- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- e2-897-675/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00569-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- R. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo bei kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. M. 1200 Eur skolos už a/m R. M. v/n (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad 2012 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį perdavė automobilį R. M. v/n (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., su kuriuo žodžiu buvo sutarę, kad atsakovas šį automobilį parduos Ukrainoje. 2013 metų lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, matydama ginče civilinius santykius. Atsakovas teisme parengiamojo posėdžio metu pripažino, jog automobilį R. M. pardavė š.m. pavasarį, tačiau pinigų už automobilį ieškovui nėra atidavęs. Ekspertai yra įvertinę automobilį 1200 Eur. Todėl tokia suma atsakovas ir vertina jam padarytą žalą. Ieškovas yra automobilio savininkas, tačiau automobilis jau yra išregistruotas iš Regitros duomenų bazės. Byloje nėra duomenų, ir atsakovas teismui negali pateikti duomenų, kad jis būtų sumokėjęs ieškovui už automobilį 1458,58 Eur (5000 Lt) ar grąžinęs ieškovui jam priklausantį automobilį, todėl ieškovo reikalavimas išreikalauti jam priklausantį automobilį iš atsakovo neteisėto valdymo, o nesant galimybės grąžinti automobilio dėl jo sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo – priteisti iš atsakovo negrąžinto turto vertę – 1200 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ( CK 6.63 str., 4.95 str.). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog atsakovas pardavė automobilį, iš atsakovo priteistina jo rinkos vertė t.y. 1200,00 Eur. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Ieškovas S. V ir jo atstovas advokato padėjėjas K. J. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė. Paaiškino 2012 metais gruodžio mėn atsakovo paprašė parduoti mašiną Ukrainoje. Atsivežė atsakovą, kuris sakė, kad atsakovas gaus 3000 dolerių (apie 7000 Lt) o gal mažiau. Kai praėjo metai, ieškovas pradėjo klausinėti atsakovo apie mašiną, šis pasakė, kad automašina Ukrainoje sugedusi. Maždaug po dviejų metų su atsakovu ieškovas nupirko automobiliui siurblį, nes atsakovas nurodė, kad sugedo būtent siurblys, atsakovas paėmė detalę, mokėjo abu per pusę po 30 Eur. Ieškovas klausė kur automobilis, atsakovas nurodė, kad automobilis Ukrainoje. Apie pardavimą nieko nesakė. Ieškovas pinigų negavo. Į policiją kreipėsi tada, kai perrašius valdymo teisę atsakovui, pasirodė, kad teisę valdyti automobilį perrašė V. B.. Tuomet atsakovui perdavė ir visus automobilio dokumentus, techninį pasą, draudimo polisą. Ieškovas bandė parsivaryti automobilį, atvyko pas atsakovą su tralu, tačiau atsakovo nerado. Tralą valdo ieškovo kaimynas ir būtų jam padėjęs.
Atsiliepimas
A. R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad visų pirma turi būti taikoma CK 6.237 str. materialinė teisinė norma. Tarp atsakovo ir ieškovo 2012 m. pabaigoje buvo sudaryta žodinė automobilio R. M. v/n (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo. Įstatymas nenumatė , kad sutartis turi būti rašytinė. Ieškovas žinojo, kad atsakovas varinėja automobilius į Ukrainą pardavimui detalėmis, nes ukrainiečiai taip perka automobilius. Atsakovas nenorėjo sutikti su tokiu ieškovo noru. Ieškovui buvo paaiškinta, kad atsakovui reikės benzinui apie 86,88 Eur (300 Lt). Buvo sutarta automobilio pardavimo kaina 724,05 Eur (2500 Lt). Ieškovas ieškinyje nenurodė už kokią sumą atsakovas turėjo parduoti automobilį. Automobilį į Ukrainą nuvaryti padėjo V. B.. P. K. subyrėjo automobilio variklio turbina, važiuoti toliau juo tapo neįmanoma. Pagal CK 6.233 str. nurodyta, kad jei asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir atitiko pastarojo interesus, tai visos prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Todėl iš karto informavo apie automobilio gedimą ieškovą, tačiau ieškovas automobilį remontuoti atsisakė, pardėjo reikalauti pinigų 1448,10 Eur-2027,34 Eur (5000 Lt-7000 Lt) , nors buvo sutarta 724,05 Eur (2500 Lt) kaina. Ieškovui buvo paaiškinta, kad ši istorija jau užsitęsė seniai. Kiek ieškovas turėjo išlaidų (benzinas, maistas), mano, kad jis yra apgautas. CK 6.327 str. 1 d. nurodyta, kad parduodamo daikto kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų-įprastus reikalavimus. Ieškovas pažeidė sutarties vykdymo principą. Paaiškėjo, kad ieškovas yra išgeriantis žmogus, todėl 2015 m. jis pradėjo lankytis atsakovo garaže ir prašyti duoti jam po keliolika eurų. Visų eurų iš karto neėmė aiškindamas, kad pragers. Per kelis kartus ieškovas jam davė 100 Eur, tai matė skulptorius R. R.. Kai būdavo girtas sutikdavo su 450 Eur suma nes automobilis buvo parduotas detalėms, o kai išsiblaivydavo, reikalaudavo 700 Eur. Atskaičius patirtas išlaidas už sugedusio automobilio detalių pardavimą, turėtas transporto išlaidas, tralo paiešką , pasirūpinimą automobilio apsauga, sutinka ieškovui grąžinti 200 Eur. Perduodant automobilį pardavimui nebuvo perduota eksperto išvada, nes jokios apžiūros nebuvo atlikta. Atsakovas nurodė, kad buvo sutarta automobilį parduoti Ukrainoje už 724,05 Eur (2500 Lt) , tai buvo 2013 m. pradžia, atskaičius atsakovo turėtas išlaidas , ieškovui būtų grąžinęs pinigus, jeigu automobilis nebūtų subyrėjęs nepataisomai. Jokio piktnaudžiavimo iš atsakovo pusės nėra. Atsakovas buvo nesąžiningas, jis žinojo, kad automobilis nepataisomas, todėl siekė išvaryti automobilį iš Lietuvos ir parduoti jį Ukrainoje. Turi būti taikoma CK 6.212 str. 3 d. (nenugalima jėga). Atsakovas ieškovui iš karto pranešė apie automobilio subyrėjimą, tačiau ieškovas nereagavo, slapstėsi.
Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovą ieškovas atsivežė į garažus, norėjo gauti už mašiną 2027,34 Eur (7000 Lt), ką jis buvo nurodęs savo skelbime. Atsakovas pasakė, kad jo automobilio pardavimo kaina yra nereali. Ieškovas kainą nuleido iki 1448,1 Eur (5000 Lt). Atsakovas paaiškino kad pasidomės tokių automobilių kainomis, pasidomėjus jis pamatė, kad pati pigiausia tokių metų skelbimuose esanti mašina yra 810,93 Eur (2800 Lt). Atsakovas tos mašinos neėmė. Po to ieškovas pakvietė į pirtį, po pirties vėl siūlė pirkti automobilį, bet atsakovas nesutiko. Po to vėl bendraujant ieškovas atsakovo prašė, kad šis mašiną nuvarytų į Ukrainą parduoti, ir sutarė, kad atsakovas gaus pinigus už automobilio nuvarymą ir pardavimą, o parduos už kiek išeis. Atsakovas pasakė, kad daugiau kaip 724,05 Eur (2500 Lt) už automobilį negaus. Atsakovas automobilio iš ieškovo nepirko o tik nuvarė jį į Ukrainą parduoti. Kadangi atsakovas jau turėjo nusipirkęs mašiną, tai nuvykus į Regitrą automobilio valdytoja įrašė jam pažįstamą merginą V. B., kuri ir vairavo automobilį. Prie pat Kijevo automobilis sugedo. Tik grįžęs jis pasakė ieškovui, kad sugedo mašina, reikia keisti turbiną. Šiais metais nupirko turbiną. Dabar automobilis yra parduotas šių metų pavasarį, gavo 500 dolerių, tačiau ieškovas tuo metu baliavojo ir sakė, kad jam iš karto visų pinigų neduotų, nes nieko nebeliks. Atsakovas davė ieškovui per keletą kartų po 10 eurų ir daugiau, atsakovas nurodė, kad susidarė 100 eurų suma. R. R. matė, porą kartų kai atsakovas davė jam po 20 Eurų. Atsakovas turi pirkimo pardavimo sutartį, tačiau prie bylos nepridėjo. 500 dolerių yra 450 eurų, todėl atsakovas skolingas ieškovui 350 eurų.
Liudytojas V.M. G. teisme paliudijo, kad ieškovas automobilį R. M. laikė pas liudytoją garaže. Atsakovas sakė, kad važiuos į Ukrainą automobilio parduoti ir vyko svarstymai gal gaus 3000 dolerių o gal ir negaus. Po to atsakovas su automobiliu išvažiavo, daugiau apie šį įvykį žino iš ieškovo pasakojimo.
