).

Patikslinti 2016-03-05 ir 2016-05-27 ieškiniai ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 7, 27 b. l.). Ieškovo O. A. vardu registruotas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2012-11-10 įsigytas už 1200 Lt (I t. 9 b. l., II t. 114 b. l.). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 500/1500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 666/2000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovės R. A. vardu registruotas santuokos metu įgytas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 1/10 dalis kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (I t. vokas 11 b. l.).

Ieškovas O. A. nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) sargu (I t. 12-13 b. l.). (duomenys neskelbtini) ieškovą O. A. charakterizuoja teigiamai (I t. 62 b. l.). Pagal UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ 2014-11-12 pažymą Nr. 4.9-G 9/38 O. A. 2014-04-05 lankėsi psichikos sveikatos centre, jam buvo skirtas ilgalaikis priešalkoholinis gydymas 1 metų laikotarpiui (I t. 63 b. l.). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-11-12 pažymos apie O. A. valstybinį socialinį draudimą Nr. (7.41) Si-20603 matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 iki 2014 buvo mokamos socialinio draudimo įmokos (I t. 64-69 b. l.). Telšių apskrities VPK 2010-11-22 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės R. A. skundą dėl ieškovo O. A. veiksmų asmeninio konflikto metu jai priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (I t. 38-39, vokas 56 b. l.).

Iš mokėjimo kvitų matyti, kad atsakovė 2014-04-16 sumokėjo 440,86 Lt už suvartotas dujas, 2013-06-27 – 301,87 Lt už TEO LT, AB paslaugas, 2013-11-18 ir 2013-06-06 – 53,04 Lt ir 130,68 Lt už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2013 m. gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (I t. 43, 44, 45, 46 b. l.). 2009-05-14 atsakovė R. A. sudarė užsakymo atlikimo sutartį Nr. TL0514, pagal kurią užsakyti 22 langai ir 3 balkono durys už 12400 Lt, užsakymo adresas (duomenys neskelbtini) (I t. 47 b. l.). 2011-12-22 R. A. išrašyta PVM sąskaita-faktūra EXT Nr. 110649 1932,24 Lt sumai už roletus plastikiniams langams, horizontalias žaliuzes ir montavimo bei transportavimo darbus (I t. 118-119 b. l.).

Iš atsakovės pateiktų mokėjimo kvitų, nurodant, kad jie buvo sumokėti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remontui, matyti, kad 2010-08-04 UAB „Srava“ už putas ir marmuro glaistą buvo sumokėta 72 Lt, 2010-06-23 už palangę – 106 Lt, 2010-08-13 už gruntą, volelius, teptuką, vonelę dažams – 247,79 Lt, 2010-07-28 už marmuro glaistą – 65,70 Lt, 2010-08-09 už marmuro glaistą – 65 Lt, 2010-06-29 už gipso plokštes ir profilį – 216 Lt, 2010-06-25 už plėvelę, sujungimo detalę, klijus – 145 Lt, 2010-06-23 už kabelį, savisriegį, medsraigtį- 206 Lt, 2010-07-28 už šlifavimo tinklelį ir kempines – 14,44 Lt, 2010-06-23 už gipso plokštes, profilius, putas ir tvirtinimo elementus – 1861,75 Lt, 2010-08-17 už volelius – 42,63 Lt, 2010-09-14 už gruntą – 11,50 Lt. 2010-06-26 UAB „Žilevana“ už valiklį, grąžtą, kreidą buvo sumokėta 43,30 Lt, 2010-06-18 už putas, profilius, tinklą plėvelę ir cementą – 718,55 Lt (I t. 143, 144 b. l.).

Iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remonto darbų lokalinės sąmatos Nr. S001, sudarytos 2010 m. spalio mėnesio kainomis, matyti, kad bendra darbo, medžiagų ir mechanizmų suma yra 58399,96 Lt (16913,79 Eur) (II t. 25-30 b. l.). 2015-11-27 nekilnojamojo turto įvertinimo atsakaita Nr. NT2015/11/27 nustatyta, kad O. A. nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, statybos-remonto, atlikto 2010 metais rinkos vertė 2015-11-27 dienai yra 9800 Eur (II t. vokas 61 b. l.).

2012-09-20 pirkimo-pardavimo sutartimi O. A. ir R. A. pardavė D. B. butą su rūsiu, unikalus Nr. 7897-1012-7012:0001, esantį (duomenys neskelbtini), už 5000 Lt (I t. 70-74 b. l.). Iš byloje pateikto R. A. rašto matyti, kad ji 2012-08-23 paėmė 5000 Lt rankpinigius iš D. B. už parduodamą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (II t. 66 b. l.). Iš V. A. Swedbank banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad 2012-09-20 D. B. V. A. pravedė 25000 Lt (I t. b. l. 89, II t. 67, 68 b. l.).

Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-12-03 pranešime Nr. (24.3.1) APS-16-905 nurodyta, kad R. A. firma įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturi, teisinis statusas neįregistruotas (I t. 88 b. l.).

Iš atsakovės R. A. DNB banko sąskaitos išrašo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 matyti, kad 2012-10-10 UAB „Telšių viešbutis“ R. A. pravedė 4268,92 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „skola“ (I t. 100-110 b. l.).

Šiaulių banko 2015-01-09 rašte Nr. 210 nurodyta, kad R. A. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 AB Šiaulių banke saskaitų neturėjo (I t. 111 b. l.).

AB SEB banko 2015-03-02 rašte Nr. 07.04.08-4547 nurodyta, kad R. A. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 AB SEB banke saskaitų neturėjo (I t. 141 b. l.).

Iš 2015-03-02 Swedbank, AB rašto Nr. S/2457 matyti, kad R. A. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 sąskaitos Swedbank, AB neturėjo (I t. 154 b. l.).

2015-03-06 DNB banko, 2015-03-05 Šiaulių banko ir 2015-03-10 AB SEB banko raštuose nurodyta, kad ieškovas O. A. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 neturėjo sąskaitų minėtuose bankuose (I t. 156, 157 b. l., II t. 16 b. l.).

Iš O. A. Swedbank banko sąskaitos išrašo nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 matyti, kad 2012-10-15 jo sąskaitoje buvo 4585,29 Lt (I t. b. l. 142).

Telšių apskrities VPK 2015-01-14 pranešimu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 86-S-2552 O. A. informuotas, kad pagal jo pareiškimą (skundą) dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo (I t. 114 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2015-02-19 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamosios R. A. atžvilgiu, jos veikose nesant nusikaltimų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (9 veikos), požymių (I t. 147-148 b. l.).

Iš 2015-01-09 Swedbank, AB pažymos Nr. SR-KTP-14 matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 iš O. A. banko sąskaitos R. A. pravesta 15000 Lt (I t. 115 b. l.).

Telšių rajono apylinkės teismo 2015-04-17 baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-119-671/2015 R. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. (9 veikos), 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (9 veikos), jai paskirta galutinė subendrinta 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda (II t. 115-118 b. l.).

2015-02-15 AB Lesto rašte Nr. 50220-944 nurodyta, kad už objekte (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją paskutinė įmoka buvo gauta 2012-06-07, suma – 206,50 Eur (I t. 149, 150 b. l.).

2016-03-30 UAB „Lietuvos dujų teikimas“ rašte nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), R. A. vardu su bendrove nebuvo sudaryta dujų tiekimo pirkimo-pardavimo sutartis (II t. 74 b. l.).

2016-03-30 UAB „Telšių vandenys“ pažymoje Nr. V-11 nurodyta, kad R. A. adresu (duomenys neskelbtini), šaltu vandeniu ir nuotekomis nesinaudoja nuo 2015-03-31, įsiskolinimas iki 2016-03-01 sudaro 21,32 Eur (II t. 72 b. l.).

Iš 2016-03-30 mokėjimo kvito matyti, kad atsakovė padengė 21,32 Eur įsiskolinimą (II t. 73 b. l.). 2016-03-24 antstolės Gintarės Mankevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 0185/16/0003 ir fotonuotraukomis konstatuota, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kartu su R. A. buvo įeita į pagalbinį pastatą ir nustatyta, kad jame nėra jokių malkų, minėto pastato palėpėje matosi sudėta mediena, nuvykus į namo rūsį, nustatyta, kad ten yra malkų, kurių kiekis nesiekia patalpų viršaus, sudaro mažiau nei trečdalį patalpos dydžio (II t. 69, 70-71 b. l.).

Ncionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2016-05-26 rašte nurodyta, kad pagal Mokėjimo pranešimą Nr. 17 už žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), A. R. 1992-07-20 Lietuvos taupomajame banke Telšių skyriuje sumokėjo 5727 valstybės vienkartines išmokas. 1997-09-05 sutartimi Nr. 8883 pardavėja A. R. įmokėtas 5727 valstybės vienkartines išmokas už žemės sklypą perleido pirkėjai R. A. (II t. 99, 100 b. l.).

2016-05-11 turto įvertinimo ataskaita Nr. TV/2016/05/11 nustatyta, kad O. A. priklausančio turto rinkos vertė 2013-01-01 yra: virtuvės baldai – 500 Eur, stalas ir 4 kėdės – 115 Eur, stiklinis staliukas, žoliapjovė, šaldytuvas, televizorius – 0 Eur (II t. 101-113 b. l.).

