Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dionas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Draugo petys“, apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-803-758/2016 pagal ieškovės BUAB „Dionas“ ieškinį atsakovei UAB „Nimetus dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės BUAB „Dionas“ ieškinys tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8 472,50 Eur skolą, 581,73 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. šalių sudarytą Rangos sutartį Nr. V-2013/09/16. Vengdama įvykdyti prievolę 2015 m. kovo 17 d. pateikė juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, tačiau nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d., ir po šios datos atlikti įskaitymus draudžiama. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad PVM sąskaitos faktūros ieškovei išrašytos, pastarajai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir remiantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus 2015 m. kovo 25 d. ieškovei pervestas 29,96 Eur likutis.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakovė UAB „Nimetus“ (rangovė) ir UAB „Dionas“ (subrangovė) sudarė Rangos sutartį Nr. V-2013/09/16. Sutartimi UAB „Dionas“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atsakovės pateiktą techninę specifikaciją atlikti Sporto zonos modernizavimo ir aktyvaus poilsio zonos sukūrimo Visagino ežero pakrantėje, atnaujinant infrastruktūrą bei sutvarkant viešąsias erdves, rekonstrukcijos ir įrengimo darbus. Bendra sutarties kaina 209 212,81 Eur (722 370 Lt). UAB „Dionas“ statybos rangos darbus pagal sutartį atliko, šalių ginčo dėl to nėra. Visus iš UAB „Dionas“ gautas ir jai 2014 metais išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, atliktus mokėjimus patvirtina atsakovės sudarytas registras, pagal kurį 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola UAB „Dionas“ sudaro 7 183,52 Eur (24 803,26 Lt). 2015 m. sausio 2 d. atsakovė priėmė UAB „Dionas“ atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 20150101 734,65 Eur sumai, Nr. 20150102 584,35 Eur sumai. 2015 m. kovo 25 d. atsakovė pervedė ieškovei 29,96 Eur sumą. Už UAB „Dionas“ pagal sutartį atliktus darbus likusi neapmokėta suma sudaro 8 472,50 Eur.Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinė byla B2-767-280/2014) UAB „Dionas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d. 2015 m. kovo 12 d. antstolis S. O. Grašys priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0168/15/00288 Dėl UAB „Dionas“ piniginių lėšų arešto, kuriuo areštavo UAB „Dionas“ 8 502,46 Eur pinigines lėšas, esančias pas atsakovę. 2015 m. kovo 17 d. ieškovė gavo iš atsakovės 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą NMT Nr. 000869/1 3 872,81 Eur sumai, išrašytą pagal sutarties 3.1 punktą, ir 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą NMT Nr. 000870/1 4 599,74 Eur sumai, išrašytą pagal sutarties 8.1., 8.2., 8.3., 8.7. punktus, ką patvirtina ieškovės pateiktas Gaunamų dokumentų registracijos išrašas.Atsakovė UAB „Nimetus“ teigia, kad atliko įskaitymą pagal prieš tai minėtas 2015 m. vasario 27 d. ieškovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir nėra skolinga ieškovei. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Esant reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat šalis reiškia nesutikimą su įskaitymu, teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).Atsakovė, remdamasi sutarties 3.1. punkto pagrindu, padarė rangos mokesčio išskaitymą 2 procentus nuo bendros sutarties ir išrašė ieškovei sąskaitą PVM sąskaita - faktūrą NMT Nr. 000869/1 3 872,81 Eur sumai. Remdamasi tuo, kad UAB „Dionas“ nevykdė sutarties 8.1. punkto, 8.3. punkto, atsakovė pati sudarė draudimo sutartis dėl statybos objekto draudimo ir 8.7. punkto pagrindu ieškovei išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 000870/1 4 599,74 Eur sumai. Atsakovė, prievolės įvykdymui už atsakovę pagrįsti, pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimo PZULT Nr. 1623401, Statybinių rizikų draudimo poliso PZULT Nr. 1612200, mokėjimo nurodymų draudikui kopijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijime PZULT Nr. 1623401 nurodytas draudimo objektas – 2013 m. rugsėjo 1 d. Rangos sutartis Nr. 1147 „Sporto zonos modernizavimo ir aktyvaus poilsio zonos sukūrimo Visagino ežero pakrantėje, atnaujinant infrastruktūrą bei sutvarkant viešąsias erdves, rekonstrukcijos ir įrengimo darbus“ ir šios sutarties 2013 m. spalio 22 d. susitarimas, t. y. sutarties objektas yra kita sutartis, nei kad šioje byloje sprendžiamas ginčas. Statybinių rizikų draudimo polise PZULT Nr. 1612200 nurodytas tik sutarties (statybos) pavadinimas „Sporto zonos modernizavimas ir aktyvaus poilsio zonos sukūrimas Visagino ežero pakrantėje, atnaujinant infrastruktūrą bei sutvarkant viešąsias erdves“, nenurodant sutarties numerio ir datos. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės pateikti įrodymai, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad atsakovė įvykdė prievolę už ieškovę būtent pagal sutartį, iš kurios kilęs šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas.Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pagal sutarties 8.7. punkto nuostatas, draudimo įmokų suma turėjo būti atimama iš artimiausių mokėjimų. O pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose. Atsakovės sudarytame registre iki 2014 m. gruodžio 31 d. nėra įtraukta draudimo įmokų sumų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė už ieškovę atliko prievoles pagal sutartį ir turėjo teisę sumažinti 4 599,74 Eur mokėtiną sumą.Pažymėtina, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, kurio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-591/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013). Nors pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmus vertino kaip tinkamą prievolės vykdymą pagal sutartį ir nepažeidžiančius Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Atsakovė savo teise atlikti priešpriešinį įskaitymą turėjo teisę pasinaudoti savalaikiai iki 2015 m. kovo 4 d., t. y. iki Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Dionas“ bankroto byla, įsiteisėjimo. Atsakovė 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitas – faktūras atsakovei įteikė 2015 m. kovo 17 d., apie atliktą įskaitymą pranešė 2015 m. kovo 25 d. pranešimu, t. y. po nutarties iškelti UAB „Dionas“ bankroto bylą įsiteisėjimo. 2015 m. balandžio 9 d. raštu ieškovė pranešė atsakovei, jog atsisako priimti pateikiamus dokumentus ir reikalauja sumokėti 8 502,46 Eur skolą, kas reiškia, jog ieškovė įskaitymą ginčija.Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „Dionas“, pradėjo galioti Įmonių bankroto įstatymas, kuris yra specialus įstatymas ir turi taikymo prioritetą. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tenkinami tik Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta eile ir tvarka, nes kitu atveju būtų pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai bei bankrutavusios bedrovės interesai. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks 2015 m. kovo 25 d. 8 472,50 Eur sumai atsakovės atliktas įskaitymas, atliktas nesilaikant CK 6.131 straipsnyje nustatytos tvarkos, prieštarauja virš minėtoms Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, rangos sutarties 8.7 punkto nuostatoms, todėl šis įskaitymas negali būti pripažintas teisėtu veiksmu, o atsakovės argumentai apie atliktą vienašalį įskaitymą atmetami, kaip nepagrįsti.Atsakovė už UAB „Dionas“ atliktus darbus pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartį liko skolinga 8 472,50 Eur, todėl ši suma iš jos priteistina.Pažymėtina, jog skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 581,73 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Nagrinėjamu atveju šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus. Kadangi atsakovei prievolė sumokėti skolą atsirado 2015 m. pirmąjį pusmetį, pagal įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas palūkanų dydis turėtų būti apskaičiuojamas, taikant palūkanų normą galiojusią, tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį (keista 2014 m. spalio 7 d. įstatymu Nr. XII-1190, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) taikoma pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2015 m. sausio 1 d. sudarė 0,05 procento, kas padidinus 8 procentiniais punktais sudarytų 8,05 proc. Tačiau ieškovė, vadovaudamasi iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusia įstatymo redakcija, paskaičiavo atsakovei 7,936 proc. palūkanų normą, kas šiuo atveju yra palankiau atsakovei, todėl teisėjų kolegija ieškovės nurodyto dydžio palūkanų skaičiavimui neprieštarauja. Už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 24 d., kuomet atsakovė sumokėjo 29,96 Eur skolą, ieškovė paskaičiavo 7,936 proc. metines palūkanas nuo 8 502,46 Eur sumos, kas sudaro 94,28 Eur. Už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d., ieškovė nuo 8 472,50 Eur paskaičiavo 7,936 proc. metines palūkanas, kas teisėjų kolegijos skaičiavimu sudaro 432,90 Eur. Viso už pradelstą atsiskaityti laikotarpį palūkanų suma sudaro 527,18 Eur ir ši suma iš atsakovės priteistina. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės deklaratyvius prieštaravimus dėl palūkanų sumos ir teiginius, kad ieškovė galėjo anksčiau kreiptis dėl į teismą, kadangi tai nepaneigia pačios atsakovės pareigos prievoles vykdyti tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38, 6.63 straipsniai). Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.Panaikinus Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistinas valstybei 303 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti 479 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, teigia, jog jos yra būtinos, pagrįstos ir turėtų būti atlygintos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė, sumokėdama už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 99,40 proc., todėl iš jos atsakovei priteistina 4,80 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės BUAB „Dionas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nimetus“, įmonės kodas 301657564, 8 472,50 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 50 ct) įsiskolinimą, 527,18 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 18 ct) palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Dionas“, įmonės kodas 302337909, naudai.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Dionas”, įmonės kodas 302337909, 4,80 Eur (keturi eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Nimetus“, įmonės kodas 301657564, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nimetus“, įmonės kodas 301657564, 303 Eur (tris šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).