Liudytojas R. R. teisme paliudijo, kad atsakovas lankėsi liudytojo garaže. Ieškovui S. V. atėjus į jo garažą matė kaip ieškovas su atsakovu kalbėjosi, atsakovas ieškovui davė kažkiek pinigų, kiek tiksliai nematė. Ieškovui išėjus paklausė atsakovo kas per reikalai, atsakovas papasakojo apie automobilį. Kitą rytą ieškovas atėjo pas atsakovą į namus, liudytojas padėjo montuoti laiptus, ir šis ieškovui vėl davė pinigų, liudytojo manymu ar 20 eurų, jis matė, kad pinigas ne raudonas bet nedaug, skolos raštelių nerašė. Liudytojui paklausus atsakovo už ką tu jam duodi pinigų, šis pasakė, kad skolingas už mašiną. Tai vyko šių metų pavasarį, jokių raštelių atsakovas nerašė. Kokią iš viso sumą atsakovas yra perdavęs ieškovui nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilis R. M. v/n (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovo S. V. vardu. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemonės išregistravimą matyti, kad automobilis R. M. v/n (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 29 d. automatiškai išregistruotas pagal motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.12 p. Iš išvados apie transporto priemonės rinkos vertę Nr. 15/02-03RV (vertinimo data 2015-02-24) matyti, kad automobilio R. M. v/n (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, variklio darbinis tūris 1870, rinkos vertė :1200 eurų.
Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nrt. 3K-3-288/2010, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016).
CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir ieškovo atstovo, liudytojų paaiškinimus, nustatė, kad ieškovas S. V. 2012 m. žiemą perdavė atsakovui R. M. automobilį R. M. v/n (duomenys neskelbtini), transporto registracijos liudijimą, raktelius. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovas R. M. užsiima automobilių pardavimo verslu Ukrainoje. Ieškovas S. V. ir atsakovas R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė skirtingas pinigų sumas, už automobilį. Ieškovas nurodė, kad tikėjosi gauti 3000 dolerių (7000,00 Lt) o gal šiek tiek mažiau. Atsakovas nurodo, kad buvo tariamasi dėl daug mažesnės sumos, tuo metu atsakovas ieškovui aiškino, kad didesnės sumos kaip 724,05 Eur (2500 Lt) ieškovas negaus. Atsakovas automobilio iš ieškovo nepirko o tik nuvarė jį į Ukrainą parduoti. Kadangi atsakovas jau turėjo nusipirkęs automobilį, tai nuvykus į VĮ „Regitra“ automobilio valdytoja įrašė jam pažįstamą merginą V. B., kuri ir vairavo automobilį. Prie pat Kijevo automobilis sugedo. Tik grįžęs jis pasakė ieškovui, kad sugedo mašina, reikia keisti turbiną. 2016 metais nupirko turbiną. 2016 metų pavasarį automobilis parduotas už 500 dolerių (450 eurų). Nors atsakovas sakė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis Ukrainoje buvo sudaryta, ir turi ją namuose, tačiau teismui nebuvo ji pateikta. Todėl manytina, kad automobilio vertę atitinka išvadoje apie transporto priemonės rinkos vertę Nr. 15/02-03RV nurodyta automobilio R. M. v/n (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, variklio darbinis tūris 1870, rinkos vertė :1200 eurų.
Nors atsakovas nurodė, kad davė ieškovui 100 eurų, tačiau skolos raštelio nepateikė, liudytojo R. R. parodymais nustatytas faktas, kad atsakovas R. M. du kartus davė ieškovui S. V. pinigų, tačiau nei kokiu tikslu nei kokias tikslias sumas davė atsakovas ieškovui liudytojas nepatvirtino, apie tai žino tik iš atsakovo pasakojimų, todėl atsakovo motyvai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Sandorių formos nesilaikymo teisinės pasekmės įtvirtintos CK 1.93 straipsnyje. Konkrečiai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Atsižvelgiant į išdėstytą, be to, remiantis įrodymų tikėtinumo pusiausvyros taisykle, darytina išvada, kad yra pagrindas labiau tikėti, jog šalys buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį, konstatuotina, kad šalys sutartį sudarė žodžiu.
CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Šalių pareiga tinkamai vykdyti savo prisiimtas prievoles įtvirtinta ir kituose CK straipsniuose, pvz., 6.344 straipsnio 1 dalyje ir kt.
Remiantis tuo kas išdėstyta iš atsakovo R. M. priteistina 1200 eurų ieškovui S. V. už parduotą automobilį R. M. v/n (duomenys neskelbtini).
Dėl palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą (1200 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas. Tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-03-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, tai reiškia, jog ieškovui priklauso 100 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui priteistina 31,60 Eur turėtų žyminio mokesčio išlaidų bei 370 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 401,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos nepriteistinos iš atsakovo nes suma neviršija teisės aktais nustatytą minimalią sumą, kuri gali būti priteisiama (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) skolos už parduotą automobilį, 5(penkis) proc. palūkanų už priteistą sumą (1200,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-03-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 401,60 Eur (keturis šimtus vieną eurą 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.