Dėl kaltės

LR CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vieni tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė ar žiaurus elgesys su sutuoktiniu. LR CK 3.27 str. 1 d. įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovei, teigiančiai apie atsakovo žiaurų elgesį) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys bendro gyvenimo metu nuo santuokos sudarymo 1984-09-22 iki atsakovės išsikraustymo iš namų patyrė ne vieną santykių krizę, turėjo daug šeimyninių barnių ir konfliktų. Atsakovės teigimu, konfliktai visada kildavo, kada ieškovas pavartodavo alkoholį, jis tapdavo žiauriu, priekabiu. Dėl šios priežasties ji ne kartą buvo išsikrausčiusi iš namų. Pasak ieškovės, ypatingai žiaurus ieškovo elgesys buvo 2011-11-12 parduotuvės patalpose, (duomenys neskelbtini), nes iš vakaro su juo įvyko konfliktas ir ji nenakvojo namuose, o ryte ieškovas atvažiavo į parduotuvę, kur ją smaugė, mušė, tampė, norėjo išvežti į mišką, dėl ko ji kreipėsi į policiją su skundu. Iš Telšių apskrities VPK 2010-11-22 nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės R. A. skundą dėl ieškovo O. A. veiksmų asmeninio konflikto metu jai priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (I t. 38-39, vokas 56 b. l.). Liudytojos A. Š., S. N., D. M. taip pat tvirtino, kad prieš 28 metus buvo incidentas tarp O. A. ir R. A. tėvų, tėvų bute, kada ieškovas sudavė atsakovės tėvams Ieškovas nepripažįsta tokių aplinkybių, tačiau net ir laikant jas įrodytomis, atkreiptinas dėmesys, kad nuo to praėjo labai ilgas laiko tarpas ir po šių įvykių atsakovė toliau gyveno su ieškovu. Vertinant šias aplinkybes kaip santuokos nutraukimo pagrindą atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė kaltina ieškovą nuolatiniu girtavimu ir žiauriu elgesiu, tačiau su ieškovu santykius nutraukė tada, kai ieškovas nustojo vartoti alkoholį, ėmė gydytis nuo priklausomybės. Teisme atsakovė motyvavo tokį savo elgesį tuo, kad nustojęs vartoti alkoholį, ieškovas tapo dar piktesnis. Ieškovas tvirtino, kad pati atsakovė dažnai ir nesaikingai vartojo alkoholį, tai tvirtino ir liudytojas S. L.. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011; kt.). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas nenutuokė apie atsakovės ketinimus nutraukti santuokinius ryšius, atsakovė šios aplinkybės neginčijo, tvirtino, kad išsikraustė dėl ieškovo netinkamo elgesio. Kuo pasireiškė ieškovo netinkamas elgesys prieš nutraukiant santykius, atsakovė nepateikė įrodymų. Iš pačios atsakovės paaiškinimų galima susidaryti išvadą, kad ji pati jau planavo iš anksto apie santuokinių ryšių nutraukimą ir galimai tam ruošėsi nuo 2011-11-12 šalių incidento parduotuvėje, nes kaip pati paaiškino, nuo to laiko ji pradėjo planuoti apie parduotuvės uždarymą ir patalpų pardavimą, tai patvirtina vėlesnis atsakovės elgesys parduodant parduotuvės patalpas: pinigų už parduotas parduotuvės patalpas pervedimas į būsimos marčios sąskaitą, o ne į savo ar sutuoktinio sąskaitą; prieš pat išsikraustant iš šeimos būsto, lenkimas ieškovą sudaryti santuokos metu įgyto gyvenamojo namo dovanojimo sutartį sūnui; išsikraustant iš namų, ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų neteisėtas paėmimas. Visa tai rodo nenorą atvirai, sąžiningai, nuoširdžiai spręsti problemas. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo gilinamasi į kito sutuoktinio lūkesčius, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abiejų šalių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (LR CK 3.27 str. 1 d.). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokinės pavardės (LR CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl gyvenimo skyrium pradžios

Ieškovas prašė padalinti turtą, kuris buvo įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, ir nurodė, kad atsakovė išsikraustė ir jį paliko 2012-10-12, tą datą jis gerai prisimena, nes buvo praėjusi savaitė po sūnaus vestuvių, jis dėl to patyrė stresą, ieškojo kur dingo atsakovė. Atsakovė tvirtina, kad paliko ieškovą 2012 m. lapkričio pradžioje. Kadangi teismas kitaip negali nustatyti šių aplinkybių kaip tik iš šalių paaiškinimų, liudininkai tikslesnių duomenų nenurodė, todėl įtikinamesni, išsamesni ir tikslesni, teismo nuomone, yra ieškovo paaiškinimai dėl gyvenimo skyrium pradžios ir aplinkybių, todėl nustatytina, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012-10-12 ir byloje dalijamas turtas bendrai įgytas iki šios datos, arba iki šios datos gautomis lėšomis (LR CK 3.127 str. 2 d.).

