Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovams S. N., K. N. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras patikslintame ieškinyje teismo prašė solidariai priteisti iš atsakovų 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 35 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2014-08-19 dėl S. N., vairavusio bendraatsakoviams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė padarytos eismo įvykio metu žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdamas 250,71 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu dėl I. U. sveikatai padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 920,14 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas asmuo (šiuo atveju S. N.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju bendraatsakoviai), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Bendraatsakoviai reikalaujamos sumos negrąžino.Atsakovai S. N. ir K. N. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti ir nurodė, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Ieškovas siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta solidaria, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog sutartis dėl automobilio pirkimo, kurios pagrindu kilo deliktinė prievolė, buvo sudaryta šeimos interesais. Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso teise kildinamas iš atsakovo S. N. veiksmais padarytos žalos, dėl to prievolė atlyginti žalą yra asmeninė jo, kaip sutuoktinio, prievolė ir K. N. nėra solidariai atsakinga už buvusio sutuoktinio asmenines prievoles.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų S. N. ir K. N. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 17,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės K. N. 73,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir valstybei 3,32 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, sprendimo vykdymą atsakovui S. N. išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas nustatė, kad 2014-08-19 dėl S. N., vairavusio transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo dėl įvykio fakto, žalos dydžio bei pagrįstumo, taip pat neginčijama, jog minėta transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje kilęs ginčas dėl prievolės solidarumo. S. N. transporto priemonę įgijo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi 2011-09-19, esant santuokoje su K. N., santuokos nutraukimo metu turtas liko nepadalintas, todėl teismas sprendė, jog nurodyta transporto priemonė atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog S. N. transporto nuosavybės fakto, pateikdamas 2015-11-27 atsiliepimą į ieškinį, neginčijo bei po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo transporto priemonė buvo draudžiama. Šiuo atveju eismo įvykio metu buvusiems transporto priemonės CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais atsakovams S. N. ir K. N. pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius atsirado ne dėl žalos padarymo eismo įvykio metu, bet dėl įstatymo reikalavimo apdrausti šią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdymo, todėl ieškovas, atlyginęs nukentėjusiam asmeniui žalą – išmokėjęs išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovų, kaip asmenų, nevykdžiusių pareigos sudaryti draudimo sutartį, I. U. išmokėtą 1 170,85 Eur dydžio sumą. Kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš kelių ar iš visų skolininkų.

Apeliaciniu skundu atsakovė K. N. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų S. N. ir K. N. 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 17,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip – priteisti iš atsakovo S. N. 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės K. N. 73,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybei 3,32 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.109 straipsnio normą, dėl ko neteisingai išsprendė pareikštą materialinį teisinį reikalavimą. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas ir teismas, kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, pirmiausia privalėjo identifikuoti ginčo santykį ir nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalėjo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą –reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams, kaip bendraskoliams, pagal CK 3.109 straipsnį. Teismas šios pareigos neįvykdė ir įsigyto automobilio faktą savaime pritaikė prievolės solidarumui, net nesiaiškinęs prievolės atsiradimo juridinio pagrindo.Teismas asmeninę atsakovo S. N. prievolę, kilusią iš jo veiksmais padarytos žalos, pavertė solidariąja sutuoktinių prievole, nors išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepakanka atsakovo S. N. asmenine nuosavybe valdomo turto, į kurį negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas teismui patenkinus ieškovo materialinį teisinį reikalavimą.Teismas nepagrįstai taikė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog tuo atveju, jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Tačiau šioje byloje minėta nuostata nėra aktuali. Ji skirta toms transporto priemonėms, kurios priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems asmenims, kurie yra įregistruoti kaip transporto priemonės bendraturčiai ir pagal TPVCAPDĮ gali būti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjais. TPVCAPDĮ 2 str. 19 d. nustatyta, kad draudėju pagal šį įstatymą yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė yra transporto priemonės bendraturtė ir draudėja pagal TPVCAPDĮ 2 str. 19 d.Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atsakovės K. N. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių įstatyme įtvirtintą prezumpciją. Dėl šios priežasties pareigą grąžinti ieškovui jo dėl padarytos žalos išmokėtą sumą turi ir apeliantė. Atsakovas S. N. atsiliepime į atsakovės K. N. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka, kad jo buvusiai žmonai K. N. būtų priteista sumokėti ieškovui solidariai 1 170,85 Eur, kadangi buvusi žmona su šiuo įvykiu neturi nieko bendra, be to, buvusi žmona augina nepilnametę dukrą M. N., gauna socialinę pašalpą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės savininko atsakomybės neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos transporto priemonę drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) teisės reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų tiek atsakingas už žalos padarymą asmuo, tiek asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad transporto priemonė, dėl kurios kilo eismo įvykis, įgyta atsakovams S. N. ir K. N. esant santuokoje ir laikytina bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl, transporto priemonės savininkams neįvykdžius įstatyme numatytos pareigos apdrausti minėtą transporto priemonę, jie yra solidariai atsakingi už nuostolių atlyginimą ieškovui regreso tvarka. Apeliantė K. N., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog teismas neteisingai nustatė prievolės dėl nuostolių atlyginimo pobūdį ir pavertė prievolę solidariąja, nors atsakovė nėra transporto priemonės bendraturtė ir neturėjo pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

