- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 2YT-3610-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00218-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priėmė savo sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti. Nurodė, kad jos tėvai J. K. ir V. (V.) K. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) jiems nuosavybės teise priklausančiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su šuliniu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo įsigyti J. K. ir V. K. santuokos metu ir priklauso jiems sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. K., po jo mirties J. K., jo sutuoktinė ir pareiškėjos motina, faktiškai priėmė jo palikimą, kadangi liko gyventi minėtame name, remontavo jį, mokėjo mokesčius. Pažymėjo, kad J. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo mirus jos sutuoktiniui V. K., kadangi namas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas jos vardu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. K., po jos mirties ji (pareiškėja) palikimą priėmė, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teises liudijimą visam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), išaiškino, kad gyvenamasis namas su žemės sklypu yra įsigytas J. K. ir V. K. santuokos metu, todėl priklausė jiems sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise, t. y., kiekvienam po ½ dalį, o kadangi praleistas palikimo priėmimo terminas po jos tėvo V. K. mirties (duomenys neskelbtini), notarė rekomendavo kreiptis į teismą nustatyti juridinį faktą, kas priėmė palikimą po V. K. mirties. Nurodė, kad po V. K. mirties jo palikimą - ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jo sutuoktinė J. K.. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas, jog įformintų palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvų J. K. ir V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra pareiškėja R. R. (iki santuokos – K.). Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė, pareiškėjos motina, J. K. – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarė Ž. B. atsisakė pradėti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui V. K.. Po sutuoktinio V. K. mirties J. K. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinio paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėja patvirtino, kad J. K. pradėjo mirusio sutuoktinio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl J. K. teisės paveldėti savo sutuoktinio V. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad J. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po savo sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos R. R. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. (V.) K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos R. R. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.