Dėl santuokinio turto padalijimo ir turtinių reikalavimų

Šalys prašo padalinti sekantį turtą ir prievoles viena kitai:

gyvenamąjį namą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 30989,34 Eur (107000 Lt), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato vidutinė rinkos vertė 463,39 Eur (1600 Lt), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato vidutinė rinkos vertė 608,20 Eur (2100 Lt), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato vidutinė rinkos vertė 382,30 Eur (1320 Lt), kitus statinius - kiemo statinius (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių vidutinė rinkos vertė 43,15 Eur (149 Lt), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), viso už 16243,19 Eur. Abi šalys turtą įvertino remiantis VĮ „Registrų centras“ įvertinimu, dėl šio turto vertės ginčo nėra. Ieškovas prašo gyvenamąjį namą padalinti kiekvienam po ½ dalį, atsakovė prašo gyvenamąjį namą priteisti jai, o atsakovui priteisti kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, motyvuodama, kad kitos gyvenamosios patalpos neturi, o su ieškovu gyventi vienuose namuose negali, nes jo bijo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (pvz., itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu). Šioje byloje nėra nustatytos aplinkybės, eliminuojančios galimybę padalyti namų valdą natūra, tuo labiau, kad nei viena iš šalių gyvenamajame name realiai negyvena, ieškovas gyvena kitame name ir neketina kraustytis į dalintiną gyvenamąjį namą. Atsakovės motyvas, kad ji ieškovo bijo nėra pagrįstas, nes bylos teisminio proceso metu pati prašė nustatyti terminą susitaikymui, tai paneigia tą aplinkybę, kad ji bijo ieškovo, todėl šalims gyvenamasis namas su priklausiniais dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį, atitinkamai kiekvienam priteisiant nekilnojamojo turto už 8121,59 Eur (LR CK 3.117 str.1 d.). butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 38,50 m², buto vidutinė rinkos vertė 2204,01 Eur (7610 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), 1/10 kitų statinių - kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas, šiukšlių dėžė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso vidutinė rinkos vertė 53,58 Eur (185 Lt), 1/10 dalies vidutinės rinkos vertė - 5,36 Eur (18,5 Lt), esančius adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16.80 kv.m., visos patalpos vidutinė rinkos vertė 195,78 Eur (676 Lt), esančią (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 25,40 m², visos patalpos vidutinė rinkos vertė 292,52 Eur (1010 Lt ), esantį (duomenys neskelbtini), iš viso už 2697,67 Eur. Abi šalys turtą įvertino remiantis VĮ „Registrų centras“ įvertinimu, dėl šio turto vertės ginčo nėra. Abi šalys butą prašo priteisti ieškovui, todėl šis šalių prašymas tenkintinas ir butas priteistinas ieškovui. Atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, priklauso piniginė kompensacija – 1348,83 Eur (LR CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).Ieškovas prašė dalinti mažaverčius nusidėvėjusius ir neįkainotus daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: virtuvėje esančius daiktus (mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, komodą), svetainėje esančius daiktus (minkštą kampinį, stalą su kėdėmis, pintą lentyną, dirbtinę palmę, dirbtinę eglutę, sofą-lovą, šviestuvus, dienines ir naktines užuolaidas, 3 karnizus), vonioje esančius daiktus (gyvatuką, sieninį veidrodį, žaliuzes), antrajame aukšte esančius daiktus (3 karnizus, elektrinį šildytuvą, roletus, šviestuvą, sekciją, užuolaidas, spintas, 3 kėdes, kavos staliuką), Taip pat kuro katilą “Kaunas”, esantį rūsyje 200 Eur vertės; 2,5 priekabas malkų, vienos priekabos vertė 173,77 Eur; 2027,34 Eur vertės paruoštą medieną. Atsakovė sutiko, kad ieškovo prašomi priteisti daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), išskyrus sofą-lovą ir mikro bangų krosnelę yra beverčiai ir neprieštaravo, kad jie būtų priteisti ieškovui, tačiau prašė dalinti sofą-lovą (45 Eur vertės), televizorių (175 Eur vertės), stiklinį žurnalinį staliuką (60 Eur vertės), kilpinį kilimą (90 Eur vertės), virtuvės stalą ir 4 kėdes (230 Eur vertės), virtuvės baldų komplektą (2000 Eur vertės), žoliapjovę (90 Eur vertės), krūmapjovę (200 Eur vertės), trimerį (200 Eur vertės), šaldytuvą (340 Eur vertės), mikrobangų krosnelę (30 Eur vertės), elektrinį pjūklą „Husgvarna" (300 Eur vertės), 10 vnt. kiaulių - bekonų (kiekvienas po 225 Eur vertė, 10 vnt. vertė - 2250 Eur), priteisiant šiuos daiktus ir gyvulius ieškovui. Taip pat prašė dalinti Automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m. pirmosios registracijos (230 Eur vertės), priteisiant jį ieškovui. Už ieškovui atitenkančius kilnojamuosius daiktus prašė jai priteisti kompensaciją. Kadangi nėra ginčo dėl daiktų, išskyrus sofą-lovą ir mikrobangų krosnelę, kuriuos ieškovas savo ieškinyje pinigine verte neįvertino ir prašo sau priteisti, šie daiktai priteistini ieškovui. Ieškovas nesutiko su atsakovės daiktų įvertinimu, be to paaiškino, kad krūmapjovės, trimerio, elektrinio pjūklo jis neturi, kiaulių taip pat neturi, šalims pradėjus gyventi skyrium jų neturėjo, nes paskutinę kiaulę papjovė sūnaus vestuvėms. Automobilį prašė pripažinti asmenine nuosavybę, nes jį įsigijo pradėjus gyventi skyrium. Ieškovas atliko turto vertinimą, iš kurio matyti (II t. , b. l. 101-113), kad prašomų padalinti virtuvės baldų vertė yra 500 Eur, stalo ir 4 kėdžių vertė 115 Eur, stiklinio staliuko vertė 15 Eur, žoliapjovės, televizoriaus ir šaldytuvo vertė yra 0 (nulis), nes daiktai morališkai pasenę. Iš atsakovės pateikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (II t., b. l. 69-77) matyti, kad nustatant ar yra malkų adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje rasta nedaug malkų, kiekis nenustatytas, tačiau matyti, kad yra paruoštos medienos, kurią ieškovas prašo sau priteisti. Atsakovė įvertino sofą lovą 45 Eur, mikrobangų krosnelę 30 Eur, atsakovas sakė, kad šie daiktai verti per puse mažiau. