- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-15869-615/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08293-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- Š. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., R. K., VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Š. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Š., R. K., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė tėvo G. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime (el. b. l. 1–2) nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėtis G. Š.. Palikėjas testamento nebuvo surašęs. Kiti įstatyminiai įpėdiniai yra sesuo R. K. ir mama D. Š..
1.2. Tėvai ir seneliai buvo susitarę, jog senelių butas ateityje bus perduotas sesei R. K., o pareiškėjos nuosavybėn pereis tėvų butas adresu (duomenys neskelbtini). Tėčiui G. Š. mirus, mama pasiūlė pradėti tėčio dalies valdymą. Pareiškėja su tokiu pasiūlymu sutiko, jos sesuo taip pat jam pritarė. Todėl po tėčio mirties savo dalį mokesčių visada mokėjo pati pareiškėja. Iki šiol pareiškėja gyvena paveldėtame bute, moka mokesčius, remontuoja jį ir prižiūri, čia gyvena ir pareiškėjos sūnus bei sutuoktinis.
1.3. Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, tačiau po tėčio mirties faktiniu turto valdymu perėmė jam priklausiusį turtą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 53–54) nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie palikėjų palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
3. Suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 59–60) su pareiškimu sutiko visiškai, pareiškėjos pareiškimą prašė patenkinti. Nurodė, kad yra pareiškėjos mama. Dar esant gyvam sutuoktiniui, kartu su tėvais susitarė, kad senelių butą paveldės R. K., o jos ir sutuoktinio butą paveldės Š. J.. Mirus sutuoktiniui ji pasiūlė dukrai Š. J. priimti ir valdyti tėvo palikimo dalį. Dukra pasiūlymą priėmė, po tėčio mirties liko bute gyventi, mokėjo mokesčius, juo rūpinosi. Bute taip pat gyvena dukters sutuoktinis ir vaikas.
4. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 57–58) ir teismo posėdyje su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad yra pareiškėjos sesuo. Po tėčio mirties pareiškėja liko gyventi tėvų bute, juo naudojosi, mokėjo mokesčius. Jokių ginčų dėl turto nebuvo, palikimą priėmė pareiškėja.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Mirus tėčiui priėmė jo palikimą, nes šeimoje taip buvo susitarę. Jokių ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra.
6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą ir jame nurodytas aplinkybes palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra G. Š. dukra (el. b. l. 5). G. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 3). Po G. Š. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. b. l. 10). Santuokoje G. Š. ir D. Š. 1992 m. rugpjūčio 6 d. įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4, 12). Šeimoje buvo susitarta, kad seneliai savo butą perleis R. K., o pareiškėjos nuosavybėn pereis tėvų butas adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27–34). G. Š. mirus, suinteresuotas asmuo pasiūlė pareiškėjai pradėti tėčio dalies valdymą. Pareiškėja su tokiu pasiūlymu sutiko, turėjo savo pajamų, todėl mokėjo mokesčius, rūpinosi butu (el. b. l. 14–24). Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime, suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja priėmė G. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
11. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja priėmė tėčio G. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo tėčio G. Š. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėčio G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.