Dėl transporto priemonės priklausymo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).Byloje nustatyta, kad eismo įvykis 2014 m. rugpjūčio 19 d. įvyko dėl atsakovo S. N., vairavusio transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Minėta transporto priemonė buvo įgyta 2011-09-19 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kuri nėra nuginčyta (t. 1 b. l. 7). Iš VĮ „Regitra“ pažymos ir transporto priemonės registravimo liudijimo matyti, jog šio automobilio savininkas yra S. N. (t. 1 b. l. 108, 111). Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimas ir ištuokos liudijimas (t. 1 b. l. 104–106) patvirtina, kad atsakovų santuoka buvo nutraukta 2015 m. rugpjūčio 4 d. Taigi ginčo transporto priemonė buvo įgyta atsakovams esant santuokoje, todėl šiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu padalijant tarp sutuoktinių jų santuokoje įgytą turtą ginčo automobilis nebuvo dalijamas, tačiau tai nereiškia, kad šis turtas nelaikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi tokį jo statusą apsprendžia turto įsigijimas po santuokos sudarymo. Nors pagal VĮ „Regitra“ duomenis transporto priemonės savininku nurodytas tik atsakovas S. N., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje 3K-P-186/2010, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.Atsakovams teigiant, kad nurodyta transporto priemonė yra atsakovo S. N. asmeninė nuosavybė, jiems tenka ir procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonė, su kuria buvo padarytas eismo įvykis, įvykio metu asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui S. N.. Atsakovė K. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su eismo įvykiu nesusijusi, jame nedalyvavo, o transporto priemonė laikytina asmenine S. N. nuosavybe. Tačiau šie atsakovės argumentai laikytini deklaratyviais ir nepanaikina jos solidariosios atsakomybės, o sutuoktinių bendro turto prezumpcija byloje nepaneigta.

Dėl pareigos drausti transporto priemones transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo teisinių padarinių

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įvertintina tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas draudikų biuro reikalavimui.Apeliantė K. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog prievolė atlyginti žalą yra asmeninė atsakovo S. N. prievolė, o sutuoktinių prievolės solidarumas nėra preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės K. N. atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajai, sukėlimas (ginčo, kas valdė transporto priemonę eismo įvykio metu, nėra), o jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad ši pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose CK normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDĮ). Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės neapdraudimas tuo atveju, kai tai privaloma, tokiu draudimu neapdraustos transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi, automobilio savininko atsakomybė draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo. Kadangi atsakovai pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui padaryta nurodytu draudimu neapdraustu atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu automobiliu, kurį vairavo atsakovas S. N.. Taigi automobilio savininkais eismo įvykio metu (2014 m. rugpjūčio 19 d.) buvo ne tik automobilį vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs S. N., bet ir atsakovė – jo sutuoktinė K. N., kuri pagal TPVCAPDĮ Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį taip pat turėjo pareigą apdrausti minėtą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o transporto priemonės neapdraudusi negalėjo leisti naudotis tokia transporto priemone kitam asmeniui. Atsakovė K. N. turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.109 straipsnio nuostatą ir nenustatė, ar kreditoriaus reikalavimas reiškiamas vienam sutuoktiniui, ar abiem sutuoktiniams, kaip bendraskoliams, t. y. neįvykdė pareigos nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė, ar asmeninė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.109 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, kadangi jis reglamentuoja bendras sutuoktinių prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kaip jau minėta, atsakovės K. N. atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad ši pareiga įtvirtinta draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl atsakovų K. N. ir S. N. prievolė atlyginti Draudikų biuro išmokėtą žalos atlyginimą šiuo atveju nelaikytina bendra sutuoktinių prievole ir ji nėra vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju prievolės solidarumą nulemia turto – transporto priemonės – priklausymas keliems bendraturčiams (sutuoktiniams). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti, ar atsakovų, kaip sutuoktinių, prievolė yra solidari ar dalinė, ar asmeninė, kadangi atsakovai laikytini solidariais skolininkais, vadovaujantis draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtina prezumpcija.Apeliantė K. N. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju netaikytina TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, nes ji skirta toms transporto priemonėms, kurios priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems asmenims, kurie yra įregistruoti kaip transporto priemonės bendraturčiai ir pagal TPVCAPDĮ gali būti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjais, o šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė yra transporto priemonės bendraturtė ir draudėja pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalį.Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Kaip nustatyta, transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu priklausė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi atsakovai eismo įvykio dieną buvo šios transporto priemonės bendrasavininkiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė K. N. nepateikė jokių rašytinių įrodymų automobilio įsigijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn prezumpcijai paneigti, automobilio įsigijimo sandorio neginčijo, darytina išvada, jog ji privalo solidariai atsakyti už draudimo sutarties nesudarymą ir atlyginti dėl to atsiradusią žalą, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-950-459/2014, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-541-372/2015).TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia draudėjo sąvoką – tai pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. Kitaip tariant, tai asmuo, kuris yra apdraudęs transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kreipęsis dėl tokios sutarties sudarymo, o šiuo atveju bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė nebuvo apdrausta, todėl jie nelaikytini draudėjais pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad net jei vienas bendraatsakovis (šiuo atveju S. N.) pripažįsta ieškinį, tai nepanaikina kito bendraatsakovio atsakomybės ir Draudikų biuro teisės reikalauti, kad visa suma būtų priteista iš abiejų bendraatsakovių solidariai, o jų tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis nėra reikšmingi Draudikų biurui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui ir jokiu būdu neriboja bei nepanaikina Draudikų biuro reikalavimo teisės. Grąžinę Draudikų biurui jo išmokėtą sumą atsakovai galėtų spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus (CK 6.9 straipsnis).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar panaikinti priimtą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.