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, kad nenustatyta ar šalys turėjo krūmapjovę, trimerį, elektrinį pjūklą „Husgvarna“ ir ar šie daiktai buvo, šalims pradėjus gyventi skyrium, todėl šie daiktai išjungtini iš dalintinų daiktų sąrašo. Šalys nenustatė kiek yra likusių malkų ir kokia jų vertė, tačiau iš paminėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jų yra, todėl teismas jų neįvertina pinigine verte, tačiau priteisia ieškovui, nes atsakovė neprašė jų dalinti. Atsakovė prašė į dalintino turto masę įtraukti kilpinį kilimą, ieškovas teigė, kad tokio turto iš viso nėra, tačiau iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir nuotraukų prie jos (II t., b. l. 113), matyti, kad stiklinis staliukas stovi ant kilpinio kilimo, todėl kilimas įtrauktinas į dalintino turto masę, ta verte, kokią nurodė atsakovė - 90 Eur. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad šalims pradėjus gyventi skyrium pas atsakovą liko 10 kiaulių, todėl jos neįtrauktinos į dalintiną turtą. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m. pirmosios registracijos (230 Eur vertės), buvo įgytas greitai po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t. y. 2012-11-10 (II t., b. l. 114), kaip pats ieškovas paaiškino prie automobilio įsigijimo pridėjo lėšas, kurios buvo gautos pardavus šeimos automobilį, todėl automobilis pripažintinas jungtine bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinas. Šalys nesutaria dėl sofos-lovos ir mikro bangų krosnelės vertės, ieškovas šiuos daiktus priskyrė prie beverčių, todėl teismas atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo kriterijus šių daiktų vertę mažina per puse ir nustato, kad sofos lovos vertė yra 22,50 Eur, o mikrobangų krosnelės vertė yra – 15 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesutiko, kad jai būtų priteisti kilnojamieji daiktai ir visus prašė priteisti ieškovui, ieškovas tam nepriešataravo visi kilnojamieji daiktai priteistini ieškovui, o būtent: pinigine verte neįkainoti daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: dujinė viryklė, komoda, minkštas kampinis, stalas su kėdėmis, pinta lentyna, dirbtinė palmė, dirbtinė eglutė, šviestuvai, dieninės ir naktinės užuolaidos, 3 karnizai, gyvatukas sieninis veidrodis, žaliuzės, antrajame aukšte esantys daiktai: 3 karnizai, elektrinis šildytuvas, roletai, šviestuvas, sekcija, užuolaidos, spintos, 3 kėdės, kavos staliukas, rūsyje esantis kuro katilas “Kaunas”, 200 Eur vertės, malkos (neįvertintos pinigine verte), pagalbiniame pastate esanti paruošta mediene, kurios vertė 2027,34 Eur; sofa-lovą 22,50 Eur vertės, mikrobangų krosnelė 15 Eur vertės; daiktai esantys adresu (duomenys neskelbtini): televizorius (neįvertintas pinigine verte), šaldytuvas (neįvertintas pinigine verte) žoliapjovė (neįvertinta pinigine verte), kilpinis kilimas 90 Eur vertės, stiklinis žurnalinis staliukas 15 Eur vertės, virtuvės stalas ir 4 kėdė 115 Eur vertės, virtuvės baldai 500 Eur vertės; automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m. pirmosios registracijos 230 Eur vertės. Iš viso ieškovui priteistina kilnojamųjų daiktų už 3214,84 Eur. Atsakovei už ieškovui tenkančią kilnojamojo turto dalį priklauso iš ieškovo piniginė kompensacija – 1607.42 Eur sumai (LR CK 3.127 str. 3 d.)Šalys prašo padalinti šalių gyvenimo skyrium momentu O. A. vardu DNB banke buvusias santaupas, ginčo dėl šio reikalavimo nėra. Teismas nustatė, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012-10-12, todėl šiam laikotarpiui ieškovo sąskaitoje buvo 4585.29 Lt – 1328 Eur. 1328 Eur santaupos dalintinos, iš ieškovo priteisiant atsakovei 664 Eur (LR CK 3.88 str. 1 d., 3 p., 3.127 str. 2 d.).Šalys prašo pripažinti, kad asmeninę ieškovo nuosavybę - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagerino iš santuokinių lėšų, todėl pagerinimui išleistas lėšas prašė padalinti, priteisiant puse šių lėšų atsakovei. Ginčo tarp šalių, kad turtas buvo pagerintas nėra. Yra ginčas dėl pagerinimo vertės. Ieškovas pateikė turto vertinimo ataskaitą (II t., b. l. 61), iš kurios matyti, kad 2010 metais atlikto statybos-remonto rinkos vertė yra 9800 Eur. Atsakovė su šiuo vertinimu nesutiko, tačiau pati turto vertinimo neatliko. Teikė turimus kvitus ir lokalinę sąmatą (II t., b. l. 25-30), pagerinimą įvertino 16913,80 Eur. Pateikta lokalinė sąmata neatitinka įrodymams turto vertei pagrįsti keliamų reikalavimų, todėl nesant kitų įrodymų, bei atsižvelgiant į byloje dalyvavusių liudytojų parodymus, kad daugelį darbų jie padėjo atlikti draugiškai, teismas remiasi pareikta turto vertinimo ataskaita ir nustato, kad ieškovui asmenine nuosavybe priklausantis namas buvo pagerintas suoktinių bendromis lėšomis 9800 Eur sumai. Kadangi pagerintu turtu naudojasi ieškovas, atsakovei priteistina pusė šios pagerinimo vertės, t. y. 4900 Eur (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 3.98 str.).Šalys prašo padalinti UAB „Telšių viešbutis“ atsakovei R. A. sumokėtas pinigines lėšas už plastikinius langus 4268,92 Lt, t. y. - 1236 Eur. Tarp šalių dėl šio reikalavimo patenkinimo ginčo nėra, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina puse šios sumos – 618 Eur (LR CK 3.88 str. 1 d., 1 p.).Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 379,50 Eur už atsakovės sumokėtą 759 Eur skolą kreditoriams, susidariusią dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovas šioje dalyje su priešieškiniu sutinka, ginčo nėra, todėl iš ieškovo atsakovei priteisina 379,50 Eur skola už sumokėtus mokesčius (LR CK 3.109 str. 1 d. 2 p.).Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės laikotarpiu prieš pat pradedant gyventi šalims skyrium gautas ir nuslėptas nuo ieškovo pinigines lėšas už D. B. parduotas parduotuvės patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, motyvuodama, kad parduotuvė buvo parduota už 30000 Lt, iš jų 5000 Lt gavo ieškovas, likusieji 25000 Lt buvo pervesti į marčios sąskaitą. Iš jų 1000 Lt padovanojo vaikams vestuvėsm, 5000 Lt davė vaikams ir taip prisidėjo prie vestuvių, dar 15000 Lt davė vaikams kaip skolą sūnui O. A. už darbą prie parduotuvės remonto. Be to, patalpos buvo parduotos ir pinigai gauti ir išleisti dar jiems gyvenant kartu su ieškovo žinia, todėl šis reikalavimas neturi būti nagrinėtinas. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus į liudytojų D. B. ir V. A. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus (pirkimo pardavimo sutartį, ranpinigių raštelį), darytina išvada, kad parduotuvės patalpos buvo parduotos ne už 30000 Lt, bet už 60000 Lt. Kaip paaiškino liudytoja D. B. parduotuvės patalpas pirko dviem etapais, nes paaiškėjo, jog dalis parduotuvės patalpų atsakovė nebuvo įregistravusi savo vardu ir ji sumokėjusi atsakovei 5000 Lt rankpinigių pasirašė sutartį su ankstesniais savininkais J., o atsakovei sumokėjo 25000 Lt. Po atsakovės patirtų sužalojimų, sutartį kitai parduotuvės pastato daliai pasirašė ligoninėje ir ten sumokėjo grynais 5000 Lt, o į V. A. sąskaitą pervedė 25000 Lt. Šiais liudytojos paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, jų nepaneigė ir atsakovė, taip pat pripažino, kad rankpinigių sutartis yra jos pasirašyta. Tai paneigia pačios atsakovės paaiškinimus, kad visos parduotuvės patalpos buvo parduotos tik už 30000 Lt, nes jau rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad buvo sumokėta 35000 Lt. Tokiu būdu laikytina įrodytu, kad parduotuvės patalpos buvo parduotos už 60000 Lt. Nors atsakovė tvirtino, kad pinigai buvo išleisti gyvenat santuokoje su ieškovo žinia, tačiau šie jos paaiškinimai prieštaringi, nes pati atsakovė duodama pirminius paaiškinimus pripažino, kad ieškovas prie sūnaus vestuvių ir dovanos neprisidėjo, o parduotuvės patalpas remontavo svetimi žmonės ir jos sesers vyras, byloje nėra jokių duomenų, kad sūnus atliko parduotuvės remontą už 15000 Lt. Iš viso byloje nėra jokių duomenų, kur atsakovė panaudojo 30000 Lt, gautus ir D. B., pasirašant sutartį su J. Kadangi parduotuvės patalpos buvo parduotos 2012 m. rugsėjo mėnesį, o nuo 2012 m. spalio 12 d. šalys jau gyveno skyrium, iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas iš viso nežinojo už kiek parduotuvės patalpos buvo parduotos, buvo įsitikinęs, kad už 5000 Lt, kuriuos jam sumokėjo pasirašant sutartį, nes ši suma buvo įrašytas sutartyje, todėl pripažintina, kad gautos piniginės lėšos - 60 000 Lt iki pradedant gyventi skyrium, turi būti padalintos. Ieškovas iš šios sumos gavo 5000 Lt, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisina 25000 Lt - 7240,50 Eur (LR CK 3.88 str. 1 d., 1 p.). Ieškovas prašo pripažinti asmeninėmis lėšomis pinigines lėšas 15000 Lt, kurios laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 buvo pervestos iš jo sąskaitos į atsakovės sąskaitą ir priteisti iš atsakovės šias lėšas ieškovui, kaip neteisėtai paimtas. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, motyvuodama, kad ieškovas per tokį trumpą laiką nuo jų gyvenimo skyrium pradžios negalėjo sukaupti tokių lėšų, todėl jos turi būti pripažintos jungtine bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir padalintos. Iš 2015-04-17 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo (II t., b.l. 115-118) matyti, kad atsakovė buvo pripažinta kalta dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo ir panaudojimo finansinėms operacijosm inicijuoti. Iš “Swedbank” AB pažymos (I t., b. l. 142) matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 iš ieškovo sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 15000 Lt, t. y. 4344,30 Eur. Kaip jau buvo paminėta šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012 m. spalio 12 d. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad šiam laikotarpiui jo sąskaitos likutis buvo 4585,29 Lt. Pinigines lėšas atsakovė iš tos pačios sąskaitos pervedė praėjus ne mėnesiui ar dviems mėnesiams, bet beveik metams nuo jų gyvenimo skyrium pradžios, todėl šios lėšos negali būti laikomos sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Šios piniginės lėšos – 4344,30 Eur, pripažintinos asmenine ieškovo nuosavybe ir priteistinos iš atsakovės (LR CK 3.89 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).Tokiu būdu iš ieškovo atsakovei iš viso turi būti priteista piniginių kompensacijų už tenkančią didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, santaupas, turto pagerinimą, sumokėtus mokesčus - 12456,65 Eur (1348,83 + 1607,42 + 664 + 4900 + 379,50 = 8899,75 Eur). Iš atsakovės ieškovui turi būti priteista piniginių kompensacijų už gautas pinigines lėšas iš UAB “Telšių viešbutis”, pinigines lėšas gautas iš D. B. pardavus parduotuvės patalpas, už paimtas asmenines ieškovo pinigines lėšas, iš viso - 12202,80 Eur (618 + 7240,50 + 4344,30 = 12202,80 Eur). Teismas paaiškina, kad įskaičius priteistas kompensacijas, galutiniame rezultate, atsakovė ieškovei turi sumokėti 3303,05 Eur piniginę kompensaciją (12202,80 – 8899,75 = 3303,05).

Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies. Atsakovė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atsiėmė. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo žyminį mokestį iš dalies – 145 Eur. Dalinat santuokos metu įgytą turtą, šalims priteista turto kiekvienai už 29505,34 Eur, todėl iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis dėl santuokinio turto padalijimo 885,16 Eur. Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo žyminį mokestį 2948 Lt, kas sudaro 854 Eur, todėl iš atsakovės priteistina nesumokėto žyminio mokesčio dalis dėl santuokinio turto padalijimo – 72 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidas (II t., b. l. 98). Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 829 Eur atstovavimo išlaidas (I t., b. l. 48-49, b. l., 90-91; II t., b. l., 64-65). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 90 procentų tenkinti ieškovo turtiniai reikalavimai laikytina, kad ieškinys tenkintas 90 procentųs, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 450 Eur, iš ieškovo atsakovei 83 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaitant šalių priešpriešinius mokėjimus, iš atsakovės priteistina ieškovui 367 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Iš šalių priteistinos proceso išlaidos 7,94 Eur į valstybės pajamas (iš kiekvieno po 3,97 Eur) (LR CPK 88 str. 1 d., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti atsakovės R. A. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir priešieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes A., A.

O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti: nekilnojamąjį turtą - ½ gyvenamojo namo su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras gyvenamojo namo plotas 209,13 m2, viso namo vidutinė rinkos vertė 30989,34 Eur (107000 Lt), ½ pastato- garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vidutinė rinkos vertė 463,39 Eur (1600 Lt), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vidutinė rinkos vertė 608,20 Eur (2100 Lt), ½ pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vidutinė rinkos vertė 382,30 Eur (1320 Lt), ½ kitų statinių- kiemo statinių (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visų kiemo statinių vidutinė rinkos vertė 43,15 Eur (149 Lt), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso už 16243,19 Eur; butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 38,50 m², viso buto vidutinė rinkos vertė 2204,01 Eur (7610 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), 1/10 kitų statinių- kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, šiukšlių dėžė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso vidutinė rinkos vertė 53,58 Eur (185 Lt), 1/10 dalies vidutinė rinkos vertė - 5,36 Eur (18,5 Lt), esančių adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16.80 kv.m., visos patalpos vidutinė rinkos vertė 195,78 Eur (676 Lt), esančią (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas -tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 25,40 m², visos patalpos vidutinė rinkos vertė 292,52 Eur (1010 Lt ), esantį (duomenys neskelbtini), iš viso už 2697,67 Eur; kilnojamuosius daiktus: pinigine verte neįkainotus daiktus, esančius adresu, (duomenys neskelbtini) - dujinę viryklę, komodą, minkštą kampinį, stalą su kėdėmis, pintą lentyną, dirbtinę palmę, dirbtinę eglutę, šviestuvus, dienines ir naktines užuolaidas, 3 karnizus, gyvatuką sieninį veidrodį, žaliuzes, antrajame aukšte esančius daiktus - 3 karnizus, elektrinį šildytuvą, roletus, šviestuvą, sekciją, užuolaidas, spintas, 3 kėdes, kavos staliuką, rūsyje esantį kuro katilą “Kaunas” 200 Eur vertės, malkas (neįvertintas pinigine verte), pagalbiniame pastate esančią paruoštą medieną, kurios vertė 2027,34 Eur; sofa-lovą 22,50 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 15 Eur vertės; daiktus esančius adresu (duomenys neskelbtini): televizorių (neįvertintas pinigine verte), šaldytuvą (neįvertintas pinigine verte) žoliapjovę (neįvertinta pinigine verte), kilpinį kilimą 90 Eur vertės, stiklinį žurnalinį staliuką 15 Eur vertės, virtuvės stalą ir 4 kėdes 115 Eur vertės, virtuvės baldus 500 Eur vertės; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m. pirmosios registracijos 230 Eur vertės. Iš viso ieškovui priteistina kilnojamųjų daiktų už 3214,84 Eur.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai 618 Eur, UAB „Telšių viešbutis“ atsakovei R. A. sumokėtas pinigines lėšas už plastikinius langus.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai 7240,50 Eur (25000 Lt), už D. B. parduotas parduotuvės patalpas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti pinigines lėšas 4344,30 Eur (15000 Lt), kurios laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 buvo pervestos iš ieškovo sąskaitos į atsakovės sąskaitą, ieškovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis lėšomis ir priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4344,30 Eur ieškovo naudai.

Likusioje dalyje patikslintus ieškinius atmesti.

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti: nekilnojamąjį turtą - ½ gyvenamojo namo su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras gyvenamojo namo plotas 209,13 m2, viso namo vidutinė rinkos vertė 30989,34 Eur (107000 Lt), ½ pastato- garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vidutinė rinkos vertė 463,39 Eur (1600 Lt), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vidutinė rinkos vertė 608,20 Eur (2100 Lt), ½ pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vidutinė rinkos vertė 382,30 Eur (1320 Lt), ½ kitų statinių- kiemo statinių (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visų kiemo statinių vidutinė rinkos vertė 43,15 Eur (149 Lt), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso už 16243,19 Eur.

Iš O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį piniginę kompensaciją – 1348,83 Eur, už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį piniginę kompensaciją – 1607,42 Eur.

Priteisti iš ieškovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį O. A. vardu DNB banke buvusių santaupų iki gyvenimo skyrium pradžios - 664 Eur.

Priteisti iš ieškovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 379,50 Eur skolą už sumokėtus mokesčius.

Pripažinti, kad asmeninę ieškovo nuosavybę - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys pagerino 9800 eurais iš santuokinių lėšų, ir priteisti iš ieškovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį šių pagerinimo lėšų, t. y. 4900 Eur.

Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 885,16 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 3,97 Eur proceso išlaidas (įmokos kodas 5660) į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 3,97 Eur proceso išlaidas (įmokos kodas 5660) į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 367 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.